L. Sutema "Žaidžiu su veidrodžio šuke"

Eilėraščio pavadinimą „Žaidžiu su veidrodžio šuke“ galime susieti su visu eilėraščiu nuo pradžios iki galo. Pirmoje strofoje kalbama apie veidą veidrodyje, bet vaizdas nėra toks, kuris tenkintų lyrinį „aš“. šis veidas nėra gražus, jis pasenęs, paženklintas įkyrios šypsenos. Tai rodo, kad lyrinis subjektas yra daug matęs gyvenime, o lyrinio subjekto noras ištiesus pirštus atsikratyti veido aiškiai parodo, kad tai nėra tikrasis veidas, nes lyrinis „aš“ viduje jaučiasi visai kitaip ir tik jo nebematydamas galės buti savimi.
Antroje strofoje yra pereinama prie saulės motyvo, visiškai priešingo negražiam veidui. Tai yra apsimestinumas, kad kartais gali pakeisti savo atspindį veidrodyje, bet tai vis tiek bus per daug menka, o eilėraštyje nusakomas aštrumas niokos lyrinio subjekto vidų ir įsitikinimus, bet tai nesutrukdys išlikti savimi, nes viso šito lyrinis „aš“ atsisakys, todėl kad labai trokšta išlikti savimi.
Trečioje strofoje yra kalbama apie vaisingumą. Jis išsakomas šakos supimu, tarsi vaiko, bet tai atsigręžia į negalėjimą išpildyti troškimą. Čia kartu sužaidžia ir Liūnės Sutemos išeivijos korta. Tas kitas pumpuras yra kažkas svetimo, todėl lyrinis subjektas ieškodamas kito pumpuro praras save, atsisakys savo šaknų.
Ketvirtoje strofoje kalbama apie sugautą paukštę, kuri asocijuojasi su laisvės praradimu, bet ji tyli ir nustebusi, nes taip yra išreiškiamas suvaržymas, džiaugsmo praradimas. Žodžiais „ji užtrokš, jei glostysiu ją...“ norima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!