Kryžiaus kelio mąstymai

Garbiname tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname tave, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį.
Kai galimybėms gyventi garbingai, labiau, giliau tariu ne.
Kai „nurašau“ kitą, kitokį ar pats save.
Kai tiesą mėginu pribaigti tikėtinais, bet ne tikrais žodžiais: pasiteisinimais ir išsisukinėjimais.
Varau Tave į perpildytus kapus, kur pūna nuoskaudos, „nurašytieji“, dalis manęs…
Teisiu Tave myriop, nes man dar nesi Gyvybės Viešpats, nes mano toliaregyste apsirgusios akys bando įžvelgti „kažką daugiau“.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
II. STOTIS Jėzus ima nešti kryžių
Garbiname tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname tave, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį.
Kai aplinkybių, žmonių ar kaip kartais kliedėdamas manau, paties Tavęs esu nepelnytai „baudžiamas“, švaistau jėgas ir laiką išsisukinėjimų scenarijams, pamaldžių pasiteisinimų kūrimui ar naikinančios savigailos maitinimui.
Užuot priėmęs kryžių, kuriuo esu gelbstimas, užuot pradėjęs žengti per mirtį, apmirimą į prisikėlimą žmogiškesniam Gyvenimui, blaškausi po savo baimių, sužeistumų, kraujuojančios puikybės labirintą…
Pasigailėk manęs, Viešpatie, kad nepastebiu Tavęs, nes jau pervargau tiek nuo savęs, tiek nuo bergždžių pastangų gyvent pagal save, nes mano rankos užimtos pastanga būti stipriam ir viską kontroliuoti ir Tau telieka imti kryžių ant savo pečių ir nešti jį man, nešti jį vietoj manęs…
Pasigailėk, manęs Viešpatie, kad priešinuosi, bėgu, slapstausi nuo gelbstinčio kryžiaus tarsi nuo žiauraus plėšiko…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
III. STOTIS Jėzus pirmą kartą puola po kryžiumi
Garbiname tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname tave, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį.
Nuopuoliai…
Tik jau ne man…
Net ir kentėdamas į puikybės krūtį įsikibęs kaltinu Tave, pasaulį, žmogų…
Tyliai šnabždėdamas – aš jums dar parodysiu – ignoruoju, kad vienas lauke ne karys…
Parpuolimai į miltus trupina mano išpuoselėtą puikybę…
Parpuolimai moko ištarti – man reikia Tavęs,
Ir nuo tariamų turtų apvalę silpnumo, bejėgiškumo vygėj, ruošia vietą Kalėdoms…
Kai parpuolęs jaučiuosi turįs teisę pykti ar reikšti pretenzijas, aiškinti ar reikalauti pasiaiškinimo,
Kai parpuolime delsiu ir atstumiu pagalbos ranką,
Kai parpuolimu baudžiu tuos, kuriuos tariuosi mylįs –
Pasigailėk manęs, Viešpatie…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
IV. STOTIS Jėzus sutinka Motiną
Garbiname tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname tave, kad šventuoju kryžiumi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!