Krematoriumo, pastatyto Kėdainiuose, skirtingi statybos darbų organizavimo metodai

ĮVADAS Statybos plėtotę charakterizuojantys rodikliai atspindi ir bendrą šalies ekonomikos lygį. Statant pastatus, tiltus ir kitokius objektus plėtojasi ir kitos ūkio šakos, gerėja visos šalies ekonomika. Nuo sėkmingo darbo priklauso produkcijos – baigtinio statinio kokybė. Todėl optimalus statybos organizavimas yra vienas svarbiausių elementų, lemiančių statinio statybos eigą ir net visą statybos įmonės veiklą. Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama vienintelis Lietuvoje šiuo metu esantis Krematoriumo, pastatyto Kėdainiuose, skirtingi statybos darbų organizavimo metodai. Darbo tikslas: sudaryti ir parinkti ekonomiškiausią statybos darbų kalendorinį grafiką, išspręsti organizavimo klausimus. Tai bus padaryta lyginant techninius - ekonominius rodiklius. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techniniais reglamentais, aprašyti statybos proceso esminius teisinius reikalavimus 2. Apžvelgti statinio architektūrinius ir konstrukcinius sprendimus bei apskaičiuoti sienos šilumos perdavimo koeficiantą ir patikrinti ar jis atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus. 3. Suprojektuoti metalinę koloną, t.y. apskaičiuoti ją veikiančias apkrovas ir parinkti reikiamą skerspjūvį. 4. Sudaryti plokščiojo sutapdintojo stogo technologinę kortelę. 5. Sudaryti statybvietės planą. 6. Sudaryti du kalendorinius grafikus, vienu atveju statybos darbus organizuojant kiek įmanoma nuosekliu, kitu atveju - lygiagrečiu būdu. 7. Įvertinti abu statybos darbų kalendorinius grafikus pagal techninius - ekonominius rodiklius. 8. Aprašyti darbo saugos ir aplinkosaugos reikalavimus krematoriumo statybai. Išnagrinėjus išsikeltus darbo uždavinius gauti rezultatai apibendrinami ir pateikiami išvadose. 1. STATYBOS REGLAMENTAVIMO IR TEISĖS SĄLYGOS Statybinę veiklą Lietuvoje reglamentuoja statybos įstatymas [1] ir statybos techniniai reglamentai. Šie dokumentai nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką. Taip pat statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos principus šioje srityje. Statiniai yra skirtomi į ypatingus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, nesudėtingus, kurių požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, bei neypatingus, kurie nepriskirti ypatingų ir nesudėtingų statinių kategorijai. Projektuojamas Krematoriumas yra ypatingasis statinys, kadangi yra priskiriamas sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams [3]. 1.1. Leidimas statinio statybai Prieš pradedant statyti suprojektuotą krematoriumą privaloma gauti leidimą statyti naują statinį. Norint jį gauti reikia vadovautis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [5] nustatyta tvarka. Visų pirma, statytojas arba statybos valdytojas turi turėti statytojo įgaliojimus. Tik tada jis gali kreiptis į savivaldybę su prašymu ir visais reikalingais dokumentais, kurie yra: • prašymas; • statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; • statybos projekto ekspertizės aktas, kadangi statinys yra priskiriamas ypatingiesiems statiniams; • žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; • atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal “Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą” (Krematoriumo įrengimas patenka į šio įstatymo numatytą planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašą [2]); • jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; • dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Statybą leidžiantis dokumentas ypatingam statiniui išduodamas ne vėliau kaip per 45 darbo dienų. Statybos leidimas netenka galios: • kai žemė paimama visuomenės poreikiams; • teismo sprendimu; • jei per 3 metus nuo leidimo išdavimo nebuvo pradėta statyba ar per 10 metų statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Statybos leidimui netekus galios, statytojas vėl turi kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. 1.2. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [1]. Statinio statybos techninės priežiūros tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas vykdydamas savo pareigas ir vadovaudamasis suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: prieš statybos pradžią nustatyta tvarka gauna statybą leidžiantį dokumentą, organizuoja geodezinių koordinačių, reperių, raudonųjų linijų nužymėjimą ir įtvirtinimą statybvietėje. Rūpinasi, kad laiku būtų įforminta želdinių bei aplinkos išsaugojimo dokumentacija, geodezinių ženklų apsauga. Techninis prižiūrėtojas kartu su statinio statybos vadovu parengia paraišką dėl prisijungimo sąlygų statybos laikotarpiui energijai, vandeniui tiekti, ryšių paslaugoms tenkinti ir kontroliuoja jų vykdymą, tikrina, kad visą statinio statybos laiką statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų. Kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kurie buvo ekspertuoti, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę, kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą. Techninei priežiūrai priklauso tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose.dalyvauja išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas ir pasirašo jų priėmimo aktus. Techninis prižiūrėtojas dalyvauja įvertinant statinio techninę būklę statinio ekspertizės metu, tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškuosius, o nevykdant šios sąlygos informuoti raštu statytoją (užsakovą). Kartu su statinio statybos vadovu atitinkamose institucijose derina potencialiai pavojingų įrenginių išbandymo ir registravimo klausimus. 1.3. Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovų veikla Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovų veiklą reglamentuoja STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ [6]. Statinio statybos vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio statybos specialiųjų darbų vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio statybos specialiųjų darbų vadovas vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Techniškais klausimais jis pavaldus statinio statybos vadovui. Statybos vadovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, statybos normatyviniais dokumentais. Statybos vadovas privalo: • organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus; • operatyviai spręsti visus statinio statybos klausimus ir priimti reikalingus sprendimus; • su bendrosios techninės priežiūros vadovu rengti paraiškas laikinoms sąlygoms gauti; • išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų kreiptis į projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą; • nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, leidimą statyti ir statybos techninius; • garantuoti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei sanitarines darbo sąlygas statybos aikštelėje, taip pat gretimos teritorijos aplinkos apsaugą ir šalia statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių ir poilsiaujančių žmonių saugumą nuo statybos darbų keliamų pavojų; • garantuoti tinkamą statybinių medžiagų, gaminių ir dirbinių priėmimą, tikrinti jų atitikties dokumentus, organizuoti sandėliavimą, apsaugą ir tausų naudojimą; • sustabdyti statybos darbus avarijos grėsmės atveju, kilus neaiškumams ar pastebėjus klaidas statinio projekte; • parengti ir pateikti bendrosios priežiūros vadovui pasirašyti atliktų darbų aktus; • dalyvauti statinį pripažystant tinkamu naudoti, perduoti statinio priėmimo naudoti komisijai nustatytą statybos vykdymo dokumentaciją, dalyvauti komisijos darbe, pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; • dalyvauti, kai statybos valstybinės priežiūros, statybos specialiųjų reikalavimų institucijos tikrina statinio statybą arba kai tiriamos statinio avarijos priežastys ir pasekmės; • įvykus avarijai, imtis šių veiksmų: organizuoti ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems; imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių; apsaugoti avarijos vietą nuo poveikio, kuris trukdytų avarijos priežastims tirti; pranešti apie avariją rangovo įmonės vadovui, statytojui, techniniam prižiūrėtojui, savivaldybei, Valstybinės apskrities teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai, projektuotojui, prokurorui. 1.4. Statybos užbaigimas Ypatingo statinio naujos statybos užbaigimas turi atitikti STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus [8]. Statinio statybos užbaigimo aktą pasirašp sudaryta speciali komisija. Komisijos nariai pagal kompetenciją privalo: • patikrinti, kaip statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, projektą, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp statinių ir sklypo ribų, taip pat reikalavimus pritaikyti statinį specifiniams invalidų poreikiams; • patikrinti, kaip įvykdyti statinio statybą kontroliavusių pareigūnų reikalavimai; • vadovaudamiesi statybos vykdymo dokumentais įvertinti statinio tinkamumą naudoti. Gavęs prašymą komisijos pirmininkas arba jo pavedimu statytojas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų praneša komisijos nariams numatomą statinio patikrinimo laiką. Po patikrinimo yra pasirašomas statybos užbaigimo aktas, jei statybos darbai atlikti taip, kaip numatyta pirminiame projekte, įvykdytos statinio projektavimo sąlygos, išbandytos susisiekimo komunikacijos, bei inžineriniai tinklai ir padaryta geodezinė nuotrauka. Statybos užbaigimo aktas yra nepasirašomas, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi ir įteikiami komisijos pirmininkui. Komisija įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriame nurodo: • statinio pavadinimą, adresą, akto surašymo datą, kultūros paveldo vertybės kodą; • projektą parengusią įmonę, projekto vadovą, projekto parengimo metus; projektą patvirtinusį statytoją, patvirtinimo dokumento datą ir numerį; • statytoją, jo adresą, statybos techninės priežiūros vadovą; • rangovą, subrangovus, jų atliktų darbų pobūdį, statybos ir specialiųjų darbų vadovus; • statybos pradžią, statinio pagrindinius techninius rodiklius, faktišką jo statybos kainą, statinio konstrukcijų bei įrangos apibūdinimą, inžinerinių sistemų tinklų bei įrangos patikrinimo, išbandymo ir priėmimo aktų duomenis; • išvadas, kad atlikti darbai atitinka statinio projektą ir esminius statinio reikalavimus, taip pat, kad statinys tinkamas saugiai naudoti, statinio naudojimo garantinį laiką; Komisijos pasirašytą aktą per 15 darbo dienų patvirtina ją paskyrusi institucija. Sasirašius statybos užbaigimo aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre [8]. 2. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 2.1. Pastato situacija Projektuojamo objekto statyba numatyta centrinėje Lietuvos dalyje, Kėdainių miesto pramoniniame rajone - Kėdainių pramonės parke, adresu Metalistų g. 3, Kėdainiai, prie Metalistų ir Sandėlių gatvių sankirtos. Teritorijos naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – laidojimo paslaugų statinių statybos. Žemės sklypo plotas 0,7550 ha. Teritorijos reljefas sąlyginai lygus, paviršiaus absoliutinės altitudės svyruoja nuo 46,26 - 47,75. Sklypo ribose yra pravestos: vandentiekio trasos, spaudiminė kanalizacijos trasa, pakloti 10kV elektros kabeliai, įrengta požeminė šiluminė trasa. Šalia sklypo Sandėlių gatvėje yra įrengta lietaus nuotekų trasa. Metalistų gatvėje paklota dujotiekio trasa. Projektuojamo krematoriumo sklypas yra patogioje susisiekimo atžvilgiu vietoje: geležinkelis, susikertantys pagrindiniai automobilių keliai ir per miestą einanti automagistralės „Via Baltica“ atkarpa. Sklypas nesiriboja su gyvenamąja teritorija, viešosios paskirties statiniais, rekreacinėmis teritorijomis, nepatenka į saugomas teritorijas. Aikštelės paviršius padengtas 1,0-1,3m storio pilto smėlio su juodžemiu sluoksniu. Po piltu gruntu iki 2,4-2,7m gylio slūgso fliuvioglacialiniai vidutinio tankumo ir tankūs smulkūs smėliai, bei tankūs dulkingi smėliai. Giliau, iki pragręžto gylio slūgso puskietis ir kietas moreninis. 2.2. Architektūriniai sprendimai Pagrindinės pastato funkcinės dalys (patalpos) sekančios: administracinės - buitinės patalpos, palaikų deginimo skyrius, palaikų trumpo saugojimo patalpos (palaikai bus saugojami ne ilgiau kaip 8 val. – laukiant kremavimo, patalpose bus palaikoma žema +1, +2°C temperatūra). Ties įėjimu į pastatą g/b sienomis suformuotas atviras kiemelis (96,0m2), iš kurio patenkama į vestibiulį (82,2m2). Čia suprojektuoti įėjimai į dvi skirtingo dydžio išlydėjimo sales (36,6 ir 50,0 m2). Iš salių palaikai pateks į šliuzo patalpą (31,7m2), kurioje išskirta vieta technologinio proceso valdymui (7,2m2) ir po to į padavimo patalpą (71,7m2), iš kurios bus paduodami į krosnies (2 vnt.) patalpą (180,6m2). Greta krosnies patalpos suprojektuota šaldymo patalpa (69,2m2), skirta palaikų saugojimui, laukiant kremavimo eilės. Į šią patalpa palaikai patenka iš iškrovimo patalpos (47,2m2), į kurią pristatomi specialiais automobiliais. Administracinės – buitinės patalpos pastate projektuojamos sekančios: kabinetas (9,7m2), poilsio kambarys (38,5m2), personalo virtuvė (7,0m2), gydytojo kabinetas (5,4m2), persirengimo kambarys (3,0m2) ir dušas (1,5m2); sanitarinės patalpos: tualetas personalui (1,9m2) ir trys tualetai lankytojams (2x6,5 ir 4,9m2) bei pagalbinės patalpos: dvi sandėliavimo patalpos (6,9 ir 4,2m2), pagalbinė patalpa (11,3m2), valytojos patalpa (5,4m2) ir koridorius (13,3m2). Pagrindinis įėjimas lankytojams numatytas per vidinį kiemelį nuo Metalistų gatvės pusės, pagalbinis įėjimas – palaikų atvežimui ir iškrovimui iš šiaurės rytinės pastato pusės, bei pagalbinis įėjimas į krosnių patalpą tiesiai iš lauko iš šiaurinės pastato pusės. 2.3. Konstrukciniai sprendimai Projektuojamas pastatas yra visuomeninės paskirties statinys. Pastato pagrindinės laikančios konstrukcijos yra monolitinės gelžbetoninės sienos (2.1. pav.), kvadratinio skerspjūvio plieninės kolonos ir monolitinis gelžbetoninis denginys. Pastato pastovumą užtikrina g/b monolitinės skersinės ir išilginės sienos. 2.1. pav. Suprojektuoto kremotoriumo fasadas [27] Suprojektuoti pamatai yra juostiniai bei stulpiniai iš monolitinio gelžbetonio, betono klasė C20/25, armatuoti armatūriniais strypynais. Sienos suprojektuotos iš g/b monolito. Sienos armuojamos armatūriniais strypynais. Sienos ties kampais perrišamos papildomomis armatūrinėmis sankabomis. Kolonoms pastate naudojamas plieninis kvadratinio skerspjūvio vamzdinis profilis. Pastate naudojamos plieninės dvitėjinio skerspjūvio sijos bei g/b monolitinės sijos. Denginio perdanga - g/b monolitinė plokštė armuota viršutiniu ir apatiniu armatūriniais tinklais. Visos metalinės konstrukcijos prieš montavimą turi būti gruntuojamos, išlaikant gruntavimo technologinius reikalavimus. Atlikus montavimą - suvirinimo, pjovimo ir kitos pažeistos vietos nuvalomos ir papildomai gruntuojamos. Stogas – iki technologinės deginimo kamerų dalies sutapdintas, o dėl technologinių įrengimų gabaritų dydžio formuojamas šlaitinis stogas, kartu paslepiantis kaminų grupę, išeinančią iš palaikų deginimo patalpos. Stogo danga – ruloninė PVC. 2.4. Techniniai reikalavimai Pagrindiniai statinio rodikliai nurodyti lentelėje 2.1. Visuomeniniai pastatai projektuojami remiantis STR 2.02.02:2004 „Visuominės paskirties statiniai“ [13] ir kitais susijusiai techniniais dokumentais. 2.1. lentelė. Bendrieji statinio rodikliai Pavadinimas Mato vienetas Kiekis Pastabos I. SKLYPAS 1.1. sklypo plotas m2 7550,00 1.2. sklypo užstatymo plotas m2 789,31 1.3. sklypo užstatymo intensyvumas % 9,30 1.4. statinio užimtas žemės plotas m2 789,31 1.5. apželdintas žemės plotas (žaliasis plotas) m2 5346,78 1.6. automobilių stovėjimo vietų skaičius vnt. 16 1.7. sklypo užstatymo tankumas % 10,46 1.8. Projektuojama danga: - Bazalto trinkelės m2 1393,02 II. PASTATAI 2.1. bendrasis plotas: m2 775,19 2.1.1. pagrindinis m2 678,15 2.1.2. pagalbinis m2 97,04 2.1.3. garažų m2 0,00 2.1.4. pastogės plotas m2 0,00 2.2. pastato tūris m³ 3867,00 2.3. aukštų skaičius vnt. 1 2.4. pastato aukštis m 7,20 2.5. pastato atsparumas ugniai (I, II ar III) II 2.6.atitvarų šilumos perdavimo koeficientas: 2.6.1. sienų W/ m2 K 0,25 2.6.2. langų W/ m2 K 1,10 2.6.3. denginio W/ m2 K 0,24 2.4.1. Gaisrinė sauga Pastato gaisrinės saugos esminio reikalavimo apibrėžtiems tikslams vykdyti vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais ir taikomais normatyviniais statybos techniniais bei statinio saugos ir paskirties norminiais dokumentais, reglamentuojančiais gaisrinę saugą. Gaisrinis pavojingumas. Projektuojamas pastatas I atsparumo ugniai laipsnio. Priimama gaisro apkrovos kategorija - 3, statinio gaisrinio pavojingumo klasė – C1. Minimali konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasė – K1 [18]. Vandens tiekimas gaisrų gesinimui. Projektuojamo pastato vidaus gaisrų gesinimui priešgaisrinis vandentiekis nenumatomas. Pastato gaisrų gesinimas iš išorės numatomas iš gaisrinių hidrantų Sandėlių gatvėje, esančių mažesniu nei 200 m atstumu nuo pastato. 2.4.2. Žmonių evakuacija iš patalpų ir pastato Žmonių evakuacija garantuojama tūrinėmis ir konstrukcinėmis priemonėmis, kad iki pavojingų gaisro faktorių tiesioginio poveikio žmonėms atsiradimo visi žmonės galėtų saugiai evakuotis iš pastato. Žmonių evakuacija iš pastato numatoma per du išėjimus tiesiai į lauką. Evakuacinių išėjimų išorinės durys turės užraktus arba uždarymo mechanizmus atidaromus iš vidaus. Evakuacijos keliuose lubų, sienų, grindų apdaila numatoma iš nedegių medžiagų. Pakabinamų lubų karkasas įrengiamas iš nedegių medžiagų. Evakuacijos keliai laikomi susiaurintais, esant į koridorių atsidarančioms durims, tačiau visais atvejais išlaikomas normatyvinis. Evakuacijos durys projektuojamos atsidarančios evakuacijos kryptimi. Užtikrinama, kad evakuacines duris būtų galima atidaryti iš patalpos vidaus bet kuriuo paros metu (elektromagnetinės sklendės, raktai, antipanikos užraktai ar pan.) [18]. Žmonių evakuacijos valdymui ir ugniagesių gelbėtojų pagalbai evakuaciniuose keliuose bus įrengtas evakuacinis apšvietimas, užtikrinantis pakankamą saugiam žmonių judėjimui evakuacijos kelių apšvietimą, išsijungus pagrindiniam apšvietimui. Šviestuvai montuojami virš evakuacinių išėjimo durų į lauką taip, kad iš bet kurio patalpos taško matytųsi evakuacijos kryptis ir išėjimas. Evakuacinis apšvietimas turi užtikrinti ne trumpiau kaip 1val. ne mažesnę kaip 0,5lx apšvietą evakuacijos kelių grindų lygyje patalpose ir 0,2lx – evakuacijos lauko kelių žemės paviršiuje. Evakuacijos keliuose įrengtų šviečiančių evakuacinių ženklų skaičius ir dydis bei kiti reikalavimai šių ženklų išdėstymui parenkami vadovaujantis 2005 m. gruodžio 23 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-404. 2.4.3. Atitvarų šiluminės savybės Pastato atitvarų šiluminės savybės turi tenkinti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [14] reikalavimus, t.y. atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, kai temperatūros pataisa , turi būti ne daugiau kaip: • Stogo ir perdangų, kurios ribojasi su išore - ; • Šildomų patalpų atitvarų, kurios ribojasi su gruntu - ; • Sienų - ; • Durų, langų ir kitų skaidrių atitavarų - . Paskaičiuota monolitinės sluoksniuotos sieno šilumos perdavimo koeficientas . Sienos konstrukcija pavaizduota 2.2. paveiksle. Pirmiausia apskaičiuojama 2, ir 4 konstrukcijos sluoksnio šiluminė varža, pagal formulę: (2.1) 2.2. pav. Terasos perdangos konstrukcija. Šilumos laidumo koeficiento reikšmės imamos, remiantis gamintojų pateiktomis techninėmis gaminių specifikacijomis arba STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ ir STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ nurodymais. Šilumos izoliacijos skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas, įvertinant konvekciją ir papildomą įdrėkimą, apskaičiuojamas [14]: (2.2) Likusių sluoksnių šilumos varža nustatoma pagal reglamento STR 2.05.01:2005 reikalavimus. Skaičiavimų rezultatai pateikti 2.2 lentelėje. 2.2. lentelė. Terasos denginio šiluminės varžos skaičiavimas Eil. Nr. Sluoksnio medžiaga Storis , mm Skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas , Šiluminė varža , 1 Vidinis paviršius 0,130 2 Betonas 200 1,300 0,100 3 Šilumos izoliacija - Polistireninio putplastis 100 0,036 2,778 4 Apdailinis betonas. 120 2,000 0,060 5 Išorinis paviršius 0,040 3,108 Šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas: (2.3) Monolitinės sienos šilumos perdavimo koeficietas neviršija norminės atitvaros, kuri ribojasi su išore, šilumos laidumo koeficiento reikšmės, kuri yra lygi , t.y: (2.4) Todėl tokią sienos konstrukciją galima naudoti šiame pastate. 3. KONSTRUKCINĖ DALIS Šiame darbe yra projektuojama metalinė, 3,2 m aukščio kolona, esanti tarp ašių B – 6. 3.1. Apkrovų skaičiavimas Sniego apkrovos Sniego apkrovos apskaičiuojamos remiantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [16]. Pastas statomas Kėdainiuose, mieste kuris yra II sniego apkrovos rajone, t.y. sniego antžeminės apkrovos charakteristinė reikšmė. Sniego apkrovos pasiskirstymo schemos ir koeficientas parinkti pagal STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 2 priedo 1 schemą pagal stogo nuolydžio kampą 2,5o. Apskaičiuojama sniego apkrovos į stogo horizontaliąją projekciją charakteristinė reikšmė , tenkanti vienam kvadratiniam stogo metrui, kuri apskaičiuojama pagal formulę: (3.1) Čia - sniego antžeminės apkrovos charakteristinė reikšmė Kėdainių mieste; - atodangos koeficientas, kurio reikšmė priimta ; - terminis koeficientas, kurio reikšmė priima ; - stogo sniego apkrovos formos koeficientas Kolonai tenkanti apkrova nuo sniego, kai skaičiuojamą koloną veikia stogo plotas : (3.2) Vėjo apkrova Vėjo apkrova šioje konstrucijoje yra nevertinama. Nuolatinė apkrova Konstrukcijos kiekvieno elemento charakteristinė apkrova, tenkanti 1 m2 yra paskaičiuojama pagal 3.3 formulę: (3.3) Konstrukcijos kiekvieno elemento charakteristinė apkrova, tenkanti skaičiuojamai kolonai, kai ją veikia stogo plotas , apskaičiuojamas pagal 3.4. formulę: (3.4) Skaičiavimų rezultatai pateikti 3.1. lentelėje. Charakteristinė apkrova nuo stogo elementų apskaičiuota pagal formulę: 3.1. lentelė. Kolonos nuolatinių apkrovų skaičiavimas Nr. Konstrukcijos elementai Storis d, mm Vienetinis tūris , kN/m3 Charakteristinė apkrova , kN/m2 Charakteristinė apkrova , kN 1 Sija IPE270 - - - 1,841 2 G/b monolitinė perdanga 200 25,00 5,00 79,560 3 Polistireninis putplastis 100 0,18 0,018 0,286 4 Garo izoliacija - - 0,00184 0,029 5 Šiluminė izoliacija 120 1,10 0,132 2,100 6 Šiluminė izolicija mineralinė vata 30 1,80 0,054 0,859 7 PVC stogo danga - - 0,025 0,398 85,073 Apkrovų derinys Remiantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 10 priedu [16] sudarytas kolonos bendras apkrovų derinys ir apskaičiuota bendra visų poveikių skaičiuotinė reikšmė: (3.5) 3.2. Ištisinės kolonos skerspjūvio parinkimas Laikoma, kad kolona yra centriškai gniuždoma ir jos įraža, įvertinant sąvąjį kolonos svorį, t.y. 1% nuo koloną veikiačios apkrovos, lygi: (3.6) Kolonos įgilinimas iki pamato viršaus parenkamas - 0,70 m. Skaičiuojamasis kolonos ilgis, kai - koeficientas, ivertinantis tai, kad kolonos bazė prie pamato pritvirtinta standžiai, o viršuje sijos prijungiamos šarnyriška: (3.7) Kolonai naudojamas plienas – S 235, kurio N/mm2, kai mm; Pagal reikalingą skerspjūvio plotą iš sortimento [27] parinktas lankstytas uždaras virintinis kvadrato formos vamzdis, kurio pagrindiniai rodikliai yra šie: Vamzdžio plotis Vamzdžio aukštis Vamzdžio sienelės storis Vamzdžio skerspjūvio plotas Vamzdžio masė Vamzdžio inercijos spinduliai Remiantis STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostato“, tikrinamas elemento skerspjūvio stiprumas pagal 3.8 formulę: (3.8) Sąlyga tenkinama su 46% stiprumo atsarga. Kolonos liaunis ir sąlyginis liaunis lygus: (3.9) (3.10) Kadangi , tikrinamas skerspjūvio pastovumas, pagal 3.11 formulę. Čia darbo sąlygų koeficientas , klupumo koeficientas , kai apskaičiuojamas pagal 3.11 formulę: (3.11) Tada kolonos pastovumas: (3.12) Sąlygą tenkina su 6 % atspario atsarga. Gniuždomos kolonos liaunis neviršija ribinės reikšmės, kai , t.y.: (3.13) 3.3. Kolonos bazės plokštės skaičiavimas Reikalingas bazės plokštės plotas apskaičiuojamas pagal formulę 3.15, kai fc,d - pamato (betono klasė - C20/25) skaičiuojamasis glemžimo stiprumas ir lygus: (3.14) (3.15) Kolonai naudojamas plienas – S235, kurio N/mm2, kai mm. Kolonos bazės plokštės kraštų išnešimas nuo kolonos krašto - bs = 100 mm. Kolonos bazės plokštės plotis: (3.16) Reikiamas kolonos bazės plokštės ilgis: (3.17) Priimu l = 270 mm; Bazės plokštė geresnė, kai ji nėra labai pailga, todėl turi tenkinti sąlygą: (3.18) Skaičiuojant plokštės storį, skaidome ją į atskirus ruožus (3.1 pav.) ir skaičiuojame jų maksimalius lenkimo momentus, sukeltus reaktyviojo pamato slėgio. 3.1 pav. Kolonos bazė I ruožas. Skaičiuojamas taip, kaip keturiais kraštais atremta plokštė apkrauta tolygiai išskirstyta apkrova. Maksimalus plokštės lenkimo momentas, apskaičiuojamas pagal 3.19 formulę, kai , tai , ir MPa kNcm/cm (3.19) II ruožas. Skaičiuojamas taip, kaip trimis kraštais atremta plokštė apkrauta tolygiai išskirstyta apkrova. Kai , kai , tai . Maksimalus plokštės lenkimo momentas: kNcm/cm. (3.20) III ruožas. Skaičiuojamas taip, kaip vienu kraštu įtvirtinta gembinė sija. Maksimalus lenkimo momentas: kNcm/cm (3.21) Reikiamas plokštės storis: cm (3.22) Priimu t = 16 mm. 3.4. Traversos skaičiavimas Priimamas traversos storis - ttr = 8 mm. Virintinės siūlės aukštis turi tenkinti sąlygą: (3.23) tai . Priimama Traversa prie kolonos privirinama apsauginėse dujose elektrodine, G 42 žymens, viela. Suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai, nustatomi dvejuose pjūviuose: 1) per siūlės metalą: N/mm2 (3.24) 2) per sulydymo siūlės metalą (traversai naudojamas S235 klasės plienas, , kai ): N/mm2 (3.25) Virinant automatiniu būdu, elektrodine viela (G 42 žymens), kurios skersmuo dw=5 mm, laiveline siūle, koeficientai:, . Traversos aukštį ht nustato siūlių, reikalingų traversoms prijungti prie kolonos, ilgis, kurios skaičiuojamos pagal suvirintinių jungčių skaičiuotinį stiprį per sulydymo siūlės metalą, nes : cm = 31,03 mm (3.26) Priimamas ht = 100 mm. Siūlių, privirinančių traversas prie bazės plokštės, visas ilgis: mm (3.27) Siūlės aukštis: (3.28) Priimamas kf = 7 mm. 4. Technologinė dalis Sudaryta technologinė kortelė, skirta aprašyti krematoriumo sutapdinto plokščio stogo uždengimą. Projektuojamas pastatas stovi Kėdainiuose. Statinys - 1 aukšto su rūsio. Jo matmenys 51,90 x 17,40m, aukštis ties parapeto viršumi 4,70m. Dengiamo stogo plotas -486,70m . Plokščio stogo nuolydis - 2,5%. Esama stogo konstrukcija stogo pagrindas – gelžbetoninė monolitinė perdanga, nuolydis formuojamas naudojant polistireninį putplastį, ir stogas uždengtas PVC stogo danga. 4.1. Statybos proceso technologija ir organizavimas Stogo dangos įrengimo darbus numatyta baigti per 11,5 darbo dienų, t.y. nuo 2012 metų birželio 20 dienos iki liepos 6 dienos. Darbus dirba stogdengiai. Darbai organizuojami mišriuoju metodu, t.y. kai kelis darbus darbininkai vykdo mietu. Paruošiamieji darbai. Betoninio pagrindo paviršius turi buti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Iš specialiai pjaustyto polistireninio putplasčio suformuojami reikiami nuolydžiai. Paviršiuje neturi buti išsikišimų, galinčių pradurti garo izoliaciją. Garo izoliacijos įrengimas: Garo izoliacijai numatoma iš polietileno plėvelės. Garo izoliacija dedama ant išlyginamojo sluoksnio. Plėvelės juostu kraštai turi būti užleidžiami vienas ant kito ne mažiau kaip 80 cm arba klijuojama užleidžiant nemažiau 15 cm. Plėvelė turi buti be plyšių, užpresuotų kločių, įtrūkių. Šiluminės izoliacijos įrengimas ir tvirtinimas. Šiluminės izoliacijos plokštės plane dėstomos taip, kad siūlės būtų persislinkusios ne mažiau kaip 1/3 plokštės ilgio. “Kryžmiški” šilumą izoliuojančių gaminių sujungimai neleidžiami. Kai izoliacija turi du ar daugiau sluoksnius, atstumai tarp siūlių skirtinguose gretimuose sluoksniuose turi būti nemažesni kaip 100 mm. Izoliacinės plokštės standžiai suglaudžiamos vienos su kitomis. Plyšiai, jei tokie atsiranda pjaustymo vietose, užkamšomi minkšta akmens vata. Plėvelines dangas pradedama kloti nuo vandens surenkamųjų įlajų ir stoglovių. Kiekviena juosta iki galo išvyniojama ir nustatoma jos padėtis. Patikslinamas užlaidų dydis. Prireikus juostos galai apipjaunami pagal vietą. Jei plėvelinės juostos suklijuojamos , juostos kraštas visu ilgiu atlenkiamas ir sutepamas klijais. Dangos kraštų tvirtinimo schema pateikta paveiksle 4.1. 4.1. pav. Plėvelinių dangų mechaninis tvirtinimas: a- pavieniais mechaninio tvirtinimo elementais, b-naudojant juostinę siūlę, c- T- formis jungimas, d- bendras vaizdas [25] Darbų apimtys apskaičiuotos, remiantis brėžiniais, medžiagų, mechanizmų ir darbo sąnaudomis, apskaičiuotomis remiantis sąmatomis, sudarytomis kompiuterine programa Sistela (2 priedas). Naudojantis šiais duomenimis sudarytas kalendorinis ir darbininkų poreikio grafikai, kurie pateikti yra 3 brėžinyje. Nustatomi kalendorinio ir darbininkų poreikio grafikų kokybė. Pagal darbininkų poreikio grafiką apskaičiuojamas vidutinis darbininkų skaičius , reikalingas objekto statybai, kai - darbo sąnaudų suma darbo dienomis (žiūrėti 8 grafą statybos darbų kalendoriniame grafike), T – faktinė montavimo darbų trukmė dienomis: (4.1) Darbininkų skaičiaus kitimo santykis yra: (4.2) Čia Nmax – maksimalus darbininkų skaičius (pagal darbininkų poreikio grafiką). (4.3) Čia t - planuojama statybos trukmė (pagal kalendorinio grafiko skaičiuojamąją dalį). Sudarytas kalendorinis grafikas yra geras, nes koeficientai K1 ir K2 tenkina nustatytas normas. 4.2. Proceso materialinių ir techninių išteklių poreikių skaičiavimas Darbams atlikti yra naudojmos medžiagos ir jų specifikacijos pateiktos lentelėje 4.1., o naudojami mechanizmai ir jų markės – 4.2. lentelėje. Materialinių ir techninių išteklių poreikis buvo sudarytas remiantis normomis bei numatoma darbų atlikimo trukmė. 4.1. lentelė. Materialinių išteklių poreikis Eil. nr. Medžiagų poreikis Mato vnt. Kiekis 1 Nuolydžiui polistirolis m3 64,066 2 Mastika bitumo t 0,00232 3 Pusiau kietos min. vatos plokštės sutapdintiems stogams m3 0,6032 4 Laikikliai plastmasiniai (grybeliai) vnt. 3078 5 Plėvelės (garo, hidro, vėjo ir kt. izoliac.) 1000 m2 0,72061 6 Kietos mineralinės vatos plokštės sutapdintiems stogams (180kg/m3) m2 720,61 7 PVC-P ritininės stogų dangos Protan SE 1 1.6 mm storio m2 753,365 8 Apkrovas laikančios mineralinės vatos izoliacinės plokštės (110kg/m3) m3 96,2997 9 Mūrvinės (su įsukamu varžtu) SDF-K 8x240 vnt. 2620,4 10 Pusiau kietos min. vatos plokštės sutapdintiems stogams m3 26,9325 11 Laikikliai plastmasiniai (grybeliai) vnt 3078 12 Ventiliacijos kaminėlis plastmasinis vnt 13 13 Mastika sandarinanti MCU kg 1,82 14 Stogo danga, prilydoma, bituminė m2 22,1 4.2. lentelė. Techninių išteklių poreikis Eil. Nr. Mašinos, mechanizmo, įrangos, prietaiso pavadinimas Kiekis 1 Žirklinis keltuvas GS – 4390 RT 5 4 Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu 6 5 Matavimo ruletė 6 6 Žymeklis 6 7 Peilis 6 4.3. Kokybės užtikrinimas Darbų atlikimo kokybė užtikrinama laikantis medžiagų gamintojų nurodytų montavimo technologinių reikalavimų, statybos techninių reglamentų bei statybos taisyklių. Sutapdinto stogo renovavimo darbus reglamentuoja STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“, statybos taisyklės ST 121895674.06:2010 “Stogų įrengimo darbai“ bei kiti teisiniai ir techniniai dokumentai. Statybiniams gaminiams ir konstrukcijoms tiekti sudaromos sutartys su gamintojais, kurių produkcija yra sertifikuota arba atitinka kokybės rodiklius. Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti plokščiųjų stogų įrengimo ir renovavimo kokybę, yra nurodyti lentelėje 4.3. 4.3. lentelė. Darbų kokybės kontrolė [19] Eil. Nr. Veiksmas Atsako Kontroliuoja Kaip kontroliuoja Dalyvauja 1 Paruošiamieji darbai Techninis prižiūrėtoja vizualiai Stogo dangos pagrindo įrengimas Statybos vykdytojas Techninis prižiūrėtoja Dangos medžiagų paruošimas Statybos vykdytojas Įrangos komplektavimas Statybos vykdytojas 2 Stogo pasluoksnio įrengimas Techninis prižiūrėtoja vizualiai Nuolydžio suformavimo sluoksnio įrengimas Statybos vykdytojas Gamintojas Garinės izoliacijos įrengimas (senos stogo dangos remontavimas) Statybos vykdytojas Šilumą izoliuojančio sluoksnio įrengimas Statybos vykdytojas 3 Stogo dangos įrengimas Techninis prižiūrėtoja vizualiai Papildomų hidroizoliacinių sluoksnių įrengimas Statybos vykdytojas Hidroizoliacinės dangos įrengimas Statybos vykdytojas Dangos prijungimas prie vertikalių paviršių Statybos vykdytojas 4 Deformacinių siūlių įrengimas Statybos vykdytojas Techninis prižiūrėtoja Vizualiai 5 Stogo vėdinimo įrengimas Statybos vykdytojas Techninis prižiūrėtoja Vizualiai 6 Vandens nuleidimo nuo stogo įrengimas Statybos vykdytojas Techninis prižiūrėtoja Vizualiai 7 Parapetų įrengimas Statybos vykdytojas Techninis prižiūrėtoja vizualiai 8 Dokumentų įforminimas Techninis prižiūrėtojas vizualiai Statybos darbų žurnalo pildymas Statybos vykdytojas Paslėptų darbų aktų surašymas Statybos vykdytojas Medžiagų ir gaminių pasų kontrolė Statybos vykdytojas 4.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai Darbuotojams dirbantiems prie šio statybų proceso didžiausią grėsmę susižaloti kels darbas 4m metrų aukštyje. Todėl darbuotojams svarbu laikytis darbo saugos taisyklių. Visi darbininkai privalo dėvėti darbo drabužius, šalmus visą laiką. Darbus galima vykdyti tik susipažinus su darbo sauga. Montavimo darbai atvirose vietose esant lijundrai, vėjui didesniam nei 15m/s greičio, perkūnijos ar rūko metu privalo būti sustabdyti. Kai stogo dengimo darbai atliekami aukščiau nei 3.5 m aukštyje, darbų sauga turi būti užtikrinta 1.0 m aukščio aptvarais arba pastoliais. Visos angos, jeigu jų yra privalo būti uždengtos. Visi elektros prietaisai turi būti įžeminti. Darbo metu draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus ar kitokias toksines medžiagas. Darbų vadovas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalingų darbų saugos reikalavimų. 4.5. Proceso techninių ir ekonominių rodiklių skaičiavimas Remiantis pasirinkta sutapdinto stogo renovavimo darbų technologija nustatyti techniniai ir ekonominiai rodikliai pateikti 13 lentelėje. 4.4. lentelė. Techniniai ekonominiai rodikliai Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Kiekis 1 Darbų apimtis m2 486,707 2 Darbo proceso atlikimo trukmė d.d. 11,50 3 Darbininkų darbo sąnaudos žm. h 300.4 4 Mašinų darbo laikas maš. h 99.65 5 Normų įvykdymas % 113.22 5. ORGANIZACINĖ DALIS 5.1. Kalendorinis statybos proceso planavimas Vienas iš objektų statybos technologinių modelių yra kalendorinis grafikas. Kalendorinis grafikas - tai lentelės pavidalo tekstinis dokumentas, kuris sudarytas iš dviejų dalių: skaičiuojamųjų parametrų ir laiko skalės. Pirmoje dalyje pateikiama informacija apie: darbo sąnaudas, naudojamus mechanizmus, brigados sudėtį, darbų atlikimo trukmę. Antroje grafiko dalyje darbų atlikimo trukmė rodoma grafiškai laiko skalėje. Sudarant kalendorinį grafiką, reikia: • griežtai laikytis nuoseklios darbų technologijos; • stengtis numatyti kuo daugiau darbų, atliekamų vienu metu. Tačiau tuomet būtina įvertinti darbų saugos reikalavimus ir užtikrinti pakankamus darbų barus grandims arba brigadoms. Planuojant krematoriumo statybos procesą yra lyginami du skirtingi kalendoriniai grafikai sudaryti pagal „Sistela“ normatyvus. Pirmajame – statybos procesas yra planuojamas darbus išdėstant kuo labiau nuosekliuoju būdu, tai yra kiekvienas procesas pradedamas tik užbaigus prieš tai įvykdytą. Antrasis – darbai planuojami kiek įmanoma lygiagrečiu metodu, t.y. keli darbai, jei yra įmanoma, vykdomi vienu metu. Kad darbų organizavimo lyginimas būtų įdomesnis ir tikslesnis buvo pasirinkta, kad Statybos darbai pagal abu lyginamus statybos darbų kalendorinius grafikus yra atliekami per panašų laikotarpį. Abiejų lyginamų statybos darbų organizavimo metodų techniniai – ekonominiai rodikliai yra pateikti 5.1. lentelėje. Reikalingas vidutinis darbininkų skaičius apskaičiuojamas [24]: (5.1) čia: - planuojamų darbo sąnaudų suma, žm.d.; T - faktinė statybos trukmė, d.d.. Darbininkų skaičiaus kitimo santykis apskaičiuojamas [24]: (5.2) čia: Nmax - maksimalus darbininkų skaičius, nustatomas iš darbininkų poreikio grafiko. Trukmės sumažinimas dėl darbų suderinamumo arba statybos darbų kalendorinio grafiko efektyvumas apskaičiuojamas [24]: (5.3) čia: t - atskirų procesų planuojamų trukmių suma. 5.1. lentelė. Ekonominio efektyvumo skaičiavimo pradiniai duomenys Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Žymėjimas Mato vnt. Kiekis (Nuoseklus būdas) Kiekis (Lygiagretus būdas) 1. Statomo objekto sąmatinė vertė K tūkst.Lt 2128,13 2128,13 2. Vidutinė palūkanų norma k vieneto d. 0,057 0,057 3. Norminės darbo sąnaudos QN žm. d. 2354,0 2421,0 4. Darbo užmokestis Duž tūkst. Lt 267,63 267,63 5. Bendros pridėtinės išlaidos Nb tūkst. Lt 88,03 88,03 6. Planuojamas normų įvykdymas Įpl % 115,35 112,13 7. Skaičiuojamasis vidutinis darbininkų skaičius Nvid žm. 31,39 31,04 8. Darbininkų skaičiaus kitimo santykis K1 vieneto d. 1,66 1,49 9. Planuojamas trukmės sumažinimas dėl darbų suderinamumo K2 % 119 221 10. Sąlygiškai pastovių pridėtinių išlaidų dalis N tūkst. Lt 44,02 44,02 11. Užsakovo ekonominis efektas EUŽ tūkst. Lt 9,29 27,26 12. Rangovo ekonominis efektas ER tūkst. Lt 12,41 35,01 Norminė statybos trukmė metais apskaičiuojama: (5.4) čia: p – darbo dienų skaičius per metus ( 276 dienos) Planuojama statybos trukmė metais apskaičiuojama: (5.5) Planuojamos trukmės sumažinimas, metais, įvertinus darbų suderinamumą apskaičiuojamos: (5.6) Užsakovo gaunamas ekonominis efektas apskaičiuojamas: (5.7) Rangovo gaunamas ekonominis efektas apskaičiuojamas: (5.8) Palyginus statybos proceso planavimo variantų ekonominius efektyvumus ir įvairius kitus techninius – ekonominius rodiklius (daugiau žiūrėti 6.2. skyrių) gaunama, kad statybos darbų kalendorinis planavimas, kai darbai yra vykdomi kiek galima daugiau lygiagrečiai, yra ekonomiškesni tiek užsakovui, tiek rangovui, todėl toliau yra projektuojamas statybvietės planas, remiantis ekonomiškiausiu statybos darbų kalendorinių grafiku ir 6.1. paveiksle pateiktas darbinikų poreikio grafikas pagal šį statybos darbų grafiką. 5.1. pav. Darbinikų poreikio grafikas 5.2. Statybvietės plano sudarymas 5.2.1. Mašinų ir mechanizmų išdėstymas statybvietėje, pavojingų zonų skaičiavimas Statybvietėje dirba skirtingu laiku tokios mašinos: buldozeris, ekskavatorius, savivartis, autobetonmaišė, betono siurbliai, autobokštelis, kranai. Šių statybų metu numatyta naudoti vieną vikšrinį kraną Kobelco 7065, kurie pastato karkaso metalines kolonas ir gelžbetonines surenkamas plokštes montuotų judėdami pastato išorėje. Krano judėjimo trajektorijos ir stovėjimo vietos numatomos taip, kad jais būtų galima į projektinę padėtį sumontuoti sunkiausias ir labiausiai nuo krano nutolusias surenkamąsias konstrukcijas. Pažymėjus kranų judėjimo kryptis ir vietas pažymimos kranų veikimo zonos ir nuolatinės pavojingos zonos. Pavojingos zonos spindulys R kranui Kobelco 7065, kuris montuos vienaaukštės pastato dalies konstrukcijas ir didžiausias siekis, kuriuo dirbs, lygus 24 metrų, strėlės ilgis 24,4m, nustatomas pagal formulę [24]: (5.9) Čia: l –strėlės ilgis, m; l1 – didžiausių matmenų konstrukcijos ilgis, m; r – pavojingos zonos atsargos atstumas (pagal krūvio kritimo aukštį), priimamas pagal normas (priimu 4,0 m, pastatas iki 10 metrų aukščio). Pavojingos zonos turi būti atitvertos apsauginėmis tvoromis ir jose dirbant kranams kitus statybos darbus dirbti draudžiama. Įėjimuose į pastatą įrengiami apsauginiai stogeliai. Šioje zonoje leidžiama atlikti statybos ir montavimo darbus tik tada, kai garantuojamas darbininkų saugumas. Kranų darbo ir pavojingiosios zonos spinduliai pavaizduoti paveiksle 5.2. 5.2. pav. Kranų judėjimo trajektorijos, darbo bei pavojingosios zonos spinduliai 5.2.2. Laikinų privažiavimų ir kelių projektavimas Laikinaisiais keliais statybvietėje tiekiamos statybinės medžiagos, konstrukcijos,detalės. Jie tiesiami nuo esamų arba statomų kelių, kad būtų galima privažiuoti prie sandėlių, darbo vietų, mechanizmų, pagalbinių pastatų. Statybvietės plane pavaizduoti numatomi keliai, jų pločiai bei posūkio spinduliais. Yra projektuojamas žiedinis dviejų krypčių kelias, 6 metrų pločio su posūkio spinduliais lygiais 12 metrų, dalis toje vietoje, kur vėliau bus įrengtas nuolatinis sklypo plane numatytas kelias. Projektuojant statybos aikštelės kelius reikia laikytis šių reikalavimų: 1. kiek įmanoma išnaudoti esamus ir projektuojamus pastovius kelius; 2. jeigu vietos sąlygos leidžia, projektuoti žiedinį arba ištisinį laikiną kelią statybos aikštelėje; 3. kelius rengti krano veikimo zonoje tik iškrovimo vietose, be to jie neturi būti tarp krano ir sandėliavimo aikštelės; 4. vienos krypties kelias turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m ir medžiagų iškrovimo vietose platinamas iki 6 m; dviejų krypčių plotis turi būti ne mažesnis kaip 6 m; 5. kelių posūkių spinduliai turi būti ne mažesni 12 m, o ilgoms konstrukcijoms (ilgesnėms kaip 12 m) pervežti - mažiausiai 30 m; 6. laikini keliai turi būti įrengiami prie visų eksploatuojamų, statomų ir laikinų pastatų; 7. įrengiant laikinus kelius, būtina laikytis šių minimalių atstumų: tarp kelio ir sandėliavimo aikštelės – 1,0 m, tarp kelio ir tvoros – 1,5 m; 8. pavojingose zonose esantys keliai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais, o eismas juose kontroliuojamas; Taip pat statybvietės plane numatyta aikštelė, kuri yra numatomos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Iš statybvietės yra vienas išvažiavimas, kuris taip pat sutampa, su sklypo plane numatytu išvažiavimu. Šie projektiniai sprendimai leis sutaupyti statybvietės išlaidas. 5.2.3. Sandėlių projektavimas Skaičiuojant laikinų sandėlių ir sandėliavimo aikštelių plotus pagrindinis tikslas - apskaičiuoti jų plotus ir suprojektuoti išdėstymo vietas statybvietės plane. Statybos aikštelėje laikinam medžiagų ir gaminių sandėliavimui projektuojami 3 tipų sandėliai: • Atviros sandėliavimo aikštelės. • Dengtos pastogės (pašiūrės. • Uždari nešildomi sandėliai (5.3. pav.). 5.3. pav. Uždaras nešildomas sandėlys [30] Remiantis apskaičiuotu medžiagų ir gaminių poreikiu, parenkami reikalingi sandėliai ir sudaromas tuose sandėliuose numatomų sandėliuoti medžiagų sąrašas. Sudarant medžiagų ir gaminių sąrašą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviename sandėlyje turi būti numatomas sandėliuoti maksimalus medžiagų ir gaminių kiekis, kuris reikalingas tuo pačiu metu vykstantiems procesams. Kituose statybos etapuose naudojamoms medžiagoms ir gaminiams plotai atskirai neskaičiuojami. Jiems pakanka vietos suprojektuotose sandėliuose. Maksimalus vienu metu sandėliuojamų medžiagų ir gaminių sąrašas bei maksimalus jų poreikis per pamainą pateikiamas 3 priede. 5.2.4. Laikinųjų administracinių ir buitinių patalpų projektavimas Projektuojant laikinas administracines ir buitines patalpas pagrindinis tikslas- apskaičiuoti laikinų administracinių ir buitinių patalpų ploto poreikį, parinkti tinkamus inventorinius pastatus ir suprojektuoti jų išdėstymą statybvietėje. Projektuojamoje statybvietėje didžiausias vienoje pamainoje dirbančių darbininkų skaičius 32, per darbo dieną – 68. Skaičiavimas atliekamas tokiu nuoseklumu: 1.Apskaičiuojamas didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius, įvertinus inžinerinių techninių darbuotojų skaičių, kuris priimamas 12% nuo maksimalaus vienoje pamainoje dirbančių darbininkų skaičiaus [24]: D = 12% Dmax + Dmax = 12% 47 + 47 = 52,64 (5.10) čia: D – didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius; Dmax – didžiausias vienoje pamainoje dirbančių darbininkų skaičius. Pagal didžiausią dirbančiųjų skaičių D statybos aikštelėje, sudaromas reikalingų laikinų pagalbinių patalpų sąrašas. 2.Apskaičiuojamas reikalingas pagalbinių patalpų plotas. Skaičiavimai atliekami pagal formulę: (5.11) Čia: D - didžiausias vienoje pamainoje dirbančių dirbančiųjų skaičius; Np – pagalbinių patalpų norma 1 dirbančiajam. Skaičiavimo rezultatai surašomi į 5.2. lentelę: 5.2. lentelė. Laikinų pagalbinių patalpų plotų skaičiavimas Patalpų pavadinimas Dirbančiųjų skaičius, D Patalpų norma 1 dirbančiajam, Np Reikalingas patalpų plotas, F, (m2) Priimtas patalpų plotas Fp , (m2) 1 2 3 4 5 Kontora 4,56 5 22,80 26,25 Persirengimo patalpa 76,16 1,13 86,06 91,91 Prausykla 42,56 0,26 11,07 13,13 Rūbų džiovykla 42,56 0,2 8,51 Dušo patalpos 1,42 3,5 4,97 Tualetai 1,42 2 2,84 10,64 Poilsio patalpa 42,56 1 42,56 52,52 Valgykla 4,26 8,4 35,75 Viso: 194,45 3. Pagal apskaičiuotus plotus parenkami laikinųjų pastatų tipai. Parenkami konteineriai Containex [30]. Parinktų konteinerių informacija pateikta 5.3. lentelėje: 5.3. lentelė. Containex konteineriai Tipas Išoriniai matmenys, m Vidiniai matmenys, m Plotas, m2 Ilgis Plotis Aukštis Ilgis Plotis Aukštis SA 20 6,055 2,435 2,591 5,860 2,24 2,34 13,13 BM 20 6,055 2,435 2,591 5,860 2,24 2,34 13,13 Pastaba. SA 20 – prausyklai, dušams, tualetams bei džiovyklai, BM 20 – meistro kontorai, persirengimo patalpoms, valgyklai. 4. Pagalbinių pastatų statymo vietos numatomos statybvietės plane. Konteineriai statomi prie įvažiavimų, už pavojingos zonos ribų atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį. Priėjimui prie jų projektuojami priėjimo takai. Atstumas nuo statomų objektų iki persirengimo patalpų, tualetų, dušų ir prausyklų yra ne didesnis kaip 150 m. 5.2.5. Laikinojo vandentiekio projektavimas Projektuojant laikinus vandentiekio ir nuotekų tinklus, pagrindinis tikslas - apskaičiuoti maksimalų reikalingą vandens poreikį statybai, apskaičiuoti reikalingą laikino vandentiekio vamzdžio skersmenį ir suprojektuoti laikino vandentiekio ir nuotekų trasas statybvietėje. Atliekamų statybos montavimo darbų apimtis per pamainą Am apskaičiuojama pagal formulę [24]: (5.12) čia: q- procesui reikalingas bendras medžiagos kiekis; T- proceso trukmė, dienomis. Rezultatai surašomi į 5.4. lentelę: 5.4. lentelė. Laikino vandens vartotojai ir atliekamų darbų apimtis per pamainą Eil. Nr. Vandens vartotojai Atliekamų darbų apimtis per pamainą Matavimo vnt. Kiekis 1 2   4   Gamybos tikslams: 1 Betono laistymas m3/par. 19,14 2 Mūro darbai 1000vnt. 1,25 3 Mūro laistymas 1000vnt. 1,25   Ūkiniams ir buitiniams reikalams: 1 Su kanalizacija žmogui 52,64 2 Dušinės žmogui 52,64 Apskaičiuojamas vandens poreikis l/s gamybos, ūkiniams-buitiniams tikslams ir dušams. Vandens poreikis l/s gamybos tikslams skaičiuojamas pagal formulę: (5.13) Čia: A- didžiausia statybos montavimo darbų apimtis per pamainą arba didžiausias mašinų, mechanizmų, įrenginių skaičius per pamainą, Zng - vandens suvartojimo norma atskirai darbų rūšiai ar mašinų, mechanizmų, įrenginių tipui l/s; kv - netolygaus vandens suvartojimo per valandą koeficienta, t - darbo valandų skaičius per pamainą. Darbo trukmė per pamainą skaičiavimuose išreiškiama sekundėmis. Vandens poreikis l/s ūkiniams - buitiniams tikslams skaičiuojamas pagal formulę: (5.14) Čia: D - didžiausias dirbančiųjų skaičius per pamainą, Znū - vieno žmogaus vandens suvartojimo ūkiniams reikalams norma litrais per pamainą, kv - netolygaus vandens suvartojimo koeficientas (kai yra kanalizacija kv=3, kai nėra kanalizacijos kv=2), Vandens poreikis l/s dušams skaičiuojamas pagal formulę: (5.15) čia Znd - vieno žmogaus vandens suvartojimo maudymuisi duše norma litrais per pamainą, kd - koeficientas, įvertinantis suvartoto vandens kiekį vienu metu naudojantis dušais(kd = 0,3-0,4). Mažiausias vandens poreikis apsaugai nuo gaisro Zpg nustatomas toks, kad vienu metu galėtų būti prijungti du gaisriniai hidrantai ir kiekvieno debitas būtų 5 l/s. Priešgaisriniams reikalams projektuojama atskira vandentiekio šaka. Tuomet suminis vandens poreikis, reikalingas gamybiniams, ūkiniams- buitiniams reikalams ir dušams apskaičiuojamas pagal formulę: Zb= Zg+ Zū+ Zd+Zpg (5.16) Skaičiavimo rezultatai surašomi į 5.5. lentelę 5.5. lentelė. Vandens poreikio skaičiavimas. Vandens vartotojas Vartotojų skaičius (darbų apimtis per pamainą) Vandens poreikio norma, l, Netolygaus vandens suvartojimo koeficientas Laikas, skirtas debitui apskaičiuoti (t∙3600) Vandens poreikis, l/s 1 2 3 4 5 6 1. Gamybiniai poreikiai           Betono laistymas 19,14 300 1,25 28800 0,249 Mūro darbai 1,25 120 1,5 28800 0,008 Mūro laistymas 1,25 200 1,25 28800 0,011         ∑ Zg 0,268 2. Ūkiniai- buitiniai poreikiai           Su kanalizacija 52,64 20 3 28800 0,110 Dušinės 52,64 35 1 2700 0,682 Iš viso:       ∑ Zū 0,792         ∑ Zb 1,060 Pagal didžiausią vandens poreikį įvairiems tikslams per valandą skaičiuojamas laikino vandentiekio tinklų skersmuo: (5.17) Čia: V- vandens tekėjimo greitis (m/s) vamzdyje. Kadangi laikinas vandentiekis pajungiamas nuo miesto vandentiekio tinklų, renkant vandentiekio įvadinio vamzdžio skersmenį reiktų atsižvelgti ne tik į šiuos skaičiavimus, bet ir pastatui suprojektuotą vandentiekio sistemą. Statybvietės laikinojo vandentiekio įvadinis vamzdis turėtų būti nemažesnis už PE 32 vamzdį. Kadangi statyba vyksta tik šiltuoju metu laikotarpiu skirstomieji tinklai yra iš guminių žarnų, nutiestų ant žemės, o magistraliniai - iš plastikinių vamzdžių, 30 cm įleistų į žemę. Laikinieji buitinių nuotekų tinklai daromi iš plastikinių vamzdžių, kurie įleidžiami į žemę 30 cm ir prijungiami prie buitinių nuotekų šulinio arba nuotekų kaupimo šulinio. 5.2.6. Laikinųjų elektros tinklų projektavimas Projektuojant laikinus elektros tinklus, pagrindinis tikslas - apskaičiuoti maksimalų reikalingą elektros energijos poreikį statybai, parinkti tinkamą laikino aprūpinimo elektra šaltinį ir suprojektuoti laikinas elektros linijų trasas statybvietėje. 5.6. lentelė. Laikinų elektros tinklų projektavimas Eil. Nr. Elektros energijos vartotojai Darbo apimtis per pamainą (vartotojų skaičius) Matavimo vnt. Kiekis 1 2 3 4   Gamybiniai vartotojai:     1 Suvirinimo transformatorius vnt. 2 2 Paviršinis vibratorius vnt. 3 3 Betono siurblys vnt. 3   Vidaus apšvietimo vartotojai:   1 Administracinės patalpos 10 m2 2,63 2 Buitinės patalpos 10 m2 16,82 3 Materialiniai sandėliai 10 m2 27,57   Išorės apšvietimo vartotojai:   1 Statybos teritorijos apšvieitmas 100 m2 132,22 Statybos aikštelėje elektra naudojama: • gamybos reikalams (mašinų, mechanizmų varikliams); • technologiniams tikslams (betonui šildyti, tinkui džiovinti); • apšvietimui (išorės, vidaus, apsauginis ir avarinis). Laikini elektros tinklai statybos aikštelėje suprojektuoti pagal visus keliamus norminius reikalavimus ir atvaizduoti statybvietės plane. 5.7. lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai. 5.7. lentelė. Elektros energijos poreikio skaičiavimas Elektros energijos vartotojų grupės Vartotojų sąrašas Darbų apimtis per pamainą (vartotojų skaičius) Nominalus galingumas (kW) Koeficientai Skaič. galing., E (kW) Mato Vnt. Kiekis Vieneto Viso k 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Gamybiniai poreikiai Suvirinimo transformatorius vnt. 2,00 42,00 84,00 1,05 0,5 0,7 63,00 Paviršinis vibratorius vnt. 3,00 0,70 2,10 1,05 0,5 0,7 1,58 Betono siurblys vnt. 3,00 16,80 50,40 1,05 0,5 0,7 37,80             ∑ Egamyb 102,38 Vidaus apšvietimas Administracinės patalpos 10 m2 2,95 0,15 0,44 1,05 0,8   0,38 Buitinės patalpos 10 m2 14,75 0,12 1,77 1,05 0,8   1,49 Materialiniai sandėliai 10 m2 45,00 0,07 3,15 1,05 0,35   1,16             ∑ Evidaus 3,02 Išorės apšvietimas Statybos teritorijos apšvieitmas 100 m2 132,22 0,02 1,98 1,05 0,9   1,87               ∑ Eišorės 1,87 Iš viso:             ∑ E 107,27 Pagal didžiausią elektros energijos poreikį ∑E įvairiems tikslams parenkamas reikalingo laikino elektros tiekimo šaltinio tipas. Laikinam aprūpinimui elektros energija imam per įvadą iš artimiausios transformatorinės, esančios už statybos aikštelės ribų. Inventorinis įvadinis skydas įrengiamas ant laikinų patalpų. Nuo jo iki vartotojų tiesiamos elektros tiekimo linijos, kurių kiekviena baigiasi inventoriniais skirstomaisiais skydais (4-6 vartotojams) ir kirtikliais. Suprojektuotos laikino elektros energijos tiekimo linijos, numatant, kad elektra gaunama iš transformatorinės. Sutartiniais ženklais pažymimos skirtingai įrengiamos trasos (oro linijos, požeminiai kabeliai), įvadinis ir paskirstymo skydai. Avarinio apšvietimo linija turi savarankišką elektros energijos šaltinį. Prie jo draudžiama jungti kitus vartotojus. Naktinio apsauginio apšvietimo linija suprojektuota prie sandėlių, sandėliavimo aikštelių, laikinų kelių, laikinų pastatų. Laikini elektros tinklai projektuojami ant atramų, kurių aukštis 10m , o atstumas tarp jų-25-40m. Kur elektros linija kerta laikinus kelius, toje vietoje projektuojamas požeminis kabelis. Kad apsaugoti kabelį nuo sužalojimų, po keliais kabeliai talpinami į apsauginius vamzdžius. Šviestuvų pakabinimo aukštis h=9m, atstumas tarp jų- (4...5)h, čia h- šviestuvo pakabinimo aukštis. 5.2.7. Techniniai rodikliai Statybos organizavimo kursiniame projekte pateikiami tokie pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai: 5.8. lentelė. Objekto statybos techniniai ekonominiai rodikliai Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Rodiklio dydis Pastato statybinis tūris m3 3867 Užstatomas plotas m2 789.31 Planuojamos darbo sąnaudos žm.d. 2421 Planuojamas išdirbio normų vykdymas (pagal kalendorinį grafiką) % 112,13 Faktinė statybos trukmė dienos 78 Maksimalus darbininkų skaičius vnt. 47 Lyginamosios (norminės) darbo sąnaudos (pagal kalendorinį grafiką) žm. d. 2765.55 Mechanizmų darbo sąnaudos (pagal kalendorinį grafiką) maš. pam. 1439.55 5.9 lentelėje pateikiami techniniai statybvietės rodikliai. Čia nurodomi visų askaičiuotų rodiklių mato vienetai ir kiekiai. 5.9. lentelė. Techniniai statybvietės rodikliai Rodiklių pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis Bendras statybos aikštelės plotas m2 7550.00 Laikinų kelių ilgis m 267.80 Laikinos el. apšvietimo linijos ilgis m 295.33 Laikinos el. jėgos linijos ilgis m 169,864 Laikinų nuotekų linijų ilgis m 39.1 Laikinų pastatų plotas m2 176.92 Sklypo užstatymo koeficientas K1 10.26% Aikštelės išnaudojimo koeficientas K2 1.01% 6. EKONOMINĖ DALIS 6.1. Lokalinė sąmata Pagrindinis normatyvinis dokumentas statinio kainai nustatyti yra statinio projektas. Statybos kainos nustatymo schema (6.1. pav.): 6.1. pav. Statybos kainos nustatymo schema Statybos kaina susideda iš tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Tiesioginės išlaidos yra tokios, kurios priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti: • tiesioginės išlaidos medžiagoms - tai tos medžiagos, kurios sudaro gaminamo gaminio dalį arba į tą gaminį įeinančių komponentų dalį; • tiesioginės darbo išlaidos - tai darbo užmokestis, išmokėtas darbininkui už tiesiogiai jo atliktą darbą, apdorojant gaminį arba jo komponentus; • tiesioginės pridėtinės išlaidos - tai tos kitos išlaidos, kurių dydis priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti (pvz., elektros energija arba kuras, būtinas įrengimų darbui, arba kitos paslaugos). Netiesioginės išlaidos yra tokios, kurių dydis ne visada tiesiogiai priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti. • netiesioginės išlaidos medžiagoms - įvairios pagalbinės, tačiau gamybos procesui būtinos medžiagos (tepalai, valymo priemonės, atsarginės dalys įrengimams ir pan.); • netiesioginės darbo išlaidos - tai darbo užmokestis, išmokėtas pagalbiniams darbininkams, prižiūrintiems įrengimus, sandėlininkams, kanceliarijos darbuotojams, gamybos proceso kontrolieriams ir kt.; • netiesioginės pridėtinės išlaidos - tai tos kitos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priklausomos nuo produkcijos apimties ir darbo laiko tai produkcijai pagaminti. Tai valdymo aparato darbo užmokestis, pagrindinių pastatų ir transporto priemonių nuomos ir draudimo mokesčiai, naujų gaminių sukūrimo išlaidos ir kt. Darbams papildomai taikomos šios priemokos: • papildomų medžiagų vertė – 3% ; • sezoniniai darbai - 15% ; • papildomų mechanizmų vertė - 3% ; • specifiniai darbai - 17%; • papildomas darbo užmokestis – 8%; • socialinio draudimo išlaidos - 31% ; • pelnas - 5% ; • pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 21% . Pastato specialiųjų darbų lokalinė sąmata sudaroma, naudojantis orientaciniais normatyvais, kuriuose specialiųjų darbų apimtys išreikštos procentais, lyginant su bendraisiais statybos darbais. Susumavus visas šias papildomas išlaidas su pagrindinėmis išlaidomis, nuo tos sumos skaičiuojamos statybvietės išlaidos 9%. Statybvietės išlaidas sudaro: • išlaidos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui (kurie dirba tiesiogiai statybų aikštelėje); • darbų vadovo alga; • išlaidos darbininkų komandiruotėms; • išlaidos darbininkų pervežimui; • išlaidos darbui pamainomis; • išlaidos mechanizmų eksploatacijai (elektra, vanduo.); • medžiagų, gaminių bei mechanizmų sandėliavimas statybų aikštelėje; • mechanizmų laikymo išlaidos statybų aikštelėje; • buitinių patalpų įrengimas; • elektros energijos bei vandens poreikis statybvietėj; • laikinų kelių įrengimo ir priežiūros išlaidos; • statybvietės apšvietimo išlaidos; • informacinio skydo įrengimo išlaidos. Statybvietės išlaidos priklauso nuo žemės sklypo, šalia esančių pastatų ar statinių, statinio sudėtingumo bei kitų veiksnių, įtakojančių statybvietės išlaidų dydį. Sudarius krematoriumo statybos darbų sąmatą, remiantis Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvais [21] bei 2011m. spalio mėn. kainomis, gauti tokie rezultatai. Krematoriumo vertė vertė 2128717,91 Lt., tai yra 2729,13 Lt/m2. Medžiagų vertė sudaro 907744,00 Lt., mechanizmų 91555,00 Lt (priedas 2). 6.2. pav. Tiesioginių išlaidų pasiskirstymas Kaip matoma iš 6.2. paveikslo, didžiausią tiesioginių išlaidų dalį sudaro pagrindinės išlaidos - medžiagoms, mechanizmams ir darbo užmokesčiui. Pagrindinių išlaidų, kurias sudaro darbininkų darbo užmokestis bei išlaidos mechanizmams ir medžiagoms, kurių pasiskirstymas pavaizduotas 6.3. paveiksle. 6.3. pav. Darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų žiniaraščių kainų palyginimas Netiesiogines išlaidas sudaro pridėtinės išlaidos ir pelnas. Pridėtinės išlaidos naudojamos administracijai išlaikyti. Jos skaičiuojamos 30% nuo darbo užmokesčio, atėmus Sodros mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas 5% nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. 6.4. pav. Netiesioginių išlaidų palyginimas 6.2. Statybos darbų kalendorinių grafikų ekonominis palyginimas Bakalaurinio baigiamojo darbo ekonominėje dalyje lyginamos statybos proceso dviejų skirtingų kalendorinių planavimo metodų efektyvumas – pirmame variante statybos proceso atliekami darbai išdėstyti kiek galima nuosekliau, o antrame – kiek galima lygiagrečiau. Šių metodų pagrindiniai ekonominiai – techniniai rodikliai pateikti 6.1. lentelėje. Jų skaičiavimas pateiktas 5.1. skyriuje. 6.1. lentelė. Lyginamų statybos darbo kalendorinių grafikų ekonominiai – techniniai rodikliai. Eil. nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Nuoseklius būdas Lygiagretus būdas 1 Užsakovo ekonominis efektas tūkst. Lt 9,29 27,26 2 Rangovo ekonominis efektas tūkst. Lt 12,41 35,01 3 Statybos procesų trukmė pam. 131 115 4 Statybos procesų trukmė d.d. 75 78 5 Darbininkų didžiausias skaičius darb 52 47 6 Darbininkų vidutinis skaičius darb 31,39 31,04 7 Darbininkų skaičiaus kitinimo santykis   1,65 1,49 8 Statybos darbų kalendorinio grafiko efektyvumas % 118 221 6.5. pav. Statybos projektinių sprendimų ekonominio efektyvumo įvertinimas 6.6. pav. Statybos trukmės palyginimas 6.7. pav. Darbininkų skaičiaus palyginimas 6.8. pav. Darbininkų skaičiaus kitimo santykio K1 palyginimas 6.9. pav. Darbų tapdinimo koeficianto K2 palyginimas Palyginus statybos ekonominio efektyvumo rodiklius (6.5. pav.), galime teigti, kad užsakovui akivaizdžiai būtų naudingesnis antrasis statybos darbų vykdymo metodas, t.y. lygiagretusis darbų vykdymo metodas, kurio ekonominis efektyvumas yra 43,86 tūkst. Lt. lyginant su pirmuoju variantu, t.y. nuosekliuoju darbų vykdymo metodu, 6,53 tūkst. Lt. Rangovui taip pat naudingiau, kai darbai organizuojami antruoju būdu, nes gaunamas didesnis ekonominis efektas - 24,05 tūkst. Lt lyginant su 6,92 tūkst. Lt. Analizuojant statybos trukmę, pastebime nedidelį skirtumą tarp lyginamų variantų (6.6. pav.). Didžiąją dalį darbų išdėstant nuosekliai statybos trunka 75 dienas. Kitu variantu statybos darbų trukmė yra 78 dienos. Taigi pirmuoju variantu statomas objektas bus užbaigtas 3 dienom anksčiau. Taip yra dėl to, jog pirmuoju būdu organizuojant darbus dirbama keliomis pamainomis. Darbininkų didžiausias skaičius abiejuose variantuose yra panašus, 52 ir 47, atitinkamai (6.7. pav.). Vidutinis darbininkų skaičius taip pat panašus pirmuoju variantu 31,4 antruoju 31,0. Apskaičiavus darbininkų skaičiaus kitimo santykio koeficiantą K1, mažesnis gautas darbus vykdant lygiagrečiai - 1,49, tai reiškia gana tolygų darbininkų pasiskirstymą, kuris yra artimas vidutiniam darbininkų skaičiui. Kitu variantu didesnis - 1,65 (6.8. pav.). Statybos darbų kalendorinio grafiko efektyvumas taip pat gavosi didesnis 2 variantu 221%, o pirmuoju tik 118% (6.9. pav.). Kaip matome iš ekonominių rodiklių lentelės užsakovo ekonominis efektas, rangovo ekonominis efektas, statybos procesų trukmė, darbininkų didžiausias skaičius, darbininkų vidutinis skaičius, darbininkų skaičiaus kitinimo santykis, statybos darbų kalendorinio grafiko efektyvumas yra palankesni darbus organizuojant 2 variantu, t.y. statybos darbus vykdant lygiagrečiuoju metodu. 7. APLINKOSAUGA IR DARBŲ SAUGA 7.1. Aplinkosauga Sudarant statybos organizavimo projektus, turi būti numatytos pagrindinės aplinkos apsaugos priemonės. Rengiant darbų technologijos projektus, šios priemonės tikslinamos ir detalizuojamos. Ypač svarbu išsaugoti augaliją, nusistovėjusią hidrogeologinę struktūrą, apsaugoti vandenį ir atmosferą nuo užteršimo. Įrengiant statybvietes, dažnai be reikalo naikinami medžiai ir kita augmenija. Jei užstatomoje teritorijoje darbams trukdo medžiai, juos būtina persodinti į kitą vietą. Statybvietėje paliktus medžius reikia apsaugoti nuo atsitiktinio jų žalojimo, patikimai aprišant lentelėmis iki 2 m. aukščio [26]. Būtina kiek įmanoma sumažinti nuimamo augalinio sluoksnio plotą, o nuimtą rūpestingai saugoti būsimiems aplinkos tvarkymo darbams. Kasant komunikacijų tranšėjas per apželdintas teritorijas, reikia, kiek galima sumažinti kasamos teritorijos plotį. Jei želdinių kirtimo išvengti neįmanoma, būtina gauti aplinkos apsaugos organizacijų leidimą. Be šio leidimo kirsti medžius draudžiama. Atliekant žemės darbus didelėse teritorijose, suardoma nusistovėjusi grunto struktūra ir dėl to gali prasidėti jo erozija. Pučiant vėjams nešiojamos smulkios grunto dalelės ir dėl to nukenčia aplinkos augmenija. Kai teritorija nuolaidi, grunto struktūra suardyta, ypač pavojingos liūtys, kurių metu, gali būti nuplauta nemaža grunto ir juo užpilti požeminių komunikacijų šuliniai, statinių ir naudojamų pastatų rūsiai ir t.t. Paprastai statybose dirba daug įvairių mašinų su vidaus degimo varikliais. Jei jie blogai sureguliuoti, teršiama atmosfera. Kur galima, geriausia naudoti mechanizmus su elektros varikliais. Atmosferą taip pat teršia nesandarūs betono ar skiedinio mišinių gamybos įrenginiai, iš kurių į aplinką patenka cemento, kalkių, smėlio dulkių. Vasarą dulkes kelia ir nelaistomi gruntiniai statybviečių keliai bei įvažos. Todėl prie statybvietės išvažiavimo įrengti automobilių ratų nuplovimo įrenginiai. Miestuose būtina stengtis kiek galima mažiau kasti ir vežti gruntą ir taip sumažinti aplinkos teršimą dulkėmis bei mechanizmų išmetalais. Komunikacijas geriausia kloti uždaruoju būdu, pamatus įrengti gręžiniuose. Rekonstruojant pastatus arba dirbant išorės apdailos darbus, atmosferos teršimą galima sumažinti uždengiant pastolius šviesą praleidžiančia plėvele arba audeklu. Statybos šiukšles ir atliekas iš patalpų reikia šalinti brezentu dengtais loviais arba vamzdžiais. Baigus statyti statinį, būtina surinkti ir išvežti į sąvartynus įvairias konstrukcijų ir medžiagų atliekas, sutvarkyti statybvietę bei apželdinti aplinką. Statybvietėje turi būti pildomas pirminis atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis [26]. Statybvietėje turi būti rūšiuojamos susidarančios perdirbimui tinkamos atliekos ir pakartotiniam naudojimui tinkamos konstrukcijos (medžiagos), rūšiuojamos kitos atliekos – antrinės žaliavos, pavojingos atliekos. Nepavojingos statybinės atliekos gali buti saugomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Krematoriumo sanitarinė apsaugos zona yra lygi 100m., kadangi pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles [20] krematoriumas priskiriamas prie laidotuvių ir su jomis susijusia veikla – laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpos. Krematoriumo statinio konstrukcijoms ir apdailai nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos. Pastate užtikrinamos normalios sąlygos personalui ir lankytojams: užtikrinamas geriamos kokybės vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, patalpų šildymas, vėdinimas, natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Pastatas bus šildomas, panaudojant kremavimo technologinio proceso metu išsiskiriančią šilumą. Krematoriumo pastatas neturės neigiamos įtakos aplinkos estetiniam vaizdui, nes statomas Kėdainių pramonės parke. Teritorija bus sutvarkyta ir apželdinta, pastatas šiuolaikinio dizaino. Projektuojamas dviejų linijų krematoriumas firmos IFXZ (Vokietija) su teršalų sulaikymo - valymo filtrų sistema, sulaikančia tiek rūgščius junginius, tiek sunkiuosius metalus, tiek dujines organines medžiagas, žalingo poveikio aplinkai nesudarys. Dėl krematoriumo veiklos susidarę oro teršalai neviršys leistinų verčių aplinkos orui visoje įmonės teritorijoje kartu su foninėmis teršalų koncentracijomis. Galimų avarijų ir avarinių teršalų išmetamų į aplinką nebus. Krematoriume bus įrengti degimo proceso stebėjimo, valdymo ir kontrolės automatiniai prietaisai (t.y. visų kritinių parametrų stebėjimo įranga), fiksuojantys visą informaciją, patvirtinančią, kad krematoriumas eksploatuojamas pagal nustatytus reikalavimus: palaikoma būtina degimo bei į kaminą išmetamų dujų temperatūra, deguonies kiekis, oro judėjimo greitis kamine bei išleidžiamų teršalų koncentracijos. Vandens tiekimas numatomas iš centralizuotų kvartalinių miesto tinklų. Projektuojamo pastato buitinės nuotekos nuvedamos į kvartalinius miesto buitinių nuotekų tinklus. Lietaus nuotekos nuo pastato ir sklype įrengtų dangų surenkamos į miesto lietaus kanalizacijos tinklą. Lietaus nuotekos nuo automobilių stovėjimo aikštelės prieš nuvedimą į miesto lietaus kanalizaciją yra valomos purvo ir naftos produktų gaudyklėje. 7.2. Darbų sauga Statybos aikštelėse darbuotojai veikiami ypač didelės rizikos, nes darbo sąlygos nuolat keičiasi, naudojamos įvarios statybinės mašinos bei įrengimai ir dirba įvairaus profesinio pasirengimo darbuotojai, todėl visi statybos darbai turi būti atliekami laikantis darbų saugos taisyklių. Statybos aikštelėje turi būti užtikrintas: • visų statybinių elektros įrenginių įžeminimas, • visų statybinių elektros įrenginių įžeminimas • mechanizmų besisukančių dalių aptvėrimas, • pakankamas ir saugus darbo vietų apšvietimas tamsiu paros metu, • kenksmingų dujų, garų ar dulkių priemaišų ore nebuvimas, • taisyklingas statybinių medžiagų sandėliavimas, • tinkamas elektros srovės įtampos 12-36 V parinkimas, • visų elektros įrenginių su srove (neizoliuoti laidai, kirtiklių ir saugiklių kontaktai, gnybtai) apsaugojimas tinkamais aptvarais. Suvirintojai turi būti apsirengę brezentiniais specialiais drabužiais, apsiavę apsauginiais botais, užsidėję šalmus - kaukes. Elektrodo laikiklio kotas turi būti padarytas iš termoizoliacinės dielektrinės medžiagos (fibros, kietos sausos medienos). Statybos aikštelė turi būti tvarkinga. Negalima užgriozdinti 3,5 m pravažiavimo ir 1 m pločio praėjimo takų. Medžiagos ir gaminiai turi būti sandėliuojami, kad nesusižeistų dirbantieji. Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus. Vyresnysis stropuotojas (montuotojas) privalo išsiskirti šalmo spalva arba turėti raištį ant rankovės. Atliekant darbus ant 6 m ir aukštesnių pastolių, turi būti ne mažiau kaip du paklotai: darbinis (viršutinis) ir apsauginis (apatinis). Darbus atliekant didesniame kaip 5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, perdengimo ar darbo pakloto, kai pagrindinė priemonė, apsauganti nuo kritimo yra apraišai, darbuotojai privalo turėti aukštalipio kvalifikaciją. Aptvarai, apsaugantys nuo aukščio turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu. Montuotojams draudžiama vaikščioti konstrukcijomis jų elementais (sijomis, rygeliais ir kt.), ant kurių nėra galimybės įrengti reikiamo pločio perėjimų su aptvarais. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, rūko ir blogo matomumo darbo vietose. Darbininkams dirbti virš 6 m aukštyje leidžiama tik turintiems 1 metų darbo stažą ir ne mažesnę kaip IV kategoriją. Be to, darbininkai privalo prisisegti apraišais prie sumontuotų (įtvirtintų) konstrukcijų. Pastolius naudoti tik inventorinius, pagamintus įmonėse ir turinčius pasą. Mūrijimui skirti pastoliai turi atlaikyti tolygiai paskirstytą 250 kg/m2 krūvį, apdailos darbams skirti – 200 kg/m2. Negalima pastolių perkrauti. Pastolių aukštai daromi 1,2 m, o plotis mūrijimui daromas 2 m, tinkavimui 1,5 m, dažymui 1m. Pastoliai tvirtinami prie sienos šachmatine tvarka. Visi dirbantieji turi būti praėję saugos darbo instruktažą. Laidai nuo suvirinimo transformatoriaus iki suvirintojų darbo vietos turi būti nutiesti taip, kad nesiglaustų prie plieninių lynų, karštų vamzdžių, guminių šlangų. Suvirintojai turi būti apsirengę nedegančių audinių kostiumais ar impregnuotais nuo galimo užsidegimo. Statybos metu elektros energijos tiekimo kabeliai turi būti saugiai pakabinti ar atitikti priešgaisrinius reikalavimus. Darbo vietų apšvietimas turi būti 12V įtampos. Gaisrą statyboje gali sukelti ir netaisyklingai eksploatuojamos statybinės mašinos ar mechanizmai. Pilti degalus į bakus galima tik tada kai variklis išjungtas ar ataušęs. Statybos aikštelė turi būti aprūpinta priešgaisriniais, kilnojamais skydais (su gesintuvais, laužtuvais, kirviais, kastuvais, kibirais, kobiniais, bakeliais vandeniui) bei dėžėmis su smėliu. Priešgaisrinis inventorius turi būti nudažytas raudonai, kad skirtųsi nuo statybinio inventoriaus. Rūkyti galima tik specialiose vietose, kur yra urnos nuorūkoms, degtukams, statinė su vandeniu, dėžė su smėliu. Gaisrai kyla dėl savaiminio užsidegimo, žaibo ir elektrostatinių krūvių ir labai paprastų priežasčių: rūkant pavojingose vietose, dėl neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais, netvarkingų elektros įrenginių. Prasidėjus gaisrui statybos aikštelėje, būtina tuojau išjungti elektros apšvietimo ir jėgos linijas, vėdinimo įtaisus, sumažinti slėgį technologiniuose aparatuose, slėginiuose induose, vamzdynuose, uždaryti sklendes ir nutraukti pavojingų medžiagų tiekimą į juos. Tai turi padaryti statybininkai ir bendrovės darbuotojai dar prieš atvykstant gaisrininkams. IŠVADOS 1. Krematoriumo pastatas yra priskiriamas ypatingiesiems statiniams, todėl reikia remtis šiai pastatų grupei priskiriamais teisiniais reglamentais ir kitais reikalavimais. 2. Architektūrinėje dalyje aprašytos pastato konstrukcijos, architektūriniai bei sklypo plano sprendimai. Apskaičiuotas sienos atitvaros šilumos perdavimo koeficiantas yra ir neviršija leistinos šilumos perdavimo koeficianto reikšmės, kuri yra lygi 3. Konstrukcinėje dalyje apskaičiuota ir suprojektuota metalinė kolona, gaminama iš S235 klasės plieno. Apskaičiuota, kad koloną veikia 141,066 kN centriškai gniuždanti jėga. Iš sortimento pagal reikalingą plotą parenkamas lankstytas uždaras virintinis kvadrato formos vamzdis (70 x 70 x 5 mm). 4. Technologinėje dalyje aprašyta projektuojamo pastato plokščio sutapdinto stogo dengimo proceso technologija. Darbai tunka 11,5 dienų. Vidutinis darbininkų skaičius Nvid =22,78. Darbininkų skaičiaus kitimo santykis K1=1,48. Kalendorinio grafiko efektyvumas K2=213%. 5. Sudarytas krematoriumo statybvietės planas, suprojektuotos buitinės ir administracinės patalpos statybininkams, bei laikini elektros, vandentieko, nuotekų tinklai. Parinktas kranas KOBELCO 7065, jo strėlės siekis 24,00 m., nustatyta krano pavojingos zonos riba. 6. Sudarius du kalendorinius grafikus atliktas lyginimas, kuriuo atveju gausis didesnis efektyvumas: ar beveik per tą patį laikotarpį didžiąją dalį darbų išdėstant lygiagrečiai ir dirbant dažniausiai viena pamaina, bet turint didesnes statybvietes išlaidas (didesnis skaičius persirengimui skirtų patalpų, buitinių patalpų), ar didžiąją dalį darbų išdėstant nuosekliai, taip mažiau apkraunant statybos aikštelę, tačiau beveik visus darbus vykdant dviem pamainomis. Pagal gautus darbininkų skaičiaus kitimo K1 ir darbų tapdinimo koeficiantus K2 naudingesnis gautas kalendorinis grafikas, kuriame didžioji dalis darbų organizuojami lygiagrečiai. 7. Ekonominėje dalyje kompiuterine sąmatų sudarymo programa „Sistela“ apskaičiuotos projektuojamo pastato sąmata. Lyginami dviejų kalendorinių grafikų ekonominiai efektai, statybos trukmė, bei darbininkų skaičius. Pagal gautus rezultatus nustatyta, kad didesnis ekonominis efektas pasiekiamas, darbus organizuojant lygiagrečiu metodu, t.y. tokiu atveju užsakovo ekonominis efektas lygus 27,26 tūkst. Lt, rangovo – 35,01 tūkst. Lt, kai dirbant nuosekliai gaunama atitinkamai tik 9,29 tūkst Lt ir 12,41 tūkst. Lt. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas. 1996 m. Kovo 19 d. Nr. I – 1240 [interaktyvus]. Aktuali įstatymo redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d. [žiūrėta 2012-03-30]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!