Kuo žmogui yra svarbi kūryba?

Pavadinimas Rašinio tekstas Klaidos Kuo žmogui yra svarbi kūryba? Kūrybiškumas - kitoks požiūris į reiškinius ir daiktus, į problemų sprendimą ir motyvaciją, kūrybiškumas nėra pasirinkimas, tai yra mūsų prigimtis ir gyva išraiška. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonėms svarbu daugėlis dalykų: šeima, draugai, darbas, mokykla ir daugėlis kitų. Bet daugėlis iš jų nesusimasto kiek mūsų gyvenimui svarbi kūryba ir ypač šiuo laikotarpiu. Kūryba išlaisvina žmogų; lavina mūsų vaizduotę, fantaziją, bet kaip ir kiekvienas dalykas, taip ir kūryba turi neigiamų savybių: pernelyg didelis prisirišimas prie savo kūrinio didina mūsų savimeilę, narciziską grožį. Daugelis žmonių mano, jog kūryba teikia tik džiaugsmą ir daug kitų teigiamų dalykų, Teiginys netinkamas, jei jungiamas su kūriniu bet tai paneigia Oskaro Vaildo 1890 metais išleistas, romanas „Doriano Grėjaus portretas”. Jame akcentuojama kokį neigiamą poveikį kūryba gali suteikti žmogui. Knygoje, Dailininkas Bezilis nutapo išvaizdaus vaikino, Doriano Grėjaus, portretą. Staiga, portretas ima senti, o pats Dorianas, ne. Grėjus tampa apsėstas savo portretu. Jis nenorėjo paleisti portreto, kad pamalonintų savo savimeilę, kuri vis augo į narcizistišką grožį. Taigi kūrybos svarba gali turėti ir neigiamų aspektų. Apibendrinimas taiso tavo teiginį, bet šiaip reiktų formuluoti taip, kad pasirinktas kūrinys pagrįstų. Pasigedau tavo asmeninės patirties. „Kūryba išlaisvina žmogų“ o kas autorius to teiginio, bent jau turėtų turėti, jei rašai kabutėse – teiginys, kurio neįmanoma paneigti. Kūryba išlaisvina mūsų mintis ir netgi jausmus. Būtent apie tokį jausmų išlaisvinimą kalbama Igno Šeiniaus 1913 metais parašytame romane „Kuprelis“, kuriame atskleidžiama buvusio laikmečio kūrybos svarba. Ponas Olėsis bandė atskleisti meilę, kūrybos pagalba/ per kūrybą . Jis pasitelkė muziką, /200 žodžių jog patrauktų Gundės dėmesį. „Pradėjau skambinti. Pirma nedrąsiai, suklysdamas, pas kum geriau ir geriau. Nedabojau nė gaidų. Jos mano akyse susiliejo į vieną didelį juodą lopinį ir dingo iš akių. Jų vietoje mačiau jos skaistų, susimąsčiusį veidą ir pro tamsą dideles žvilgančias akis. Tik į jas žiūrėjau ir kvėpiau savo sielą, meilės ištroškusią, muzikos garsuosna. Garsai manyje gyveno ir drauge kėlė mane į beribę erdvę, kur nėr skirtumo tarp dienos ir nakties, kur ji ir aš – vienas stebėtinas daiktas. Aplinkui tvaskėjo raudoni, mėlyni, žali mūsų nepastebimi pasauliai. Mes buvom tik sau...“ Per ilga citata, galima trumpinti kupiūruojant

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!