Kraujotaka ir kraujas

KRAUJO SUDĖTIS Kraujas- - ypatingas organizmo audinys, nes jis yra skystas, raudonas, lipnus, klampus, surokas, specifinio kvapo SUDĖTIS Tarplasteline medziaga -kraujoplazma(Kraujoplazma - skysta tarplasteline kraujo medziaga. Ji sudaro 55% kraujo turio. Zalsvai gelsvas skystis, ja sudaro 92% vanduo, 8%- vitaminai..... ) ir kraujos lasteles (trombocitai, leukocitai, eritrocitai), jo ph 7,4 KRAUJO FUNKCIJOS Pernasos, transportine.| Kraujas pernesa dujas, deguoni ir anglies dioksida, maisto medziagas, amino rugstis, gliukoze, riebalus, votaminus, hormonus. Apsaugine. Kraujo lasteles geba fagozituoti mikroorganizmus ir pagaminti antikunus , kurie sunaikina ir padaro nekenksmingus i organizma patekusius mikroorganizmus. O plazmoje esantis tirpus baltymas fibrinogenas padera kraujui kreseti ir saugo organizma, kad nenukraujuotu Termoreguliacine. Kraujo deka organizme yra palaikoma pastovi kuno temperatura. Isipletus odos kraujagyslems priplusta daugiau kraujo, organizmas daugiu silumos atiduoda i aplinka. Susiaurejus ktaujagyslems, siluma organizme sulaikoma Humoroalinio reguliavimo. Endokrininiu liauku gaminami hormonai patenka i krauja ir isnesiojami po visa organizma Eritrocitai - branduolio neturincios raudonosios kraujo lasteles. Disko formos, abipus apgaubtos. Igaubtas atsiranda suyrus branduoliui, taip padideja eritrocito pavirsaus plotas lyginant su jo turiu. Todel kraujo lasteleje gali tilpti didesnis kiekis baltymo gemoglobino. Jam susidaryti reikalinga gelezis. Kuo didesnis kiekis baltymo gemoglobino, tuo daugiau gali prisijungti eritrocitas prisijungti deguonies. Gemoglobinas su deguonimi sudaro nepatvaru jungini oksihemoglobina. O su anglies dioksinu karbohemobgobina. Viename kubiniame melimetre yra apie 5mln. Eritrocitu. Trukstant eritrocitu arba hemoglobino susergama mazakraujyste. Eritrocitai buna gyvi tik apie 120paru, nes neturi branduolio ir kaikuriu kitu organeliu, pvz. mitochondriju. Jie gaminami dubens, krutinkaulio, kaukoles, slaunikaulio, blauzdikaulio raudonosiuosr kaulu ciulpose. O pasene eritrocitai sunaukinami bluznyje, kepenyse. Mazakraujyste sergama stipriai nukraujavus, nutrikus kaulu ciulpu veiklai badaujant. |Trombocitai(kraujo ploksteles) Tai branduoles lasteles, bespalves, smulkios, netaisayklingos formos, ovalios, zvaigzdiskos ląstėlės. Gaminasi raudonosiuose kaulu ciulpuose. Kaupiasi bluznyje, kepenyse. Gyvybingi yra tik apie 10dienu. 1ml2 buna 150-400tukst. trombocitu. Sumazejus ju kiekiui, silpniau kresa kraujas. Kresejimas - sudetingu biocheminiu reakciju visuma. Apsauganti organizma kr neleidzianti jam nukraujuoti. 7.16 paveikslelis Kaip susidaro kresejimas: 1. Pazeidziama kraujagysle 2. Suyra trombocitai 3. Issiskiria kraujo kresejima skatinantis fermentas trombokinaze 4. Trombokinaze kartu su kalcio jonais kraujo plazmoje esanti neveiklu fermenta potrombina pavercia veikliu trombinu 5. Trombinas tirpu kraujo plazmos baltyma fibrinogena pavercia netirpiu baltymu fibrinu. 6. Fibrinas suformuoja tinkla kuriame istringa kraujo lasteles. Kraujagysle uzkemsama. Tarp fibrino siulu istrige eritrocitai kresuli nudazo raudonai. 7. I kresulio pavirsiu issiskyria gelsvas skystis- kraujo serumas. Tai Kraujo plazma be fibrinogeno. Kraujas sukresa per 7-8 minutes. Jam kreseti ladeda vitamino druskos ir K. Leukocitai – bespalvės, turinčios branduolį. Jų funkcija – apsaugoti. Saugo nuo antigenų, kurie gali sukelti ligas. Gaminami kaulų čiulpuose ir limfamazgiuose. 1mm3yra nuo 6-800tūkst. Skirstomi į Granulocitai grūdėtiniai leukocitai neurofilai – euzinofilai bazofilai Agranulocitai Negrūdėti leukocitai limfocitai monocitai Kaupiasi uždegimų apimtuose židiniuose. Dalyvauja alerginėse reakcijose Naikina svetimkūnius, apgaubdami savo plazmine membrana ir įtraukdami į ląstelės vidų. Limfocitai. B T Išskiria į kraujo plazmą, kurie ir sunaikina antigenus Limfocitai NAIKINA antikūnus i ligos sukėlėjai- antigeną Leukocitai atpažįsta netaisyklingas kūno ląsteles. Taip jie saugo organizmą nuo vėžio. Kraujo grupių suderininamumas β Kraujo grupė paveldima ir ji nesikeičia visą gyvenimą. Kraujo grupė priklauso nuo to ar eritrocituose yra baltyminių agliutinogenų, kurie žymimi A ir B raidėmis, ar jų nėra. Kraujo plazmoje yra dviejų rūšių baltyminių medžiagų agliutininų. Agliutininai žymimi α β raidėmis. α agliutininas eritrocitus sulipdo su A agliutinogenu, o β agliutininas sulipdo eritrocitus su B agliutinogenu Agliutinacija- kraujo ląstelių sulipimas Agliutininai – antikūnai, angliutonogenai – antigenai. rh faktorius - apie 85% žmonių eritrocituose turi šio baltymo. Negalima žmogui, turinčiam neigiamą kraujo grupę, perpilti nors ir tos pačios grupės teigiamo kraujo. Perpylus rh+ kraują žmogaus, kurio rh- jo organizmas ima gaminti antikūnų prieš rh+ rh agliutinacija gali įvykti tarp besilaukiančios mamos( kurios kraujas rh-), ir kūdikio( kurio kraujas rh+). Neštumo pabaigoje padidėja placentos pralaidumas ir motinos organizmas aptikęs vaisiaus rh+ pradeda gaminti juos naikinančius antikūnus. Donorystė - Donoru gali būti nuo 18-65 metų. Imama 200-400mg kraujo. Duodantis kraują žmogus turi būti: pailsėjęs, nevartojęs sūraus, aštraus maisto, negali duoti kraujo žmogus, sergantis cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir netgi nervų sistemos ligomis, ŽIV. donoras – duodantis kraują, recipientas – gaunantis kraują Iš kraujo plazmos panaikinus baltymą fibrinogeną, gaunamas kraujo serumas Kraujotakos sistema Sudėtis: širdis ir kraujagyslės Kraujagyslės - Arterija - IŠ ŠIRDIES. PATI DIDŽIAUSIA AORTA. Sienelės yra elastingos, tvirtos, stangrios, nes IBKZ Arterijos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių Trečias sluoksnis: išorinis jungiamojo audinio dangalas Antras sluoksnis: Storas lygiųjų raumenų sluoksnis. Pirmas sluoksnis: Endotelis (iš vienasluoksnio epitelinio audinio). Organizme arterijos šakojasi į smulkesnes arterijoles. Arterijų sienelės geba išsitempti , atlaikyti didelį spaudimą, susitraukti ir stumti kraują tolyn Venos- Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį, jų sienelės plonesnes už arterijų, ne tokios stangrios ir elastingos. Kraujas venomis teka nedideliu spaudimu ir lėčiau. Venų sienelės sudarytos iš tokių pačių sluoksnių kaip ir arterijos. Tik venas sudarantys sluoksniai yra plonesni negu arterijos. Venos turi vožtuvus, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Venos šakojasi į venoles Kapiliarai - Plonos kraujagyslės, sudarytos iš vieno sluoksnio endotelio, todėl kapiliaruoses vyksta efektyvi dujų ir medžiagų apykaita. Pulsas - Ritmingas kraujagyslių sienelių bangavimas, kurį sukelia širdies skilvelių susitraukimas. Vienas širdies susitraukimas lygus vienam tvinksniui. Normalus pulsas 70/min Kraujospūdis – kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis priklauso nuo širdies išstumto kraujo kiekio, kraujo klampumo ir kraujagyslių sienelių elastingumo. Padidėjęs kraujospūdis vadinamas hipertenzija, dėl aukšto kraujospūdžio gali trūkti kraujagyslė ir žmogų ištiks insultas. Hipotonija – žemas kraujospūdis, dėl žemo kraujospūdžio lėtėja kraujo apykaita, žmogus jaučiasi mieguistas, vangus Vožtuvai Jie nukreipia kraujo tėkmę ir neleidžia jam tekėti. Žmogaus organizme kraujas teka dviem apytakos ratais: didžiuoju ir mažuoju Mažasis kraujo apytakos ratas ( 7. Ratas, kuriame kraujas teka iš dešiniojo skilvelio į dešinįjį prieširdį. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas stumiamas į plaučių arterijos kamieną, kuris šakojasi į 2 plaučių arterijas: kairę ir į dešinę Dešinioji plaučių arterija/ Kairioji plaučių arterija Jomis kraujas pasiekia plaučius. Plaučiuose arterijos šakojasi į kapiliarus, kuriuose ir vyksta dujų apykaita. Tai yra veninis kraujas netenka CO2, o prisotina O2. Iš kapiliarų kraujas suteka į plaučių venas ir suteka į širdies kairiajį prieširdį. Mažajame kraujo apytakos ratas. Arterijomis teka veninis kraujas, o venomis – arterinis. Didysis kraujo apytakos ratas. Kelias, kuriuo kraujas teka iš kairiojo skilvelio į dešinįjį prieširdį. Aorta - daloma į tris dalis: 1. Kilančioji aorta. Iš jos išeina kraujagyslės, aprūpinančios širdį krauju 2. Aortos lankas. Nuo jo atsišakoja miego arterija, nešanti kraują į organus, esančius galvos srityje. O paraktinė arterija neša kraują į rankas 3. Nusileidžiančioji aorta. Daloma į krūtinės ir pilvo aortas. Krūtininės ir pilvinės aortos neša kraują į krūtinės, pilvo, dubens organus ir kojas. Kiekviename organe arterijos šakojasi iki tankaus kapiliarų tinklo, kur atiduodamas O2 ir prisijungiamas CO2. Arterinis kraujas virsta veniniu. Kepenų vartų vena Kepenų vartų vena, jungia žarnyną su kepenims. Kepenyse kraujas išvalomas ir tik tada jis suteka į apatinę tuščiąją veną I viršutinę tuščiąją veną kraujas suteka iš galvos, kaklo srities organų ir rankų. Didysis kraujo apytakos ratas baigiasi širdies dešiniajame prieširdyje. Kraujo apytaką didžiuoju kraujo ratų trunka 23 sec, o mažuoju 4 5 sec. Vidinė organizmo terpė limfine sistema Ląstelių gyvybinę veiklą lemia vidinė organizmo terpe, kurią sudaro : kraujas, audinių skystis, limfa. Pro plonas kapiliarų sienelės prasiskverbia dalis kraujo plazmos, o kartu su ja gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštis, druskos, deguonis. Iš audinių skysčio į kraują grįžta anglies dioksidas, vanduo ir atliekų molekulės. Plazmos baltymai ir eritrocitai nepraeina pro kapiliarų sienelės, nes jie per dideli, tačiau per jas prasiskverbia leukocitai, kurie naikina tarp audinių ląstelių prasiskverbusius svetimkūnius. Audinių skystis aprūpina. Audinių skysčio perteklius suteka į limfinę sistemą ir yra vadinamas limfa Limfine sistema Limfiniai kapiliarai, kurių galai yra aklini Limfmazgyslės, kurios susijungusios eina į du limfinius latakus. Į limfmazgyslės įsiterpia limfmazgiai (kirkšnio srityje, pažastų srityje, kaklo srityje). Limfmazgiuose susidaro limfocitai, jie galima antikūnus ir valo limfa. Kai į organizmą patenka infekcija, limfmazgiai padidėja Iš limfinių latakų išėjusios limfmazgyslės, susijungia su paraktinėmis venomis ir suteka į tuščiąją veną Limfinių kapiliarų nėra smegenyse, akies obuolyje. Limfagyslėmis kraujas teka tik viena kryptimi. Limfai grįžti atgal neleidžia vožtuvai Limfa stumia aplink limfagysles susitraukinėjantys raumenys Reikšmė organizme : 1. Surenka audinių skysčio perteklių 2.Limfinėje sistemoje, esantys limfocitai, saugo organizmą nuo infekcijų 3. Limfagysles, esančios plono žarnyno gaureliuose į siurbia glicerolį, riebalų rūgštis Imunitetas Įgijamas iš tėvų. Motinos organizme susidarę antikūnai patenka per placentą, pieną į kūdikio organizmą. Pasyvus dirbtinis imunitetas susidaro, kai įleidžiamas serumas, kuriame yra antikūnų, kurie naikina sukėlėją (maliariją). Serumas yra baltymo fibrinogeno. Suleisti antikūnai žmogaus organizme pakartotinai nesusidaro, todėl šitas imunitetas trumpalaikis. Skiepijimas susilpnintų neveiklių arba negyvų tam tikros ligos sukėlėjų, nesukeliant ligos. Po skiepo susiformavę antikūnai į organizmą patekusius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!