Kontekstų rūšys

KONTEKSTO RŪŠYS. Grožiniame kūrinyje aprašomi dalykai sąlyginiai ir vadinami menine tikrove. Nors ji ne visada panaši į realybę, tačiau ir prasimanymai turi savo logiką. Kurdami savąjį pasaulį, rašytojai neretai remiasi skaitytojams žinomais šaltiniais, pavyzdžiui, Antikos mitais, Biblija, liaudies pasakomis, jų kūriniuose daugiau ar mažiau išryškėja gyvenamojo laiko ženklai. Kokie kontekstai yra ir kokie tinka remiantis grožiniu kūriniu? Vieni jų labai specifiniai, glaudžiai susiję su literatūra, tai artimasis kontekstas, kiti daug platesni, sietini su visu kultūriniu žmogaus gyvenimu, tai – tolimieji kontekstai. Kontekstų rūšys:

1) Autoriaus biografija: gyvenimo faktai ir rašytojo asmenybės bruožai. Jie tinka tuomet, kai kūriniai autobiografiniai ir gyvenimo faktai padeda suvokti rašytojo kūrinio prasmes, pavyzdžiui, romano „Dievų miškas“ analizę galima sieti su paties Balio Sruogos įkalinimu Štuthofo koncentracijos stovykloje; elegišką „Liūdnos pasakos“ prakalbos nuotaiką su sunkia Jono Biliūno liga.

2)Kultūros kontekstai yra labai įvairūs, apimantys žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius:

• Literatūrinis (specifinis): rašytojo kūrybos bruožai, reikšmė, literatūros kryptys, srovės. Jis vienas svarbiausių literatūriniame rašinyje ir tinka visiems autoriams, nes padeda išryškinti kūrinio personažų pasaulėjautos, dramatizmo, santykio su aplinka ypatumus, tam tikrų kūrybos elementų individualumą, dėsningumą, pasikartojimą. Pvz., analizuojant Maironio eiles nesunku įžvelgti dabarties pasaulio supriešinimą su praeities, intymų žmogaus ir gamtos ryšį, kuriuos lėmė romantizmo estetika; aptariant skaudžią Petro Sabaliūno dalią (Biliūno „Ubagas“) krenta į akis nereikalingųjų temos dominavimas rašytojo kūryboje.

• Mitologinis: mitiniai antikos ar baltų pasaulėvaizdžio pėdsakai (mitų ženklai, Pasaulio medžio elementai, motyvai, įvaizdžiai, dievų ir dievybių vardai ir pan.). Pvz., apie J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Orfėjas ir Euridikė“ sąsajas su antikos mitais kalba pats pavadinimas, analizuojant S. Gedos poemą „Strazdas“ nesunkiai atpažįstami pagonių tikėjimo ženklai.

• Tautosakinis: tiesioginiai tautosakos įvaizdžiai ar tautosakai būdinga leksika, stilistinės priemonės. Pvz., H. Radausko eilėraštyje „Gėlė ir vėjas“ galima atpažinti dažną pasakų herojų – trijų brolių – situaciją, Maironio poezijoje stilizuotos tautosakos kalbą.

• Istorinis, politinis: praeities įvykiai ir aplinkybės. Jis tinka tuomet, kai kūrinio parašymo aplinkybės, analizuojamas reiškinys, problema glaudžiai susiję su tam tikro laiko realijomis. Pvz., V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ ar visuomeninės Maironio poezijos siejimas su lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu yra visiškai pagrįstas; pasyvaus žmogaus susitaikymas su tuo, ką siūlo valdžia, paaiškins

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!