Kraujo plokštelės

Kraują sudaro suspenduoti kraujo kūneliai ir skysta dalis - kraujo plazma (plasma sanguinis). Kraujo lastelės – eritrocitai, leukocitai ir trombocitai sudaro apie 40-45% viso kraujo tūrio. Šis dydis vadinamas hematokrito rodikliu.
Eritrocitai erythrocyti – arba raudonieji kraujo kūneliai, yra labai diferencijuotos ląstelės, specializuotos deguoniui pernešti.
Leukocitai leucocyti – arba baltieji kraujo kūneliai sukelia leukocitozę (kai jų būna per daug), bei – leukopeniją ( kai jų sumažėja).
Trombocitai trombocyti - formuojasi raudonųjų kaulų čiulpų mieloidiniame audinyje iš stambių daugiabranduolių ląstelių – megakariocitų citoplazmos. Megakariocitų citoplazmoje, be bendros paskirties organelių, susiformuoja platūs negrūdėtojo endoplazminio tinklo kanalai. Jų vietoje megakariocito citoplazmos fragmentai atsiskiria ir virsta kraujo plokštelėmis.
Trombocitai būna įvairių formų; apvalūs, ovalūs, žvaigždiški. Žinduolių – ovalo arba verpstės formos. Kraujo apytakoje gyvena – 8-10 dienų. Vėliau juos fagocituoja makrofagocitai. Kadangi, kitaip negu žemesniųjų gyvūnų (paukščių ir kitų stuburinių), žinduolių trombocitai neturi branduolio, todėl juos dažniau vadina kraujo plokštelėmis.
Kraujo plokštelėse optiniu mikroskopu galima išskirti tamsesnę centrinę dalį – granulomerą granulomerus (sudarytą iš stambių granulių) ir šviesesnę, smulkiai grūdėtą periferinę dalį – hialomerą hyalomerus. Elektroniniu mikroskopu nustatyta, kad kiekvieną kraujo plokštelę iš viršaus gaubia plazmolema, padengta 20-50 nm storio glikokalikso sluoksniu, užtikrinančiu kraujo plokštelių adhezija.
Be to, glikokaliksas dideliais kiekiais adsorbuoja plazmos baltymus (fibrinogeną, imunoglobulinus ir kraujo krešėjimo faktorius). Hialomere išsidėsčiusios dvi mikrovamzdelių sistemos.
Didesnio skersmens mikrovamzdeliai atsiveria į kraujo plokštelės plazmolemos paviršių. Smulkesniais mikrovamzdeliais kraujo plokštelių produktai sekretuojami į aplinką arba iš plazmos įvairios medžiagos patenka į plokšteles.
Kraujo plokštelės granulomero srityje esti žiediškai išsidėsčiusių mikrosiūlelių ir mikrovamzdelių. Jie formuoja kraujo plokštelių griaučius ir palaiko jų formą. Kraujo plokštelėse būna glikogeno granulių
sankaupų, o kartais, ypač jaunuose trombocituose, galime rasti ir ribosomų. Granulomero srityje pasitaiko paskirų mitochondrijų, lizosomų, Goldžio kompleksas, kanalėlių sistema, alfa granulių.
Alfa granules gaubia membrana, jos pripildytos antiheparino, krešėjimo ir plokštelių augimo faktoriaus. Tankios granulės kaupia adenezindifosfatą (ADP), adenozintrifosfatą (ATP), kalcį, serotoniną, histaminą, adrenaliną, proliferaciją.
Kraujo plolštelių skaičius kraujyje nepastovus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!