Kretos (minojinė) kultūra

Kretos minojinė kultūra yra pati seniausia Egėjo civilizacijos kultūra, išsiskirianti savo savarankiškumu, kuris išliko dėl geografinės izoliacijos. Kretos sala yra tarsi kryžkelėje tarp trijų žemynų, kur susitiko ir bandė tarpusavy derėti Azijos, Afrikos ir Europos kultūrinės tradicijos. Skirtingų etninių elementų maišymąsi Kretoje liudija antropologų radiniai. Minojinė kultūra – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700-1450 m. pr. Kr. Kretos kultūrą pažinti padėjo anglų archeologo Arturo Evanso (1851-1941) tyrinėjimo darbai ir kruopštus jų aprašymas. Daugelis A. Evanso atradimų yra interpretuojami naujai, kai kurie jo veiksmai (pvz. rūmų restauracijos ir rekonstrukcijos darbai) kritikuojami, tačiau nuopelnai, atskleidžiant pasauliui ikigraikišką Egėjo kultūrą, yra neginčytini. A. Evansas archeologinius kasinėjimus pradėjo 1900 m. ir tęsė juos su pertrūkiais per Pirmąjį pasaulinį karą iki pat mirties 1941 m. Savo tyrinėjimų rezultatus jis publikavo garsiame keturtomyje „The Palace of Minos at Knossos“ (Mino rūmai Knose).
Ankstyvasis 3000 – 2000 m. pr. Kr.
I (senųjų) rūmų laikotarpis 2000 – 1750 m. pr. Kr. (arba 1720 m. pr. Kr., pasibaigęs nežinoma katastrofa) Jau neolito pabaigoje ryškėjo tendencija išsikelti gyventi iš olų ir ankstyvajame minojiniame laikotarpyje kaip tik pasirodė atviros gyvenvietės Knose ir Faiste. Atrodo, jog gyvenvietės buvo nemažos, rasti stačiakampio formos pamatai, beveik 10m gylio šulinys, tačiau radimvietės menkai išlikusios. Keramikos radiniai liudija kontaktus su Kikladų salomis. Ankstyvojo minojinio laikotarpio viduryje pasirodė ilgą tradiciją turėsiančios minojinės akmens vazos, padirbdintos iš chloritinio skalūno su raižytu dekoru (vazoms taip pat naudotas marmuras, tufas). Pasirodė ir gausūs metalo dirbiniai (vario ir bronzos durklai kapavietėse, papuošalai, kiek retesni buvo įrankiai – pjūklai, kaltai, kirviai).
Viduriniame minojiniame laikotarpyje statomi garsieji Kretos „rūmai“, pagal kuriuos ir tęsiamas tolesnis minojinės kultūros datavimas. Pagrindiniai kultūros centrai: Knosas, Faistas, Malija ir Zakras, kuriuose buvo statomi didžiuliai architektūriniai kompleksai, turintys panašumų visose minėtose vietovėse. Rūmų funkcija tebėra ginčytina, jų genezę ir paskirtį tebeaiškina fantastiškiausios hipotezės, tačiau visuotinai priimta manyti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!