Kūrinio veikėjų paveikslai, kurie paliko didžiausią įspūdį. Antigonė.

Viena iš svarbiausių meno rūšių yra literatūra. Ji formuoja svarbias moralines vertybes, kurios bėgant amžiams išlieka nepakitusios ir aktualios. Taip galima pasakyti apie seniausią Europos kultūros laikotarpį – Antiką.
Antikinė literatūra yra senovės graikų ir romėnų literatūra, kuri užsimezgė ir suklestėjo dar gerokai prieš naująją erą, t.y. apie VIII – VII a. prieš Kristų. Antikinė literatūra – pirmoji Europos literatūra, kuri paskatino menininkų kūrybą, įkvėpė mokslininkus kurti. Homero poemos, graikų tragedijos ir komedijos, Horacijaus odės ir daugelis kitų iki šiol mėgstamos: šiuose kūriniuose keliami klausimai tebėra aktualūs ir mūsų dienomis. Senosios literatūros kūriniai patraukia meniškumu ir idėjomis, kurios verčia susimąstyti ir mūsų laikų žmones.
V a. pr. m. erą vidurys. Tai aukščiausias graikų tautos pakilimas. Tą idealą literatūroje geriausiai išreiškė Sofoklis, kuris apibūdindamas tuometinį gyvenimą vaizdavo žmones tokius, kokie jie turėtų būti.
Sofoklis buvo sukūręs apie 120 damų, bet mūsų laikus pasiekė tik septynios. Labiausiai žinomos dvi jo tragedijos: ,,Karalius Edipas” ir ,,Antigonė”.
„Antigonė“ – tai tragedija, parašyta remiantis Tėbų mitų ciklu, kuriame pasakojama brolių Polineiko ir Eteoklio nesantaikos istorija. Kovodami dėl valdžios abu žūsta nuo vienas kito rankos. Karaliaus valdžią perima jų dėde Kreontas, kuris įsako Eteoklį, kaip miesto gynėją, iškilmingai palaidoti, o Polineiką, kuris kovojo prieš Tėbus, palikti nelaidotą. Polineiko ir Eteoklio sesuo Antigonė, mylėdama abu savo brolius, su tuo nesutinka ir ryžtasi žūtbūt palaidoti savo žuvusį brolį, net jei dėl to tektų rizikuoti savo gyvybe. Taigi kūrinyje susiduria priešiškos pusės: meilė ir kerštas, gėris ir blogis, papročiai ir įsakymai. Šias skirtingas vertybes įkūnija du veikėjai: Antigonė ir Kreontas. Atrodo jie tokie skirtingi, tačiau turi vieną bendrą panašumą – kiekvienas gina savo tiesą iš visų jėgų ir kovoja iki paskutiniųjų.
Kreontas gina valstybės reikalus, o Antigonė - šeimos ir giminės tradicijas. Jis despotiškas veikėjas, kuriam svarbūs tik paties kurti įstatymai, jų svarbą jis iškelia aukščiau moralės. Iš visų reikalauja besąlygiško paklusnumo ir drausmės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!