Kompleksinio verslo steigimo ir vystymo Lietuvoje Airijos pavyzdžiu galimybės

ĮVADAS Temos aktualumas. Verslo įmonės nepriklausomai nuo jų dydžio yra visuotinai pripažįstamos kaip ekonominio ir socialinio vystymosi plėtros variklis, o jų plėtra – būtina užimtumo ir tarptautinio konkurencingumo augimo prielaida. Lisabonos strategijoje įmonės, ypač mažos ir vidutinės, yra pavadintos atramos tašku, siekiant paversti Europos Sąjungą „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“.1 Verslo kūrimo ir vystymo klausymai šiuo metu aktualūs vis platesnei interesų grupei: verslininkams, vadybos ir ekonomikos specialistams, Vyriausybės atstovams, politikams. Aktualiausiu klausymu šioje diskusijoje laikomas kaip šiuo metu Lietuvoje sukurti tokią verslo aplinką, kuri skatintų verslininkus didinti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų konkurencingumą. Ekonominis verslo vaidmuo reiškiasi kiekybiniu indėliu į ekonomikos augimą ir įtaka makroekonominiams rodikliams. Analizuoti įvairių šalių smulkiojo ir vidutinio verslo ekonominius rezultatus galima leidžia, kad šis ūkio segmentas, duodantis didžiulę ekonominę naudą visose kiekvienos šalies ūkio šakose ir ekonominės veiklos srityse, yra neatsiejama ir reikšminga šalių ekonomikos dalis. Bendras smulkiajam ir vidutiniam verslui priklausančių ūkio subjektų paplitimas, įtaka darbo rinkai, sukuriamų šalies produktų dalis parodo svarbų šio segmento vaidmenį kuriant šalių gerovę ir darant įtaką šalių ekonomikos plėtrai bei dalyvaujant pasauliniuose ekonomikos procesuose. Darbo problema. Vieningai yra sutariama dėl verslo įtakos ekonomikos vystymui, tačiau verslo aplinkos kūrimas ir vystymas priklauso ne tik nuo verslo idėjų, rinkos paklauso ir pasiūlos santykio, rinkos konkurencijos bet ir nuo teisinės, politinės, mokestinės aplinkos toje šalyje, kurioje pradedamas verslas. Analizuojant verslo steigimo ir vystymosi galimybes svarbu atlikti verslo aplinkos tyrimus įvairias aspektais. Šio darbo tikslas atskleisti verslo kūrimo ir vystymo modelius Airijos ir Lietuvos pavyzdžiais, parodyti kaip turint tuos pačius išteklius skiriasi verslo kūrimo procesas priklausomai nuo šalies verslo politikos. Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir palyginti kompleksinio verslo steigimo ir vystymo Lietuvoje Airijos pavyzdžiu galimybes. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą užsibrėžti tokie darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti Lietuvos ir užsienio autorių literatūrą verslo steigimo ir vystymo klausimais. 2. Apibrėžti pagrindinius verslo steigimo ir kūrimo etapus, verslo sėkmę lemiančius veiksnius. 3. Sukurti kompleksinio verslo, kuris susideda iš automobilių pardavimo, serviso, degalinės, prekybos ir logistikos pasiekimų steigimo ir vystymo modelį Lietuvoje remiantis Airijos praktika. Tyrimo objektas. Kompleksinio verslo, kuri sudaro tokios veiklos kaip automobilių pardavimas, servisas, degalinė, prekyba, logistikos pasiekimai, kūrimo ir steigimo aplinka Lietuvoje. Tyrimo metodai – turinio analizė, duomenų sisteminimas, lyginamoji analizė. 1. VERSLO KŪRIMAS IR PLĖTRA KONKURENCINĖJE APLINKOJE Analizuojant verslo kūrimą ir vystymą būtina apibrėžti verslo samprata. Bendrais bruožais verslą galima apibūdinti, kaip veiklą susietą su prekių ir paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno. Verslas - tai ekonominė veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems rinkos dalyviams vykstant abipusiai naudingiems prekiniams mainams. Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme yra pateiktas toks įmonės apibrėžimas: įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatytą tvarka, tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiagų, daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.2 Užsienio šalyse nėra visuotinai priimto "mažosios pramonės" įmonės apibrėžimo, taip pat ir griežtų kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai. Įmonės grupuojamos pagal įvairius požymius, o bendriausi ir dažniausi grupavimo kriterijai yra tokie: 1. Įmonės juridinė forma. Pagal tai išskiriamos: individuali (personalinė) įmonė, tikroji partnerinė įmonė, ribotos atsakomybės (pajinė) bendrovė, paprastoji komanditinė bei akcinė komanditinė bendrovė, akcinė (aroniminė) bendrovė. Pirmosios keturios įmonių rūsys būdingos mažajai, o dvi paskutinės - stambiajai pramonei. 2. Įmonės dydis, išreikštas darbuotojų skaičiumi. Tai gana sąlygiškas grupavimo kriterijus, nes, pavyzdžiui, 200 darbuotojų turinti prekių platinimo įmonė priskirtina labai didelių įmonių grupei. Automobilių pramonėje tokia įmonė būtų laikoma juokingai maža. Arba vėl: Norvegijoje maža laikoma 20 darbuotojų turinti įmonė, daugumoje Europos šaiių - 50, o JAV - 250 darbuotojų. Norvegijos vidutinių įmonių grupei priskiriamos įmonės, turinčios 100, Belgijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje - 200, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje - 500 žmonių. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos mažųjų įmonių įstatymą prie smulkiųjų (mažųjų) priskiriamos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 100 žmonių.3 Smulkiųjų ir vidutinių įmonių grupėje išskiriamos labai smulkios įmonės, priklausančios vienam asmeniui (šeimai), neturinčios samdomųjų darbininkų; smulkios, kuriose dirba 5-6 žmonės; smulkios, turinčios 7-8, smulkios, turinčios iki 20, ir smulkios, turinčios iki 50 darbuotojų. Per 50 žmonių turinčios įmonės vienose šakose priskiriamos smulkios, o kitose - vidutinėms įmonėms. Labai smulkių įmonių grupei priklauso amatų įmonės. Jose verslą organizuoja amato meistras, kurio sugebėjimai dažniausiai lemia šių įmonių komercinę sėkmę. Amatų įmonės kuriamos meninių dirbinių gamyboje, individualaus siuvimo, kitose glaudžiai su vartotojais susijusiose srityse. Visose pramoninėse valstybėse amatų įmonių labai daug.4 Smulkios įmonės arba savarankiškai veikia rinkoje, arba yra didelių įmonių rangovės ir tiekėjos. Jas su didele įmone sieja įvairių rūšių kontraktai. Tarp prekybos įmonių yra smulkios universalios parduotuvės (tipiškos šeimos krautuvės), veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos, mažos specializuotos parduotuvės, priklausančios tam tikrų prekių platinimo tinklui. Mažmeninėje prekyboje jos sudaro 44,6 proc. ir 17,3 proc. visų prekybos įmonių. Kita dalis - vidutinės ir didelės įmonės. Gyventojams teikiančių paslaugas įmonių pramoninėse šalyse nuolat daugėja. Šią tendenciją lemia ekonominiai ir demografiniai veiksniai, taip pat valstybės tam tikra politika. Centriniai ir ypač vietos valdžios organai finansiškai ir kitaip labai remia paslaugų įmones. Pavyzdžiui, organizuoja verslininkų mokymą, teikia nemokamas konsultacijas steigėjams, lengvatinėmis sąlygomis nuomoja pastatus, žemės sklypus ir pan. 3. Veiklos sritis, rodanti, kokį vartojimo poreikį tenkina įmonės produkcija. Tai gali būti produktai, skirti gamybiniam arba gyventojų vartojimui, įvairios gamybinės ir negamybinės paslaugos. 4. Įmonės vystymo subjektas, rodantis įmonės vadovo atsakomybės ribas ir vadovavimo stilių. Tai gali būti nedaloma vieno asmens valdžia, partnerių ar kapitalo savininkų valdoma įmonė. Palaikomos centrinės ir vietos valdžios, smulkiosios ir vidutinės įmonės stiprina regionų ekonomiką, padeda pertvarkyti jos struktūrą, skatina gamybinių jėgų vystymąsi, padeda spręsti bedarbystės problemą, kuri visose be išimties valstybėse yra labai opi. Smulkiosios ir vidutinės įmonės užpildo tas šalių ekonomikos audinio vietas, kurios nedomina arba nenaudingos didelėms struktūroms, kuria konkurencinę terpę ir taip žaboja monopolijų agresyvumą. Pavyzdžiui, JAV kai kuriose šakose smulkiosios ir vidutinės įmonės sudaro net 97 proc. visų įmonių. JAV, Kanadoje, pramoninėse Vakarų Europos valstybėse smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms tenka beveik pusė pramonės produkcijos, apie du trečdaliai didmeninės ir trys ketvirtadaliai mažmeninės prekių apyvartos. Smulkiųjų ir vidutinių įmonių plėtra tapo pereinančių į rinkos santykius Centrinės ir Rytų Europos valstybių prioritetiniu uždaviniu. Skiriamos trys klasikinės verslo organizavimo formos: • individuali (personalinė) įmonė, • ūkinė bendrija (partnerinė įmonė), • ir akcinė (pajinė) bendrovė.5 Smulkiajam verslui, vadinamoje "mažojoje pramonėje" dažniausios priskiriamos dvi pirmosios įmonių rūšys. Vidutinė pramonė išimtinai organizuojama akcinių bendrovių forma, nors užsienio šalyse beveik dešimt metų egzistuoja vieno asmens akcinė bendrovė.6 Paprasčiausia verslo organizavimo forma yra individuali (personalinė) įmonė. Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Jos kūrėjas ir savininkas pats perka žaliavas, samdo personalą, apmoka sąskaitas, palaiko ryšius su valstybės ir vietos valdžios organais. Jam atitenka ir visos verslo pajamos, kuriomis jis su niekuo nesidalija, išskyrus valstybę, kuriai moka pajamų bei kitus įstatymais nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Už įmonės skolas ir įsipareigojimus jis atsako visu savo turtu. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bendriją apibūdina kaip kelių fizinių ir/ar juridinių asmenų įsteigtą įmonę komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę (2 str.). Taigi bendrijos steigėjais gali būti vien fiziniai ar vien juridiniai asmenys arba vieni ir kiti kartu. Įstatymas reikalauja, kad bendrijos narių būtų ne mažiau kaip du. Tačiau jų nariais negali būti valstybiniai valdžios ir vystymo organai, valstybinės, valstybinės akcinės ir vietos savivaldos įmonės, išskyrus atvejus, kai jos yra konsorciumų, steigiamų taip tikrosios ūkinės bendrijos, nariai.7 Lietuvos įstatymai numato dvi ūkinių bendrijų rūšis: tikrąją ūkinę bendriją ir komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją. Viena nuo kitos jos skiriasi tik narių sudėtimi, jų teisine padėtimi ir atsakomybės mastais. Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) - tai visiškos turtinės atsakomybės įmonė, steigiama ir veikianti tikrosios (lygiateisės) narystės pagrindais. Jos turtas neatskirtas nuo visų narių turto. Pagal TŪB prievoles visi jos nariai atsako solidariai visu savo turtu (įskaitant ir tuo asmeniniu turtu, kuris neperduotas bendrai TŪB veiklai). Solidarinė atsakomybė reiškia, kad TŪB kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių narių turtą. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (KŪB) -tai bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Komanditorius (indėlininkas) yra asmuo, kurio tikslas savo kapitalu dalyvauti bendrijos komercinėje-ūkinėje veikloje ir gauti pajamas. KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Visiems KŪB nariams turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad iš anksto yra žinoma kiekvieno nario dalis, kuri gali būti išreikšta procentais arba trupmena. Tačiau KŪB turtas neatskirtas tik nuo tikrųjų bendrijos narių asmeninio turto. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu. Tuo tarpu narių-komanditorių turtas yra atskirtas nuo bendrijos turto. Jie už bendrijos prievoles atsako tik ta savo turto dalimi (t.y. indėliu), kurią perdavė arba turėjo perduoti bendrai KŪB veiklai. KŪB taip pat neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Neribota turtinė atsakomybė turi įtakos įmonės tolesniam likimui, pasitraukus ar mirus individualios (personalinės) įmonės savininkui ar kuriam nors partneriui. Abiem atvejais pirminė įmonė nustoja gyvavusi: individualios (personalinės) įmonės paveldėtojas turi iš naujo ją įforminti savo vardu, o bendrijos nariams reikia sudaryti naują steigimo sutartį Vadinasi, nors verslas ir nelikviduojamas, šių įmonių veiklos laikas yra ribotas. Ribotas tuo atžvilgiu, kad veikla tęsiama ar kito asmens vardu, ar naujos partnerystės sutarties pagrindu.8 Nuo aptartųjų verslo organizavimo formų iš esmės skiriasi akcinė (pajinė) bendrovė. Akcinėmis bendrovėmis vadinamos įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Jos gali būti steigiamos bet kuriai įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Lietuvos įstatymuose išskiriamos trys akcinių bendrovių rūšys: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės. Jos turi daug bendro. Visos akcinės bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, o jų įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis - akcijas. Akcinė bendrovė skiriasi nuo uždarosios akcinės bendrovės iš esmės pagal pirminio įstatinio kapitalo dydį, akcininkų skaičių ir akcijų platinimo būdus. Visais kitais aspektais jų teisinis statusas beveik sutampa.9 Akcinės bendrovės (AB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 litų. Jos akcininkų skaičius neribojamas, o akcijos platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Tokiu (atviruoju) būdu steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas formuojamas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios parduodamos kitiems asmenims. Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. Jei akcininkų yra daugiau, UAB turi būti perregistruota į AB. Šios bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jeigu valstybinio turto (akcijų) perdavimą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitaip. Visos bendrovės įstatinis kapitalas formuojamas iš įnašų, gautų už akcijas, kurias įsigyja jos nariai. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Jos akcininkai už bendrovės prievoles atsako tik investuotu kapitalu, t.y. ta suma, kurią sumokėjo už akcijas. Įmonės kapitalas, kuris yra padalytas į akcijas, nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Uždarosios akcinės bendrovės nariu (akcininku) tampama įsigijus bendrovės akcijų. Tai gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys bei, valstybės valdžios organai. Bendrovė gali neišduoti akcininkams akcijų arba vietoj jų išduoti sertifikatus, kuriuose nurodomas jų savininkų turimų akcijų skaičius ir kiti akcijoms būtini rekvizitai. Jei sertifikatai neišduodami, tai bendrovės dokumentuose nurodomos kiekvienam akcininkui priklausančios įstatinio kapitalo dalys.10 Minimalus uždarosios akcinės bendrovės steigėjų skaičius pagal dabar galiojančius įstatymus - 2 asmenys. Kiekvienas steigėjas privalo būti bendrovės akcininkas. Bendrovėje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų, neįskaitant tų, kurie nuolat dirba bendrovėje. Uždaroji akcinė bendrovė nuo pirmiau aptartųjų verslo organizavimo formų iš esmės skiriasi pirmiausia turtine akcininkų (pajininkų) atsakomybe, kuri yra ribota: jie gali prarasti tik įdėtą kapitalą, kuris lygus nusipirktų akcijų (pajų) vertei. Jokie bendrovės kreditoriai neturi teisės reikšti pretenzijų į akcininkų (pajininkų) asmeninį turtą. Antras skirtumas - neribota akcinės (pajinės) bendrovės veiklos trukmė. Pasitraukus ar mirus akcininkui (pajininkui), bendrovė išlieka. Trečias skirtumas - lengvai perimama akcinė (pajinė) nuosavybė. Akcijos (pajus) be jokių kliūčių, nereikalaujant kitų bendrovės narių sutikimo, gali būti paliktos paveldėtojui arba dovanotos kitiems asmenims. Pagrindinis žios ūkinės veiklos organizavimo formos trūkumas yra dvigubas apmokestinimas: apdedamas mokesčiais ir bendrovės pelnas, ir individualių akcininkų dividendai.11 Tarpinę padėti, tarp ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmonių užima komanditinės (pasitikėjimo) įmonės, kurioms būdinga mišri turtinė atsakomybė. 1 lentelė. Apibendrinta smulkių ir vidutinių įmonių charakteristika teisiniu aspektu. Įmonės dydis Turtinė atsakomybė Juridinis statusas Įmonės organizavimo juridinė forma (įmonės rūšis) Smulki Neribota Turi juridinio asmens Individuali (personalinė) įmonė Smulki Neribota Turi juridinio asmens Tikroji ūkinė bendrija Smulki Mišri (ribota, neribota) Turi juridinio asmens Komanditinė ūkinė bendrija Vidutinė Ribota Turi juridinio asmens statusą Uždaroji akcinė bendrovė Smulkių ir vidutinių įmonių įteisinimo tvarką Lietuvoje (įskaitant reikalingus įmonei registruoti dokumentus, jų turinį, formas ir kitus reikalavimus) nustato LR CK, LR Įmonių įstatymas, LR Įmonių rejestro įstatymas ir kiti norminiai aktai. Įmonė, prieš pradėdama savo veiklą, turi būti įregistruota. Įmonė registruojama įmonių rejestre, kuris yra valstybinio rejestro dalis. Jo steigėjas yra LR Vyriausybė, o vyriausiasis tvarkytojas - Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Taip pat šį rejestrą tvarko Ūkio ministerija ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Neregistruotos įmonės veikla draudžiama. Jeigu asmuo neįregistravęs įmonės, įmonės vardu užsiima komercine-ūkine veikla, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 306 str. 1 d. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi komercine-ūkine veikla, neįsteigus įmonės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, atsiranda tik tada, kai šia veikla verčiamasi stambiu mastu. Vertimasis tokia veikla pripažįstamas stambiu mastu, kai gaunamos pajamos (įplaukos), paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos) viršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą. Jeigu komercine-ūkine veikla, neįsteigus įmonės, verčiamasi nestambiu mastu, tai kaltininkui atsiranda ne baudžiamoji atsakomybė, bet administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 str. (komercinės ar ūkinės veiklos vykdymas neteisėtai naudojantis įmonės vardu).12 Asmenų pajamas, gautas iš komercinės-ūkinės veiklos neteisėtai naudojantis įmonės vardu, valstybinės mokesčių inspekcijos išieško į biudžetą. Įmonių steigimo reikšmė, svarba pasireiškia ne tik tuo, kad jI gali verstis įstatymo nedraudžiama ūkine-komercine veikla be ir tuo, kad nuo įsteigimo momento įmonė tampa teisės subjektu. Teisės normos (įstatymai) suteikia teisės subjektams tam tikras teises ir apibrėžia tam tikras pareigas bei atsakomybę (kitaip sakant, nustato juridinį statusą). Juridinis statusas - tai subjekto teisinė padėtis, nustatoma ir reguliuojama įstatymais, kitais teisės aktais ir steigiamaisiais dokumentais (įstatais, sutartimi ir kt.). Pagal visų valstybių įstatymus, įskaitant ir Lietuvos, visos nustatyta tvarka (teisėtai) įsteigtos organizacijos yra ar gali būti tam tikrų civilinių-teisinių santykių dalyvės (t.y. civilinės teisė subjektai). Visos jos turi ar gali susikurti sau naujas teises ir pareigas. Civilizuotoje (teisinėje) valstybėje negali būti legaliai veikiančių organizacijų, kurios neturėtų jokių teisių ir pareigų (būtų "už įstatymo ribų). Nuo įsteigimo momento įmonė gali būti ir yra civilinės teisės subjektu, kuomet civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisų ir pareigų subjektu, t.y. įmonė turinti civilinį teisinį subjektiškumą. Civilinio teisinio subjektiškumo suteikimas įmonėms yra numatytas LR CK 2.33 straipsnyje, kuriame teigiama, kad įmonė "[…] gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas […]". Civilinis teisinis subjektiškumas - tai civilinės teisės normomis nustatyta įmonės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektu. Civilinio teisinio subjektiškumo prielaidos - prekių gamyba, prekiniai-piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai - lemia tai, kad įmonė turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas. Įmonės civilinis subjektiškumas, skirtingai nei fizinių asmenų (kai pastarųjų civilinis subjektiškumas yra bendro pobūdžio - jie gali turėti įvairiausias civilines teises ir pareigas, reikalingas žmogui apskritai) yra specializuotas, kadangi įmonės kaip juridiniai asmenys veikia specializuotai.13 Įgyvendindama subjektiškumo galimybes įmonė savo poreikiams tenkinti įgyja daugybę konkrečių subjektinių teisių: nuosavybės teisę, teisę naudotis išsinuomotu ar pagal panaudos sutartį gautu turtu ir t.t. Būtina priminti, kad įgyvendindama subjektiškumo galimybes įmonė įgyja ne tik subjektines teise, bet ir teisines pareigas. Teisinė pareiga - tai teisės normoje numatyta civilinių teisinių santykių subjekto- įmonės, privalomas elgesys, kurį privaloma atlikti kito subjekto atžvilgiu. Kaip ir subjektinė teisė, teisinė pareiga yra teisinio santykio subjekto- įmonės elgesio matas. Tas matas - tai pareigos įvykdymo ribos, numatytos teisės normoje. Šių ribų peržengimas - tai arba nesąžiningas pareigų atlikimas arba piktnaudžiavimas ir kėsinimasis į kito teisinio santykių dalyvio subjektinę teisę. LR CK 2.33 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įmonė gali "[…] būti ieškovu ar atsakovu teisme […]". Ieškovas yra materialinio teisinio santykio šalis, kuri esant pažeistiems jos materialinėms teisėms ar interesams kreipiasi su reikalavimu į teismą dėl teisminės gynybos. Atsakovas yra ieškovo materialines teises ar interesus pažeidusi materialinio teisinio santykio šalis, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikšta reikalavimą.14 Konstitucijos 30 str. sakoma, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui, taip pat ir įmonei tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. Taigi jame įtvirtinta ne pati subjektinė teisė, o galimybė turėti tokią teisę. Ar įmonė įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidomis. Šios prielaidos yra tokios.15 1. įmonės kaip ieškovo civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas (CPK 32 str., 33str.). Tik teisni įmonė gali kreiptis į teismą su ieškiniu, nes tik tokia įmonė gali įgyti, turėti procesines teises ir pareigas; 2. bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 150str.); 3. ieškininio pareiškimo atitikimas CPK 146, 148 straipsnių reikalavimams; 4. įgaliojimai vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuotos įmonės vardu paduoda jo atstovas (CPK 150str.) 5. žyminio mokesčio sumokėjimas.16 Šios prielaidos įtakos teisei pareikšti ieškinį nedaro, o tik rodo, kad įmonė tinkamai ar netinkamai įgyvendina savo teisę į ieškinį bei būti ieškovu. Įmonė būdama ieškovu, atsakovu teisme turi bei naudojasi bendrosiomis dalyvaujančių byloje asmenų procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis CPK 31 str. Tai teisė susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus, nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, pateikti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, savo argumentus ir samprotavimus visais vykstant teisminiam nagrinėjimui kylančiais klausimais, prieštarauti dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, skųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis CPK suteikiamomis teisėmis. Komentuojamas CPK 31 str. numato tik dalį įgalinimų, kuriais naudojasi įmonė byloje.17 Greta šių, bendrųjų procesinių teisių įmonė pagal savo procesinę padėtį procese (t.y. būdama ieškovu, atsakovu) turi specifinių, tik jai būdingų teisių. Jos numatytos kituose CPK straipsniuose. Pavyzdžiui, apie specifines teises kalbama CPK 35 str.:ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą (ieškinio pagrindą sudaro ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Įmonė būdama ieškovu, atsakovu teisme ne tik naudojasi LR CPK joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, bet turi ir procesinių pareigų. Bendra procesinė pareiga yra sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 31 str.). Specifinė procesinė pareiga įrodinėjimo pareiga, pareigą padengti teismo išlaidas ir kt. Įmonė nuo įsteigimo momento gali būti ne tik civilinės teisės subjektu, bet ir komercinės teisės subjektu. Įmonės kaip komercinės teisės subjekto skiriamasis požymis nuo kitų teisės šakų subjektų yra jai (įmonei) įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė verstis komercine-ūkine veikla ir dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Įmonė po įteisinimo įgyja komercinės teisės subjekto teisinį statusą ir kartu teisę dalyvauti materialinių vertybių gamyboje ir/ar prekių bei paslaugų apyvartoje. Komercinės teisės subjekto - įmonės komercinis-ūkinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas) atsiskleidžia per įmonei tenkančias teises ir pareigas.18 Pagrindinės įmonės - komercinės teisės subjekto teisės yra šios: teisės užmegzti bei plėtoti pelno siekiančius santykius su kitais subjektais šalies viduje ir užsienyje; teisė laisvai sudarinėti kontraktus ir prisiimti įsipareigojimus; teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus; teisės reikalauti, kad kita šalis taip pat tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus ir kt. Pagrindinės komercinės teisės subjekto- įmonės pareigos yra laikytis teisės normų nustatytų reikalavimų, sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakyti už teisės pažeidimus bei netinkamą prievolių įvykdymą. Be bendrųjų teisių ir pareigų, komercinės teisės subjektas- įmonė turi individualias teises ir pareigas, nustatytas tarpvalstybinėse sutartyse, valstybės vidaus įstatymų ir tarpusavy sudarytose sutartyse. Kiekviena sutartis - tai atskiras teisės aktas, kuriame įtvirtinami individualūs šalių įsipareigojimai, prievolių įvykdymo terminai, tvarka ir kt.19 1.1.Verslo aplinka ir ekonominiai principai Mokslo literatūroje priimta verslo aplinką analizuoti tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu. Išorinės aplinkos sąlygos, kuriose steigimas naujas verslas nulemia ne tik verslo sėkmę ir tolimesnės plėtros vystymąsi. Didžiąja dalimi verslo aplinka priklauso nuo verslo politikos, teisinės ir įstatyminės bazės. Daugėja argumentų, kad aplinka ne tik veikia įmonę, bet dažnai lemia jos veiklą, rezultatus ir netgi išlikimą. Verslo aplinka yra suvokiama kaip teisinių, socialinių- kultūrinių, ekonominių, geografinių, demografinių, politinių veiksnių visuma, kuri pasižymi pokyčiais. Tačiau išorinės aplinkos apibrėžimas net konkrečiai įmonei yra sąlyginis todėl, kad, priklausomai nuo problemų lygio, aprėpiama didesnė ar mažesnė jų visuma, daugiau arba mažiau būdingų veiksnių. Kaip teigia A. Žvirblis bendrą visumą, turinčią reikšmingos įtakos įmonės veiklai, sudaro verslo aplinkos komponentai ir veiksniai. Jie pagal poveikio įmonei pobūdį paprastai skirstomi į : • specialioji aplinka ir bendroji aplinka; • mikroaplinka ir makroaplinka; • tiesioginio ir netiesioginio poveikio komponentai; • artimoji aplinka ir tolimoji aplinka.20 Specialiojoje literatūroje ir praktikoje įsitvirtino bendra klasifikavimo schema, kuri pateikta 1.1 paveiksle. Remiantis R. Appleby specialioji aplinka – tai artimoji įmonės atžvilgiu išorinės aplinkos dalis. Klasikinė specialiosios aplinkos komponentų visuma yra tokia: vartotojai, konkurentai (esami ir potencialūs), tiekėjai, pakaitalai, sektoriaus terpė. Taip jie paprastai išdėstomi galbūt atsižvelgiant į jų reikšmingumą verslui, nors tai nėra vienareikšmiška. Mat kiekvienas iš paminėtų komponentų yra savaip skirtingose situacijose svarbus, todėl jų rangavimo pagal reikšmingumą nevertėtų akcentuoti. Bendroji aplinka – tai tolimoji (įmonės atžvilgiu) verslo aplinkos dalis, tai komponentų ir veiksnių, kurie yra bendri ir veikia visų ekonomikos sektorių įmones, visuma. 21 A. Žvirblis įvardina tokių keturių komponentų visumą: politinis, ekonominis, socialinis, technologinis . K. Luškevičiu ir B. Martinkus išskiria tokius verslo aplinką formuojančius veiksnius: 1. Techniniai; 2. Administraciniai - ekonominiai; 3. Politiniai; 4. Socialiniai – kultūriniai. Prie išvardintų keturių galima pridėti du papildomus komponentus: aplinkosauginis (ekologinis) ir teisinis. Užsienio literatūroje ir praktikoje įsitvirtino ir dvi atitinkamos santrumpos: PEST22 ir PESTEL23. Bendroji aplinka veikia tiek įmonę, tiek jos specialiąją aplinką, su kuria kartu sudaro sudėtingą terpę, kurioje veikia įmonė. Bendrosios aplinkos pokyčiai gali iš esmės paveikti ir netgi pakeisti specialiosios aplinkos komponentų poveikį įmonei, todėl toks poveikis irgi nagrinėtinas. 1 pav. Verslo aplinka ir jos komponentai Techniniams veiksniams priskiriamos mokslo technikos pažangos priemonės. Tai gamybos priemonių, techninių procesų, gaminamos produkcijos, atliekamų paslaugų, darbo organizavimo tobulinimas bei naujų gaminių įsisavinimas remiantis naujausiais mokslo ir technikos pasiekimais. Tai leidžia įmonėms padidinti gamybos efektyvumą, sumažinti gamybos išlaidas, kelti darbo, gaminių bei paslaugų kokybę, didinti pelną ir drauge įsitvirtinti vartotojų rinkose. Vertinant techninius veiksnius, būtina numatyti mokslo tendencijas, raidos kryptis, atsižvelgti į naujas technologijas, naujų medžiagų naudojimo perspektyvas, jų įgijimo ir panaudojimo galimybes. Be mokslo technikos pažangos prie aplinkos techninių veiksnių galime priskirti ir įmonės gamybinius parengimus, jos vietą geografiniu požiūriu, kelius ir kitus inžinerinius įrengimus, elektros, šilumos, vandens panaudojimo galimybes.24 Ekonominius veiksnius formuoja veiklos kryptingumo motyvai, kurie gali būti tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Labai svarbią reikšmę verslo aplinkai turi šalies ekonominė strategija. Tai priklauso nuo respublikos vystymo organų vykdomos mokesčių, pinigų masės, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, kreditų teikimo ir palūkanų normos politikos. 25 Politinę verslo aplinką formuoja pati politinė valstybės santvarka. Politinę aplinką formuoja aukščiausieji šalies organai: Prezidentūra, seimas, Vyriausybė su jai pavaldžiomis institucijomis. Aktualu politinis stabilumas, laisva demokratinė rinka, teisinė šalies būklė. Politinę-teisinę aplinką sudaro politinė sistema, teismų veikla, normatyviniai aktai, nuosavybės teisės, valstybinis verslo reguliavimas, valstybinių ir visuomeninių įstaigų bei organizacijų veikla. Politiniai veiksniai turėtų skatinti verslo atsiradimą, jo plėtrą, o ne apsunkinti jo kūrimą. 26 V. Petrošiūtė pragmatinių lygmeniu siūlo analizuoti tokius verslo aplinkos aspektus kaip verslo pradėjimas, leidimų gavimas, darbuotojų samda, nuosavybės įregistravimas, kredito gavimas, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimas, prekyba su užsieniu, sutarčių vykdymo užtikrinimas per teismą, verslo užbaigimas. Vertinant verslo aplinka tarptautiniu mastu analizuojamas šalies investicijų klimatas, ekonomikos konkurencingumas, kurį lemia didėjantis darbo našumas, palankios ir orientuotos į augimą investicinės aplinkos kūrimas, inovacijų taikymas, įmonių registravimo procedūros, restruktūrizavimo procesas, darbo santykių reguliavimas, komercinės žemės plėtra, mokesčių sistema, finansinis sektorius.27 Kuriant verslą susiduriama su įvairiomis verslo plėtrą stabdančiomis kliūtimis. Verslo kliūtis galime skirstyti į dvi grupes: netiesiogines ir tiesiogines. NETIESIOGINĖS VERSLO KLIŪTYS TIESIOGINĖS VERSLO KLIŪTYS 1. Rinkos nestabilumas. 2. Išorinių veiksnių įtakos galimybės. 3. Techninio-technologinio pobūdžio kliūtys. 4. Netobuli verslą reguliuojantys normatyviniai aktai. 5. Monopolija. 1) Apyvartinių lėšų stoka. Tai susiję su prekių apyvarta, su ribota vartotojų perkamąja galia. 2) Konkurencija arba gyvybingos konkurencijos trūkumas. 3) Nepakankama verslo organizavimo patirtis. 4) Nepakankama vadovų patirtis. 5) Priklausomybė nuo dabartinių vadovų. 6) Tinkamų ir kvalifikuotų darbuotojų radimas. 7) Nepakankama personalo kvalifikacija. 8) Nepakankamas rinkos pažinimas. 9) Pradinio kapitalo trūkumas 2. pav. Verslo kūrimo kliūtys. Šaltinis: Bus praplėsta........... 1.2. Verslo įmonių teisinės formos ir steigimas Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą. Verslo rūšys ir formos gali būti skiriamos pagal įvairius kriterijus: 1. legalumą (atitikimą teisės aktams) – legalus ir nelegalus (šešėlinis verslas), 2. veiklos ypatumus, jos rūšis ir porūšius – prekyba, gamyba, tarpininkavimas, paslaugos, 3. sektorius, kuriuose veikiama – finansai, bankai, pramonė, žemės ūkis (steigiamos ŽŪB), 4. mastą – smulkus ir vidutinis verslas, stambusis verslas. 28 Asmuo, norėdamas pradėti savo verslą, turi pasirinkti jo teisinę formą. Teisines verslo formas Lietuvoje reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir atskiri įstatymai. Asmuo turi galimybę pasirinkti steigti juridinį asmenį arba individualią veiklą. Kiekviena teisinė verslo forma turi savo ypatumų, privalumų ir trūkumų.Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais steigiant verslo įmonę galima rinktis iš tokių teisnių formų: individualios įmonės, tikrosios ir komandinės ūkinės bendrijos, akcinės, uždarosios akcinės, žemės ūkio, kooperatinės bendrovės, valstybės ir savivaldos įmonės. Lentelėje 1.2. pateikta pagrindinių verslo formų apibūdinimas bei pasirinkimo pliusai ir minusai. 1.2. Teisinės verslo formos VERSLO TEISINĖ FORMA APIBŪDINIMAS PRIVALUMAI IR TRUKUMAI INDIVIDUALI ĮMONE Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK Antrosios knygos terminologiją apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Privalumai: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t. y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Trukumai: IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. ŪKINĖ BENDRIJA Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų įsteigta įmonė komerciniai-ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Privalumai: ŪB nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ŪB tikrieji nariai, ŪB gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ŪB minimalaus nuosavo kapitalo. Trūkumai: Neribota partnerių turtinė atsakomybė. Ribotos skolinimosi galimybės. Terminuota veikla: mirus arba pasitraukus iš verslo kuriam nors partneriui, ūkinė bendrija pagal įstatymus likviduojama. Ūkinės bendrijos paveldėtojai, norėdami tęsti veiklą, turi sudaryti naują steigimo sutartį. Ūkinės bendrijos narys, pasitraukdamos iš verslo, negali perduoti savo dalies kam nors be partnerių sutikimo AKCINĖ IR UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖS Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine komercine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – AB arba UAB, t. y. tas įmonių teisines formas, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. KOOPERATYVINĖS BENDROVĖS KB yra fizinių ar/ir juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. NE PELNO SIEKIANČIOS ORGANIZACIJOS Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų – VšĮ, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninę organizaciją. 1.3. Individualių (personalinių) įmonių steigimas Lietuvoje Airijos pavyzdžiu Individuali (personalinė) įmonė registruojama pateikiant įmonių rejestro tvarkytojui steigėjo ar steigėjų prašymą įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, taip pat kitus dokumentus, būtinus įregistruoti įmonę. Rejestro tvarkytojui reikia pateikti: 1. Užpildytą registracijos pareiškimą-prašymą, nurodant duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, tai: a.) įregistruotą tos individualios (personalinės) įmonės vardą, jeigu jos pavadinimas nesutampa su savininko pavarde; b.) rūšis; c.) būveinė (adresas); d.) veiklos pobūdis; e.) atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, taip pat jų įgalinimai; f.) numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis; g.) įregistravimo data; h.) jeigu registruojamos individualių (personalinių) įmonių asociacijos, į kurias įeina 2 ar daugiau individualių (personalinių) įmonių, turi būti papildomai nurodyta: individualių (personalinių) įmonių asociacijos narių sąrašas (firmų vardai); individualių (personalinių) įmonių asociacijos narių vienkartinių įnašų dydis, jeigu juos pagal asociacijos sutartį numatoma grąžinti iš asociacijos išstojančiam nariui; individualių (personalinių) įmonių asociacijos narių einamųjų įnašų dydis; individualių (personalinių) įmonių asociacijos vadovų vardai, pavardės ir adresai; i.) jeigu registruojamos individualių (personalinių) įmonių atstovybės arba įmonių filialai, turi būti papildomai nurodyta: individualios (personalinės) įmonės, pavadinimas (firmos vardas) ir buveinė; jos vadovų vardai, pavardės ir adresai (LR Vyriausybės nutarimu gali būti nustatomi kiti papildomi registravimo duomenys).29 Licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki individualios (personalinės) įmonės įsteigimo Individuali (personalinė) įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine-ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta įstatymų, arba kitaip neuždrausta įstatymų nustatyta tvarka. Komercinės-ūkinės veiklos, kuria verstis reikalinga licencija, sritis, licencijas išduodančias institucijas bei licencijų išdavimo tvarką nustato Įmonių įstatymas ir kiti teisės aktai. Individuali (personalinė) įmonė gali verstis licencijuojama komercine-ūkine veikla turėdama licenciją. Licencija yra dokumentas, suteikiantis teisę verstis individualiai (personaliniai) įmonei licencijoje nurodyta komercine-ūkine veikla. Licencijuojamos tos komercinės-ūkinės veiklos sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarką.30 Kiekvienai įstatymo nustatytai licencijuojamai komercinės-ūkinės veiklos sričiai LR Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles. Licencijavimo taisyklėse nurodoma: 1) licencijuojama komercinės-ūkinės veiklos sritis; 2) licencijų rūšys; 3) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai; 4) dokumentai, reikalingi licencijai gauti; 5) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai; 6) licencijos rekvizitai; 7) išduodamų licencijų ir jose nurodytų pasikeitusių duomenų registravimo tvarka; 8) licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos sąlygos; 9) licencijos turėtojų teisės ir pareigos; 10) pranešimų apie pasikeitusius licencijos duomenis tvarka; 11) licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka; 12) licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai ir tvarka; 13) licencijos pakeitimo atvejai ir tvarka; 14) atsisakymo išduoti licenciją pagrindai.31 LR Vyriausybės pavedimu licencijas neterminuotam laikui išduoda, licencijuojamos komercinės-ūkinės veiklos srities sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, taip pat licencijų galiojimą sustabdo ir panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos. Licencija verstis komercine-ūkine veikla turi būti išduota arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Atsisakymas išduoti individualiai (personaliniai) įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės-ūkinės veiklos netikslingumu. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia licenciją išdavusi institucija. Savivaldybės leidimą verstis komercine-ūkine veikla Vietos savivaldos institucijos leidimas užsiimti ūkine veikla reikalingas tada, kai individuali (personalinė) įmonė registruojama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje. Kitais atvejais įmonės įregistravimas prilygsta leidimui užsiimti ūkine veikla. Leidimą užsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus individualios (personalinės) įmonės steigimo dokumentus. Skirtingai nei išduodamose licencijose, leidime užsiimti ūkine veikla gali būti nurodytas individualios (personalinės) įmonės veikimo terminas. Savivaldybės organas neleidžia užsiimti ūkine veikla: • jeigu individualios (personalinės) įmonės įsteigimas sukeltų realų pavojų ar pakenktų gyventojų sveikatai arba darytų žalą aplinkai; • jeigu steigimo dokumentai neatitinka įstatymų; • kitais įstatymų nustatytais atvejais.32 Savivaldybės organas privalo per 15 dienų po individualios (personalinės) įmonės steigimo dokumentų įteikimo išnagrinėti leidimo užsiimti ūkine veikla klausimą ir apie savo sprendimą per 3 dienas raštu pranešti individualios (personalinės) įmonės steigėjui. Savivaldybės organas privalo atšaukti leidimą užsiimti ūkine veikla, jeigu vėliau paaiškėja aukščiau išvardytos aplinkybės (t.y. aplinkybės, kurioms esant savivaldybės organas neleidžia užsiimti ūkine veikla). Apie leidimo atšaukimą savivaldybės organas raštu praneša įmonininkui ir valstybės organams, kontroliuojantiems įmonių ūkinę ir komercinę veiklą. Jeigu įmonininkas, gavęs leidimą užsiimti ūkine veikla, per 1 metus individualios (personalinės) įmonės neįregistruoja, leidimas nustoja galios. Savivaldybės organo atsisakymą duoti leidimą arba sprendimą atšaukti leidimą užsiimti ūkine veikla individualios (personalinės) įmonės steigėjas ne vėliau kaip per 30 dienų po savivaldybės organo sprendimo įteikimo dienos gali užginčyti teismine tvarka. Pagal LR CK 2.64 straipsnį, juridinis asmuo, pateikęs visus būtinus dokumentus, turi būti įregistruojamas per 30 dienų. Pagal Įmonių įstatymą sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visų dokumentų, būtinų įmonei įregistruoti, pateikimo.33 Kai reikia - ekologinį pasą. Ekologinis pasas - leidimas įmonėms, užsiimančioms gamybine veikla, naudojančioms Lietuvos gamtos išteklius (vandenį, orą ir kita) ir veikiančioms aplinką. Ekologinį pasą išduoda Aplinkos apsaugos ministerija. 2. Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą; 3. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant, kuriam laikui, ir adresą) individualios (personalinės) įmonės komercinei - ūkinei veiklai; 4. Registruojant individualios (personalinės) įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas individualios (personalinės) įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažyma apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas. Individuali (personalinė) įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo LR įmonių rejestre dienos. Ūkinę bendriją steigia ne mažiau kaip du asmenys; gali būti du fiziniai asmenys, du juridiniai ašmenys arba fizinis ir juridinis asmuo. Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašo kiekvienas bendrijos narys. Sutartis tvirtinama pas notarą (tiek egzempliorių, kiek yra bendrijos narių). Steigimo dokumentai: • pareiškimas įregistruoti įmonę; • jungtinės veiklos sutartis; • leidimas - licencija užsiimti veikla; kvalifikacijos atestatas (jeigu šie dokumentai reikalingi); • ekologinis pasas - leidimas įmonėms užsiimančioms gamybine veikla ir naudojančioms Lietuvos gamtos išteklius (orą, vandenį ir kita) ir veikiančioms aplinką. Kaip minėta, ekologinį pasą išduoda Aplinkos apsaugos ministerija (tarnybos); • įmonės vardo įregistravimo Valstybiniame patentų biure pažymėjimas. Pažymėtina, kad ūkinės bendrijos pavadinime turi būti (vardytas bent vienas jos narys. Registruojant ūkinę bendriją reikia turėti duomenis apie: 1) bendrijos pavadinimą (firmos vardas); 2) veiklos pobūdį; 3) fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai vardai, pavardės ir adresai; 4) įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, bankų sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai; 5) tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos; 6) tikrųjų narių ir komanditorių turto dalys bendrosios nuosavybės teisėje, išreikštos trupmena arba procentais, ir kiekvieno iš jų piniginių ir nepiniginių (turto ir intelektinės veiklos produktų, esančių nuosavybės teisės objektais) pradinių įnašų dydis, nepiniginių įnašų įvertinimas, įnašų įmokėjimo bei perdavimo bendrijos nuosavybėn tvarka ir terminai; 7) tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su jais taisyklės; 8) pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka; 9) pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės; 10) tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka; 11) bendrijos vystymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos; 12) asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, taip pat tvarkyti kitus jos reikalus pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai; 13) nutarimų priėmimo (balsavimo) tvarka; 14) klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka visi nariai (vienbalsiai); 15) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.34 Dokumentai pateikiami vietos savivaldybei. Už ūkinės bendrijos (jos filialų) įregistravimą mokamas 304 Lt mokestis. Įregistravus pasirūpinama antspaudu, užsiregistruojama teritorinėje socialinio draudimo įstaigoje. Keičiant ar papildant bendrijos steigimo dokumentus, įmonė turi būti perregistruojama. Bendrija perregistruojama, jeigu ji išnuomojama, parduodama ar kitaip perleidžiama kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, Bendrija gali steigti filialus, atstovybes, kurie veikla pagal jos įgaliojimą. Filialai steigiami pagal įmonių steigimo ir registravimo taisykles. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Įmonių rejestre dienos. Nuo tos dienos ji gali pradėti komercinę-ūkinę veiklą. Neįregistruotai bendrijai veikti draudžiama. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo tvarka tokia pat kaip anksčiau aprašytųjų. Tačiau ją įregistruojant reikia turėti įstatus, kurie taip pat įregistruojami. UAB steigėjai ir akcininkai gali būti Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti ir jos akcininkas, Todėl UAB steigėjų gali būti ne daugiau kaip penkiasdešimt. Jeigu bent vienas steigėjas yra užsienio pilietis, tai steigiamai bendrovei taikomi užsienio investicijas reglamentuojantys Lietuvos įstatymai. UAB steigėjai pirmiausia turi užregistruoti firmos vardą ir sudaryti bendrovės steigimo sutartį. Pagal savo teisinę prigimtį bet kurios rūšies akcinės bendrovės steigimo sutartis priskirtina prie bendrosios jungtinės veiklos sutarčių (BJVS) rūšių. Jeigu bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties rengiamas bendrovės steigimo aktas, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai. Akcinių bendrovių įstatymas (3 str.) reikalauja, kad steigimo sutartyje būtų nurodyta: 1) steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai; 2) bendrovės pavadinimas; 3) bendrovės steigimo būdas (uždarasis ar atvirasis); 4) steigėjų teisės ir pareigos, steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; 5) kiekvieno steigėjo įgyjamų akcijų skaičius; 6) akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platininio tvarka ir terminai; 7) steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; 8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.35 Sutartį turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro, o juridinių asmenų atstovų parašai patvirtinami jų įmonių ar įstaigų antspaudais. Bendrovės steigimo sutartis (aktas) suteikia teisę atidaryti Lietuvoje įregistruotame banke kaupimo sąskaitą ir vykdyti kitus bendrovės steigimo veiksmus. Be įstatų ir steigimo sutarties, uždarosios akcinės bendrovės kiti taip pat būtini steigimo dokumentai yra steigėjų parašų pavyzdžiai, ekologinis pasas-leidimas, licencija veiklai (jei tai numatyta įstatymų). Įsteigta bendrovė turi būti įregistruota Įmonių rejestre per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos. Jei per šį laiką bendrovė neįregistruojama, tai ji laikoma neįsteigta, ir asmenų įnašai į bendrovės kapitalą turi būti sugražinti. Jeigu vėliau visuotinis akcininkų susirinkimas pakeičia ar papildo bendrovės įstatus, šie pakeitimai ir papildymai taip pat turi būti įregistruoti. Visi įstatų pakeitimai ar papildymai galioja tik įregistruoti. UAB gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jeigu bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji steigiama, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. Ribotą bendrovės veiklos laiką galima pratęsti. Nuo įregistravimo dienos bendrovė įgyja juridinio asmens teises ir gali pradėti savo vardu jos įstatuose numatytą veiklą. Apibendrinant pateiktų verslo teisinių formų įvairovę galima išskirti tokius esminius aspektus, kuriuos turėtų išanalizuoti ir palyginti prieš pasirenkant teisinę verslo formą: 1. Įregistravimo/ steigimo laikas, mokesčiai. 2. Išregistravimo, likvidavimo laikas, mokesčiai. 3. Dalyvių skaičius. 4. Galimybė samdyti darbuotojus veiklos vykdymui. 5. Veiklos pasirinkimo paribojimai. 6. Pradinio kapitalo reikalavimai. 7. Mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo socialinio draudimo įmokos). 8. Reikalavimai apskaitai. 9. Reikalavimai atsiskaitant grynaisiais pinigais. Kiekviena įsikūrusi įmonė turi būti teisiškai įregistruota, laikantis nacionalinių įstatymų. Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas tiek jo trukmė ir lėšų sąnaudos.36 Įmonės rūšies pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą. Pasirinkti tinkamiausią verslo formą reikėtų vadovaujantis šiais kriterijais: 1. Veiklos pobūdis – kokią veiklą konkrečiai planuojam vykdyti. Sprendimas priklauso nuo veiklos sudėtingumo, apimties, kitų su konkrečiai planuojama veikla susijusių aplinkybių. 2. Turimas kapitalo dydis. steigiant tam tikrų rūšių juridinius asmenis yra numatytas konkretus įstatinio kapitalo dydis, kurį juridinio asmens steigėjas privalo turėti. 3. Mokesčiai. Mokėtinų mokesčių dydis tiesiogiai priklauso nuo to, kokią veiklos forma yra vykdoma. 4. Atsakomybės laipsnis. Jei asmuo ketina riboti savo atsakomybę jam reikėtų steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį. 5. Steigėjų skaičius. 6. Veiklos vykdymo sudėtingumo laipsnis. Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau, kadangi nereikia kurti sudėtingos juridinio asmens vystymo struktūros arba atlikti kitų juridiniams asmenim būtinų formalumų. 2.SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VYSTYMAS LIETUVOJE AIRIJOS PAVYZDŽIU 2.1. Smulkių ir vidutinių įmonių vystymo teoriniai aspektai Vystymo teorijos pradininkas prancūzas Anri Faijolis valdymą apibrėžė taip: vystymas - kažko darymas kitų rankomis. Vienas žymiausių vadybos specialistų Piteris Drakeris yra pasakęs, kad vystymas - tai ypatinga veikla, neorganizuotą minią paverčianti aktyviai, tikslingai ir našiai dirbančia grupe. Vienas brangiausiai apmokamų amerikiečių menedžerių Li Jakoka pabrėžė, kad vystymas - tai ne kas kita, kaip žmonių paskatinimas darbui. Kaip matyti iš pateiktų vadybos teoretikų vystymo apibrėžimų esmę sudaro vadovo bendravimas su žmonėmis, jam pavaldžiais tam tikros grupės nariais. Vadyba apima tris procesus: organizavimą, vadovavimą ir valdymą. Kiekviename šių procesų vis kitokie atributai, t.y. medžiaga, priemonė, subjekto paskata ir t.t. Kiekviename procese vykdomos vis kitokios veiklos, suformuojami kiti rezultatai. Žodžiu, vadovaujama žmonėms (pavaldiniams), organizuojamos veiklos ir jų sistemos, valdomi procesai. Visus tris procesus vadiname valdymu, nors šioje logikoje vystymas yra tik vadybos dalis.37 Pirmoji vystymo koncepcija, kurioje akcentuojamas drausmės, administravimo, organizuotumo vaidmuo, susiformavo šio šimtmečio pradžioje. Šioje koncepcijoje remiamasi prielaida, kad žmogus iš esmės yra tingus ir jį reikia priversti daryti tai, ko reikia firmai. Čia - nepakankamas žmogiškojo vaidmens vertinimas. Kitoje - žmogiškųjų santykių koncepcijoje teigiama, kad normalioje visuomenėje darbuotojai jau yra patenkinę savo pagrindinius materialinius poreikius, todėl materialinis skatinimas jiems negali būti pagrindiniu darbo efektyvumo didinimo motyvu. Žmogiškųjų santykių koncepcijos teiginys, kad tik laimingas darbuotojas dirba tikrai efektyviai ir našiai kadaise turėjo didelės įtakos orientuojant vadybininkus spręsti socialinius klausimus. Vėliau susiformavo empirinė vystymo koncepcija: čia akcentuojama praktinio patyrimo reikšmė. Pagal ją pagrindinis uždavinys - stebėti vystymo praktiką. Sekančią koncepciją galima apibūdinti kai procesinį požiūrį į valdymą: čia vystymo procesas traktuojamas kaip atskirų procesų nenutrūkstama seka. Vystymo funkcijos yra šios: planavimas, organizavimas, motyvacija, kontrolė bei du jungiamieji procesai - komunikacijos ir sprendimų priėmimas. Neretai išskiriamas dar ir vadovavimo (lyderiavimo) paprocesas. Dar vėliau pradėjo formuotis socialinių sistemų vystymo koncepcija, t.y. į organizaciją (firmą) pradėta žiūrėti kaip į glaudžiai susijusių elementų visumą. Pastaraisiais metais bręsta situacinio vystymo koncepcija - čia vystymo metodų ir priemonių tinkamumą lemia kiekvienos organizacijos konkreti situacija. Taigi neįmanoma sukurti "geriausio" organizacijos vystymo algoritmo, neįvertinus konkrečios situacijos. Vystymo formą ir turinį diktuoja konkreti situacija. Dabar Lietuvoje įsigali posocialistinė vystymo koncepcija ir praktika; šie procesai dar nėra nei tinkamai ištyrinėti, nei aprašyti. Tokiu chaotiškų reiškinių rinkos šalyse nei dabar, nei kada nors anksčiau nėra buvę. Kiekviena nauja koncepcija suteikdavo vis naujas galimybes, padėdavo spręsti iki tol neišspręstas problemas. Iki tol vyravusios koncepcijos metodai, teiginiai ir nuostatos nebūdavo atmetamos. Jų suvokimas ir naudojimo patirtis leisdavo įsisavinti naujas galimybes. Koncepcijų seka yra nuoseklūs žingsniai. Kiekviena nauja koncepcija atverdavo ūkiniams subjektams kitokias galimybes pritaikyti ją vystymo veikloje. Palaipsniui augo vystymo turinys, vadybininkų patirtis ir kultūra. Dabartinės situacijos Lietuvoje bruožai: 1. Į lietuvių ir rusų kalbas nėra išverstų publikacijų apie įvairių šalių sukauptą patirtį ir taikytas vystymo koncepcijas. 2. Absoliuti firmų vadovų dauguma turi patirtį tik iš socialistinės vystymo koncepcijos ir praktikos. 3. Vystymo teorijos ir praktikos spragas galima likviduoti studijuojant teoriją ir istoriją. Būtina didinti vadybininkų teorinį išprusimą. Senovės graikų mąstytojas Platonas sakė: žmonių veiklai būdingi trys dalykai -teorija, praktika ir poezija (saviraiška). Praktika būna tik tada, kai yra atitinkama teorija ir kai ji pritaikoma. O kai jos nėra arba ji netaikoma, tai praktikos negali būti; tada būna tik saviraiška (poezija). Dabar yra 2 tipinės situacijos: naujos besikuriančios organizacijos ir buvusios valstybinės įmonės. Jeigu vadybininkams nėra žinomos naujos vystymo tendencijos, belieka eiti klaidu ir bandymų keliu. Tai ilgas ir skausmingas kelias, neretai besibaigiantis katastrofa. Bet vėlgi dėsninga - teorija nežinoma, patirties nėra, tenka pasikliauti intuicija. Tačiau intuicija tampa patikima tik tada kai įgyjama patirties ir praktikos. O jeigu pastarosios nėra arba ji kūdikystės situacijoje, intuicijos rizika išauga.38 Įmonės vystymo turinys rinkos situacijoje skirstomas į tris dalis: 1.) Korporatyvinis vystymas - tai įmonės, kaip visumos, vystymas jos judėjimo erdvėje. 2.) Organizacinis vystymas - tai įmonės vidinių procesų suorganizavimas į vieningą funkcionavimą, jų tarpusavio santykių planavimas, koordinavimas ir kontrolė. 3.) Techninis vystymas - tai kiekvienos įmonės atskiro ir savarankiško proceso vystymas, siekiant išlaikyti reikalingus kiekvieno proceso parametrus. Šiandien vadybininkai didžiausią patirtį turi techninio vystymo srityje. Korpo-ratyvinio arba strateginio vystymo srityje patirtis yra lygi nuliui. Organizaciniame .valdyme reikia suvokti jo esmę ir jį pertvarkyti bei papildyti iki naujos pilnatvės, pereiti nuo gamybinės prie marketinginės orientacijos. Korporatyvinio vystymo srityje reikia ugdyti strateginį mastymą, tobulinti vystymo procesą. Vystymo procese svarbūs jo auginimo tempai, per lėtas auginimas tolygus savižudybei. Tos įmonės, kurios išgyveno, toliau funkcionuoja, išlaiko pakankamus vystymo auginimo tempus, kurios neišgyveno - neišlaikė. Dauguma įmonių žlunga ne dėl blogos idėjos, o dėl nepakankamo ir netinkamo vystymo. Šitaip nutiko daugumai pastaraisiais metais susikūrusių šalies įmonių. Jų vystymo auginimo tempai yra skirtingi. Visų pirma jie priklauso nuo: • savininkų ir aukščiausio lygio vadovų brandumo, situacijos suvokimo, sugebėjimo žiūrėti į ateitį; • vadybininkų mokymo ir perkvalifikavimo lygio; • konsultacinių paslaugų naudojimo lygio; • minties veiklos erdvės suformavimo lygio.39 2.2. Smulkių ir vidutinių įmonių įstatyminis vystymo organizavimo reglamentavimas Uždarosios akcinės bendrovės valdymą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, įvardindamas privalomus uždarosios akcinės bendrovės vystymo organus, tai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje kaip akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos. Bendrovės vystymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės vystymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės vystymo organas. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę: keisti ir papildyti bendrovės įstatus; rinkti ir atšaukti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, - valdybos narius, o jeigu nesudaroma valdyba, - administracijos vadovą; nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams; tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos (jei ji nėra sudaryta, - administracijos vadovo) pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą; priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą; nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą; priimti nutarimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos; priimti nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti nutarimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas; priimti nutarimą keisti vienos rūšies ar klasės bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką; priimti nutarimą akcinei bendrovei įsigyti savo akcijų; priimti nutarimą likviduoti bendrovę ar atšaukti bendrovės likvidavimą; rinkti bei atšaukti bendrovės likvidatorių; priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo projektą; dvejus metus nuo akcinės bendrovės įregistravimo tvirtinti bendrovės sandorius dėl turto įsigijimo iš bendrovės steigėjo, kai atskiro sandorio arba bendra sandorių suma yra ne mažesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo; priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo; priimti nutarimą sudaryti rezervus, išskyrus perkainojimo rezervą; priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo.40 Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo šaukiamas. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras, paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jos narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Akcinių bendrovių įstatymas suteikia stebėtojų tarybai teisę: 1) skirti ir atleisti iš pareigų valdybos narius bei spręsti jų atitikimo užimamoms pareigoms klausimą; 2) analizuoti valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir vystymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, finansinės būklės perspektyvas; 3) tikrinti buhalterine-finansinę apskaitą, bendrovės dokumentus; 4) teikti siūlymus: dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, dėl pelno paskirstymo projekto ir valdybos ataskaitos visuotiniam susirinkimui, dėl atšaukimo valdybos priimtų neteisėtų nutarimų; 5) atstovauti bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos, jos nario ar administracijos vadovo. Stebėtojų taryba taip pat turi teisę skirti ekspertus ir spręsti kitus įstatuose ar visuotinio susirinkimo pavestus jai klausimus. Kartu stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę ir kitų jos funkcijų netinkamą vykdymą. Jeigu bendrovėje 50 ar mažiau akcininkų ir joje dirba ne daugiau kaip 200 darbuotojų, nebūtina sudaryti stebėtojų tarybą ir rinkti valdybą. Nedidelę UAB gali valdyti tik administratorius ir visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyba - tai kolegialus bendrovės vystymo organas. Jos narius (kurių negali būti mažiau kaip 3) ir pirmininką ne daugiau kaip 4 metams skiria stebėtojų taryba, o kai jos nėra renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Vieną valdybos narį gali skirti specialiąsias akcijas valdanti institucija. Valdybos ir jos narių įgaliojimus nustato bendrovės įstatai. Ji gali: atstovauti bendrovei teisme, arbitraže bei kitose institucijose; tvirtinti bendrovės vystymo struktūrą ir pareigybes; tvirtinti administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) kandidatūras į šias pareigas, jų atlyginimus ir pareiginius nuostatus; tvirtinti įmonės padalinių nuostatus ir darbo reglamentus, spręsti kitus įstatuose jai numatytus klausimus. Be to, valdyba analizuoja ir aprobuoja administracijos ir revizoriaus pateiktą medžiagą apie: gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų bei kitos ūkinės veiklos strategiją; gamybos ir vystymo organizavimą; finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus; bendrovės sandorius; ketvirčių ir metų ūkinės veiklos bei revizijų rezultatus ir kt.41 Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl neteisėtų jos nutarimų (priimtų pažeidžiant įstatus ir įstatymus). Administracijos veiklai vadovauja jos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Juo gali būti fizinis asmuo, jei su juo sudaroma darbo sutartis ir įmonė, jei su ja sudaroma vadovavimo sutartis. Savo veikloje administracijos vadovas vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais, valdybos nutarimais. Vadovaudamasis bendrovės veiklą reglamentuojančiais dokumentais, administracijos vadovas turi teisę sudaryti bendrovės vardu sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus. Jei administracijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei žalos, jie privalo žalą (įskaitant ir negautą pelną) atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Individualios (personalinės) įmonės bei ūkinių bendrijų valdymą kaip uždarosios akcinės bendrovės, įstatymai ir kiti norminiai aktai nereglamentuoja. Tai suponuoja mintį, kad skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinių bendrijų vystymo organų sudarymo klausimas paliekamas už įstatymo ribų, taip pat pastarųjų įmonių vadovų kompetencijai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad smulkių įmonių vystymo organizacinė struktūra turi būti paprasta, lanksti, leidžianti greitai perduoti informaciją ir gauti atgalinį ryšį. Jos principinė schema būtų tokia: - savininkas (vadovas}; - strategija ir planavimas; - operatyvios veiklos vystymas; - finansų vystymas; - prekybos vystymas; - buhalteris kasininkas: - sekretorė; - meistras; - darbininkai.42 Smulkios įmonės vystymas ypatingas tuo, kad savininkas tiesiogiai vadovauja visiems darbuotojams, kurių nėra daug, ir pats atsako už įmonės veiklą, o svarbiausia - už finansus ir prekybą. Ir strateginiai, ir operatyvios veiklos sprendimai yra įmonės savininko-vadovo išimtinė teisė. Tyrimais įrodyta, kad smulkios įmonės atsiduria ties bankroto riba dar nespėjusios kaip reikiant pradėti veikti dėl to, kad savo vystymo struktūra, suprojektuoja nusižiūrėjusios į dideles įmones. 2.3.Verslo pradžia arba plėtra Airijoje Airijos Respublika yra svarbus besikeičiančio viešojo administravimo pavyzdys, liberalios demokratijos sąlygomis. Didžiosios Britanijos vystymo, buvusio iki Airijai atgaunant nepriklausomybę, įtaka yra labai svarbi šios šalies viešajam administravimui. Kaip britų įtakos pasekmes galime įvardinti išaugusį vyriausybės vaidmenį ir itin centralizuotą viešąjį administravimą. Šios įtakos buvimą sąlygojo daugelis priežasčių , pradedant istorine raida, baigiant bendros kalbos buvimu, prekybinių ar net giminystės ryšių egzistavimu. Taip pat britų masinės informacijos priemonės, politinė sistema, ekonomika vis dar stipriai veikia Airijos Respubliką, bet, reikia paminėti, jog svarbus ir Europos Sąjungos šalių narių ir Australijos patirties vaidmuo atrandant naujų idėjų šaltinius. Po nepriklausomybės atkūrimo Airijos biurokratija išsaugojo pirmtakės Didžiosios Britanijos centralizacijos bruožus. Svarbu yra aptarti Airijos Valstybės Tarnybą. Iš esmės ji remiasi lygybės, bešališkumo ir vientisumo principais. Tačiau išaugo būtinybė vadovavimosi dar ir kitais principais, sudarančiais taip vadinamo naujojo viešojo administravimo pagrindą. Besikeičiantys šalies gyventojų poreikiai, tokiose srityse, kaip vartotojų aptarnavimo kokybės kėlimas, žmogiškųjų išteklių menedžmento plėtra, pinigų vertingumo užtikrinimas, informacinių technologijų vystymas ir kt., turi būti realizuoti. Taigi iškyla būtinybė reformuoti Valstybės Tarnybą. Valstybės Tarnybos reformos idėją taip pat įtakoja ir naujojo viešojo administravimo paradigma. Naujojo viešojo administravimo šalininkai teigė, kad nacionalinio viešojo sektoriaus efektyvumą lemia jo pirmavimas pasaulinėj rinkoj. Didelę viešojo sektoriaus dalį sudaro valstybės laiduojamos institucijos. Jau 1998 m. jų buvo maždaug 130. Išskiriamos komercinės ir nekomercinės valstybės laiduojamos institucijos. Komercinės institucijos prilyginamos viešosioms įmonėms ir veikia kaip privačios kompanijos. Kiek įmanoma jos gauna pelną ir daro naujas investicijas. Kai kurios organizacijos kuriamos kaip nepriklausomos kompanijos, kitos gauna įgaliojimus iš valstybės. Daugelis valstybės laiduojamų institucijų buvo reorganizuotos į pelno siekiančias. Taip pat buvo vystoma bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis programa, bei įmonių privatizavimo programa. Pusiau vyriausybinių valstybės laiduojamų institucijų vadovai vaidina tiesioginį vaidmenį šalies politikoje. Jie bendradarbiauja su įvairiais ministrais ir aukštesniaisiais valstybės tarnautojais.43 Vis dėlto svarbiausių sprendimų priėmimas yra sukoncentruotas aštuoniose pagrindinėse regioninėse vadovybėse. Šios vadovybės pamažu pradeda dirbti pagal naujojo viešojo administravimo režimą, teigiantį finansinę atsiskaitomybę ir išlaidų kontrolę. Pagrindinė valdžia yra sutelkta Dubline. Biudžeto paskirstymo tikslais Airijos valdžios funkcijos yra suklasifikuotos į 8 grupes: • Gyvenamųjų namų statyba ir aprūpinimas; • Vandens tiekimas ir kanalizacija; • Darbo užmokesčio sistemos vystymas ir kontrolė; • Aplinkosauga; • Pramogų verslo kontrolė; • Sveikatos apsauga, žemės ūkis, Švietimas; Kitos įvairios paslaugos ( rinkimų kontrolė ir organizavimas, vartotojų apsauga ir t.t.) Kalbant apie Airijos finansinę sistemą reikia paminėti Airijos Respublikos Finansų departamentą. Jo pagrindinės funkcijos yra vyriausybės ekonominio patarėjo veiklos įgyvendinimas, bendras finansinės ir administracinės sistemos reguliavimas. Finansų departamentas yra atsakingas už visuomenines išlaidas, mokesčius, biudžetą, ekonominę politiką, viešųjų paslaugų valdymą. Po 1998 m. labai svarbi tapo socialinė partnerystė. Politinio ir administracinio elito požiūris sutampa su ekonominio elito požiūriu. Šie elitai dalinasi nuomonėmis gamybos, amatų, ūkio apsaugos ir skatinimo klausimais. Elitų santarvė atsispindi centralizuotuose darbdavių, amatų sąjungų ir kitų "socialinių partnerių" susitarimuose. Socialinės partnerystės procesas turi teigiamos įtakos politikos formavimui ir įgyvendinimui. Taigi Airijos Respublika, nuo nepriklausomybės atgavimo keičia viešojo administravimo parametrus greičiau nei bet kada anksčiau. Šiandien reforma pasireiškia Valstybės Tarnybos tobulinimu, valstybės laiduojamų institucijų veiklos gerinimu. Reforma įtakoja tiek vidinės tiek tarptautinės ekonomikos plėtrą. nuosavo verslo pradžią, užsiėmimą savarankiška veikla ar savo verslo perkėlimą į Airiją, Jums teks apsvarstyti daug klausimų. Pavyzdžiui, reiks žinoti esminę informaciją apie bendrovės steigimą, registraciją, įmonės buveinę ir pavadinimą, personalo įdarbinimą bei mokesčius, įstatymus ir poįstatyminius aktus, reguliuojančius bet kokį verslą Airijoje. Jei sprendžiate dėl verslo plėtros Airijoje, yra keletas valstybės paramos programų (State supports), kurios buvo sukurtos siekiant tokiu atveju Jums padėti ir konsultuoti. Tai gali būti finansinė parama, tačiau taip pat subsidijos, darbo vieta ir kt. Pavyzdžiui, priimant ir apmokant darbuotojus galima pasinaudoti dotacijomis (grants) ir kitomis paskatomis (incentives). BASIS interneto svetainė (Konsultacijos verslui apie valstybės informaciją ir paslaugas, Business Advice on State Information and Services) buvo specialiai įkurta poreikiams patenkinti. Toje svetainėje yra pateiktas vadovas „Pradedant nuosavą verslą – darbo knyga“ (Starting Your Own Business-A Workbook). Šios nuorodos padės Jums orientuotis toje svetainėje, akcentuodamos svarbią informaciją, kurią reikia žinoti. Jums reikia išmanyti verslo planavimą (business planning). Prieš galvojant įkurti verslą, svarbu susidaryti verslo planą. Čia yra pateikiama informacija, kaip parašyti verslo planą. Verslo planavimas gali apimti rinkos tyrimų atlikimą, vietos suradimą ir įvairių planų bei dotacijų moksliniams tyrimams, plėtrai ir įkūrimui ištyrimą.44 Prieš pradėdami plėtoti verslą, turite žvelgdami iš asmeninės perspektyvos apsvarstyti, ko siekiate ateityje, o tuomet pažvelgti iš verslo perspektyvos. Besvarstant Jums reikia peržiūrėti savo dabartinius pasiekimus, resursus ir padėtį rinkoje. Skirtumo tarp verslo planavimo ir verslo plano rašymo supratimas yra geriausias būdas išspręsti šiuos ankstyvoje stadijoje kylančius klausimus. Jei pradedate verslą, galvojate apie plėtrą ar tiesiog svarstote apie užsiėmimą savarankiška veikla, finansavimas tikriausiai yra svarbiausias klausimas, su kuriuo Jums teks susidurti. Šis skyrius aprašo įvairias dotacijas ir paskatas, kuriomis galite pasinaudoti, imdamiesi nuosavo verslo. Čia rasite informacijos nuo ES finansavimo (EU funding) iki kapitalo ir pradinio kapitalo finansavimo (Seed Financing). Inovatyvioms bendrovėms rizikos kapitalas (venture capital) yra vienas iš tinkamiausių jų pradinių investicijų finansavimo šaltinių. Sužinokite daugiau apie rizikos kapitalą ir šio finansavimo tipo privalumus ir trūkumus. Miesto ir grafystės verslo tarybos (City and County Enterprise Boards) buvo įkurtos siekiant vystyti vietinio verslo potencialą ir skatinti ekonominę veiklą lokaliniame lygmenyje. Yra daug informacijos apie dotacijas rinkodaros projektams (marketing grants). Taip pat yra keletas valstybės ir ES paramos bei konsultacijų šaltinių. Ką reikia žinoti apie teisinius verslo steigimo aspektus? Šis skyrius detaliai aprašo įvairaus pobūdžio reikalingas licencijas ir leidimus (licences and permits). Be to, rasite informacijos apie poįstatyminius aktus, kuriais reikia vadovautis. Svarbu apsvarstyti ir duomenų apsaugos klausimus. Jei ketinate įkurti verslą internete, BASIS svetainėje galite rasti daugiau informacijos apie dalykus, į kuriuos Jums reiks atsižvelgti. Jei plėtojate savo verslą, galbūt ketinate iš esmės pakeisti jo teisinį statusą. Jums reiktų žinoti, kad turėsite įvykdyti tam tikras įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų numatytas pareigas. Pavyzdžiui, nusprendus pertvarkyti bendrovę (pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę į akcinę bendrovę), ji privalo pranešti apie pasikeitimus Bendrovių registracijos tarnybai (Companies Registration Office). Galima sužinoti apie bendrovės struktūros pakeitimus ir gauti informacijos apie dizainų paraiškas (design filing), autoriaus teises (copyright) bei intelektinę nuosavybę (intellectual property). Sužinokite, kaip įsteigti bendrovę ir registruoti ją kaip mokesčių mokėtoją. Kai pradedate verslą, galite įsiregistruoti kaip individuali įmonė (sole trader), bendrija (partnership) arba akcinė bendrovė (limited company). Struktūra, kurią pasirenkate, priklauso nuo vykdomos veiklos, asmenų, su kuriais vykdysite verslą, ir požiūrio į riziką. Nuo steigiamo verslo rūšies priklausys santykiai su Bendrovių registracijos tarnyba bei pranešimų ir įstatų (articles), kuriuos reiks parengti, pobūdis. Bendrovių registracijos tarnyba (angl. trumpinama CRO) pateikia informaciją apie bendrovės pavadinimo pasirinkimą. Jūs galite užsiregistruoti ir pateikti dokumentus tarnybai internetu, naudodami CORE (Bendrovių internetinės registracijos aplinką, Companies Online Registration Environment).45 Jei pradedate verslą ir ketinate įdarbinti personalą, turėtumėte išsiaiškinti, kokie yra kaip darbdavio įsipareigojimai ir kokios yra darbuotojų teisės. Valstybinės darbo teisių administracijos (National Employment Rights Authority) svetainėje pateikiama informacija apie darbo teises Airijoje. Sužinokite apie Airijos Vyriausybės remiamus įdarbinimo būdus ir su jais susijusius mokesčius. Gaukite informacijos apie minimalią algą (minimum wage), atlyginimų apmokestinimą (taxation of salaries) ir socialinį draudimą (social insurance, PRSI). Jei samdote užsieniečius, turite žinoti apie leidimus dirbti (employment permits). Čia taip pat detaliai aprašoma įdarbinimo ir apmokymo parama bei paskatos darbdaviui įdarbinti personalą. Jums taip pat gali būti įdomu paskaityti apie darbuotojų mokymą pagal „FAS One Step Up“ programą bei kitas mokymo programas. Airijoje visi darbdaviai turi saugoti darbuotojų gerovę bei laikytis sveikatos ir saugos teisės aktų. Sužinokite apie esminius sveikatos ir saugos vadybos (health and safety management), rizikos vertinimo apmokymų, tikrinimo procedūrų ir saugos dokumentų elementus. Versle nuolat reikalaujama inovacijų, kadangi daugėja technologijų, didėja informacijos prieinamumas ir globalizacija. Kad išsilaikytumėte didėjančios konkurencijos sąlygomis, svarbu žinoti tuos pasikeitimus ir nuolat pritaikyti verslą, atsižvelgiant į naujausias aplinkybes. Įmonės, siekiančios gauti paramą inovacijoms, gali pasinaudoti daugeliu veikiančių mechanizmų. Čia skaitykite apie inovacijų centrus (innovation centres) ir ES paramą. Taip pat gali būti naudingas Airijos verslo skatinimo įstaigos „Enterprise Ireland“ interneto svetainėje esantis skyrius „Išplėskite savo verslą“ („Grow Your Business“). Jums taip pat gali būti įdomu paskaityti apie Verslo platformos programą (Enterprise Platform Programme). Moksliniams tyrimams ir plėtrai taip pat taikoma daug paramos programų, pavyzdžiui, dotacijos, finansavimas, konsultacijos ir parama. Airijos nacionalinė standartų tarnyba (The National Standards Authority of Ireland) vykdo sertifikavimo programą pagal Airijos standartus, vadinamus I.S. EN ISO 9000 standartais ir taikomus kokybės vadybos sistemoms. Čia galite plačiau paskaityti apie kokybės sistemos vadybos reguliavimą.46 Konkurencija Airijos ūkyje skatina inovacijas ir verslo efektyvumą. Ji taip pat leidžia vartotojams pirkti prekes ir paslaugas geriausia įmanoma kaina ir pagerina bendrą nacionalinę konkurenciją. Konkurencinę aplinką skatinti padeda tam tikri saugikliai. Būtent Konkurencijos tarnybos (Competition Authority) veikla yra skirti užtikrinti, kad būti skatinamas ir saugomas konkurencijos procesas. Čia galite sužinoti, kaip konkurencijos įstatymai daro įtaką įmonių susijungimams ir įsigijimams. Jei galvojate plėsti savo verslą, turėtumėte išmanyti šiuo metu galiojantį statybos ir planavimo reglamentavimą (Building and Planning Regulations). Svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi tam tikros vietovės plėtros plano (Development Plan) ir kad vietovės plėtra vyktų efektyviai ir saugiai. Tais mokestiniais metais, kada mokesčių tikslais gyvenate (resident), įprastai gyvenate (ordinarily resident) ir turite nuolatinę gyvenamąją vietą (domiciled) Airijoje, paprastai turėsite mokėti mokesčius Airijai už savo pajamas, uždirbtas ar atsiradusias bet kurioje pasaulio šalyje. Bet kuriais mokestiniais metais, kai gyvenamoji vieta ir įprastinė gyvenamoji vieta nėra Airijoje, pajamų mokestį mokėsite tik už pajamas, gautas iš šaltinių Airijoje. prievolės mokėti pajamų mokestį Airijoje apimtį taip pat gali įtakoti nuolatinės gyvenamosios vietos statusas ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (double taxation agreement). Neskaitant pajamų mokesčio, darbdaviai pagal mokesčių sistemą taip pat išskaito socialinio draudimo įmokas (Airijoje vadinamas „PRSI“, t.y. „Pay Related Social Insurance“, su darbo užmokesčiu susijęs socialinis draudimas) ir, kai reikia, 2 proc. sveikatos draudimo įmokas (health contribution). Šiuos mokesčius tiesiogiai Mokesčių inspektoriams (Revenue Commissioners) taip pat moka savarankiškai dirbantys asmenys. Mokesčių inspektoriai parengė naudingą brošiūrą, kuri gali Jums padėti, kadangi joje pateikiami dažnai užduodami klausimai, skirti asmenims, persikeliantiems gyventi į Airiją (pdf). Daugiau informacijos taip pat pateikiama žemiau. Mokesčių tikslais gyvenamosios vietos statusas priklauso nuo to, kiek dienų per tam tikrus mokestinius metus praleidote Airijoje. Būsite laikomas Airijoje gyvenančiu asmeniu konkrečiais mokestiniais metais bet kuriuo iš šių atvejų: • jei per tuos mokestinius metus bet kokiais tikslais praleidžiate Airijoje 183 ar daugiau dienų; • jei per dvejus mokestinius metus iš eilės bet kokiais tikslais praleidžiate Airijoje 280 ar daugiau dienų, antraisiais mokestiniais metais būsite laikomas gyvenančiu Airijoje. Jei per bet kuriuos mokestinius metus iš viso praleidžiate Airijoje 30 ar mažiau dienų, į tas dienas nebus atsižvelgiama atliekant šį skaičiavimą. Gyvenamosios vietos prasme „diena“ reiškia parą, kurios vidurnaktį esate Airijoje. Neturi reikšmės, ar per tuos mokestinius metus keletą kartų atvykstate ir išvykstate, ar esate čia nuolat. Skaičiuojamos visos dienos, kurias bet kokiais tikslais praleidote Airijoje per mokestinius metus.47 Nuosavybės Airijoje turėjimas nereiškia, kad gyvenamoji vieta mokesčių tikslais yra Airijoje. Tačiau šis faktorius gali būti svarbus, nustatant vienintelę asmens gyvenamosios vietos šalį pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, kai kita sutarties šalis (valstybė) taip pat teigia, kad gyvenate toje šalyje. Net jei nepraleidote Airijoje reikalaujamo dienų skaičiaus, galite pasirinkti turėti gyvenamąją vietą Airijoje tais mokestiniais metais, jei to pageidaujate. Viena iš pasirinkimo sąlygų yra tai, kad privalote savo vietinei mokesčių tarnybai (local tax office) pateikti pakankamai įrodymų, kad kitais mokestiniais metais išgyvensite Airijoje reikalaujamą dienų skaičių pagal kurią nors iš aukščiau nurodytų sąlygų. Apsisprendę nebegalėsite atšaukti savo pasirinkimo. Būdamas Airijos gyventojas, privalėsite mokėti mokesčius nuo pajamų, gautų ar atsiradusių bet kurioje pasaulio šalyje per visus mokestinius metus, kuriais atvykote į Airiją. Su darbo santykiais susijusios pajamos bus apmokestinamos tik nuo atvykimo dienos. Savo apsisprendimą galima pareikšti raštu vietinei mokesčių tarnybai. Sąvoka „įprastai gyvenantis“ (ordinarily resident), atskiriant ją nuo „gyvenantis“ (resident), nurodo buvimo šalyje modelį per keletą metų. Atvykęs į Airiją pirmą kartą ir išgyvenęs šalyje trejus metus iš eilės, tapsite įprastai gyvenančiu nuo ketvirtųjų metų pradžios. Ir atvirkščiai, nustosite būti įprastai gyvenančiu Airijoje, jei negyvensite šalyje trejus metus iš eilės. Jei įprastai gyvenate ir turite nuolatinę gyvenamąją vietą (domicile) Airijoje, visos pajamos iš šaltinių Airijoje ar užsienyje bus apmokestinamos visa apimtimi. Išimtys taikomos su verslu, profesija, tarnyba ar darbo santykiais susijusioms pajamoms, kurios apmokestinamos ne Airijoje. Be to, kitos pajamos iš užsienio, pavyzdžiui, pajamos iš investicijų, taip pat yra atleistos nuo pajamų mokesčio, jei neviršija nustatytos sumos per mokestinius metus, kuriais buvo gautos. Nuolatinė gyvenamoji vieta (domicile) yra bendroji teisės sąvoka. Plačiąja prasme ji reiškia gyvenimą tam tikroje šalyje, turint ketinimų nuolat gyventi toje šalyje. Kiekvienas asmuo gimdamas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą pagal kilmę. Nuolatinė gyvenamoji vieta pagal kilmę (domicile of origin) Jums bus taikoma tol, kol savo pasirinkimu neįgysite kitos nuolatinės gyvenamosios vietos. Tačiau prieš atsisakant nuolatinės gyvenamosios vietos pagal kilmę, reikia aiškių įrodymų, kad turite pozityvių ketinimų turėti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje šalyje ir nebegalvojate kada nors grįžti gyventi į valstybę, kurioje gimėte.48 Kadangi tam tikras pajamų elementas gali būti apmokestinamas tiek šalyje, kur tos pajamos atsiranda, tiek ir šalyje, kurioje gavėjas gyvena, Airija yra sudariusi daug dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (double taxation agreements) su kitomis šalimis, siekdama išvengti dvigubo apmokestinimo. Šios sutartys yra sudarytos su: Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kanada, Kinija, Kroatija, Kipru, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Indija, Italija, Izraeliu, Japonija, Korėja, Latvija, Lietuva, Liuksemburgu, Malaizija, Meksika, Nyderlandais, Naująja Zelandija, Norvegija, Pakistanu, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, Pietų Afrika, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtine Karalyste, JAV ir Zambija. Jei pajamos turėtų būti apmokestinamos ir Airijoje, ir šalyje, su kuria Airija turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ta sutartis užkerta kelią dvigubam apmokestinimui vienu iš šių būdų: • vienoje iš šalių atleidžiant pajamas nuo mokesčių arba • vienoje šalyje suteikiant mokesčių lengvatą (credit) už kitoje šalyje sumokėtus mokesčius už tas pačias pajamas. Tikslus pajamų traktavimas priklausys nuo konkrečios sutarties detalių, pajamų pobūdžio ir šaltinio bei, kai kuriais atvejais, nuo tautybės/pilietybės. Jei pajamos atsiranda šalyje, su kuria Airija nėra pasirašiusi sutarties, bus apmokestinama gauta suma, išskaičius užsienio šalyje sumokėtus mokesčius. Už užsienyje sumokėtus mokesčius mokestinėms prievolėms Airijoje tų pačių pajamų atžvilgiu nebus taikomos lengvatos. Jei pirmą kartą persikeliate į Airiją arba esate Airijos pilietis, grįžtantis gyventi į Airiją, kuris pajamų gavimo momentu negyveno ar įprastai negyveno Airijoje, susiklostys tokia situacija: • Pajamų mokesčio nereikės mokėti už lėšas, sukauptas iš pajamų, uždirbtų iki tų mokestinių metų, kai apsigyvenote Airijoje, pradžios. • Tačiau su darbo santykiais nesusijusios pajamos, atsiradusios nuo mokestinių metų pradžios iki atvykimo dienos, pervedimo į Airiją atveju bus apmokestinamos, jei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nenumato kitokių nuostatų. Jei pajamos nėra atleistos nuo apmokestinimo Airijoje pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, jos bus apmokestintos Airijoje nuo atvykimo dienos, neatsižvelgiant į gyvenamosios vietos statusą mokesčių tikslais. Jei esate Airijos pilietis, kuris įprastai negyvena ar neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Airijoje, užsienyje gautos su darbo santykiais susijusios pajamos (išskyrus iš Jungtinės Karalystės gaunamas pajamas) bus apmokestinamos tik tokiu mastu, kiek jos yra pervedamos į Airiją. Jei tais metais, kai uždirbate pajamas, esate laikomas gyvenančiu Airijoje mokesčių tikslais, turėsite teisę į asmeninių lengvatų ir paramos taikymą visa apimtimi.49 Atvykusiems į Airiją laikinai įsidarbinti ir negyvensiantiems Airijoje mokesčių tikslais, tiek Airijos piliečiams, tiek ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ar pavaldiniams, lengvatos ir parama bus taikoma proporcingai. Tai taip pat taikoma asmenims, gyvenantiems arba esantiems piliečiais šalies, su kuria Airija turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, kai joje nustatytos tokios pašalpos. Proporcinga pašalpų dalis nustatoma priklausomai nuo Airijoje apmokestinamų pajamų santykio su pajamomis iš visų šaltinių per tuos mokestinius metus. Tačiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojai turi teisę į visa apimtimi taikomas asmenines mokesčių lengvatas ir paramą bet kuriais mokestiniais metais, per kuriuos 75 % ar daugiau jų visame pasaulyje gautų pajamų yra apmokestinamos Airijoje. Darbdavys iš darbo užmokesčio taip pat išskaitys socialinio draudimo įmokas, kurios suteiks Jums teisę į įmokų pagrindu mokamas socialinio draudimo išmokas, pavyzdžiui, ieškančio darbo asmens pašalpą (Jobseeker's Benefit), ligos pašalpą (Illness Benefit) ar įmokų pagrindu mokamą valstybinę pensiją (State Pension (Contributory)). įmokos suma priklausys nuo turimos darbuotojo kategorijos. Pavyzdžiui, daugelis ne viešojo sektoriaus darbuotojų moka „A klasės“ įmokas, o tikslus jų tarifas priklauso nuo pajamų. Svarbu daugiau sužinoti apie persikėlimą į Airiją ir savo socialinio draudimo teises bei turėti bendrą supratimą apie socialinio draudimo sistemą Airijoje. Kad galėtumėte dirbti, Jums reikalingas asmeninis valstybės paslaugų gavėjo numeris (PAV.). Šį numerį galite gauti (arba, jei jį turėjote, paprašyti senąjį numerį surasti) savo vietinėje socialinio aprūpinimo tarnyboje (social welfare office). Jei esate užsienio valstybės pilietis, Jums reikės pateikti pasą ar registracijos pažymėjimą ir kitus patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, būsto sąskaitas (household bills). (Anksčiau PPS numeris buvo vadinamas RSI numeriu.) Socialinių ir šeimos reikalų departamentas (Department of Social and Family Affairs). gali suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip gauti valstybės paslaugų gavėjo numerį. Šią informaciją taip pat galima rasti Socialinių ir šeimos reikalų departamento išleistame leidinyje „Valstybės paslaugų gavėjo numeris – praktikos taisyklės“ (Personal Public Service Number - Code of Practice). IŠVADOS Smulkių ir vidutinių įmonių grupavimo kriterijai yra tokie: 1.) įmonės juridinė forma; 2.) įmonės dydis; 3.) veiklos sritis; 4.) įmonės vystymo subjektas. Skiriamos trys klasikinės verslo organizavimo formos: individuali (personalinė) įmonė, ūkinė bendrija (partnerinė įmonė), akcinė (pajinė) bendrovė. Pirmos dvi įmonės priskiriamos smulkiosioms įmonėms, akcinė (pajinė) bendrovė - vidutinė įmonei. Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bendriją apibūdina kaip kelių fizinių ir/ar juridinių asmenų įsteigtą įmonę komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę (2 str.). Akcinėmis bendrovėmis vadinamos įmonės, kurių įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimo reikšmė pasireiškia tuo, kad tik įregistravus įmonę galima įmonės vardu vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, priešingu atveju, jeigu asmuo, neįregistravęs įmonės užsiima įmonės vardu komercine-ūkine veikla, gali būti traukiamas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Antra, tik įregistruota įmonė tampa teisės subjektu, t.y. teisės normų suteikiamų teisų ir pareigų turėtoju. Tai sąlygoja įmonės kaip teisnios ir veiksnios ekonomikos rinkos dalyvės atsiradimą. Smulkių ir vidutinių įmonių įteisinimo tvarką Lietuvoje (įskaitant reikalingus įmonei registruoti dokumentus, jų turinį, formas ir kitus reikalavimus) nustato LR CK, LR Įmonių įstatymas, LR Įmonių rejestro įstatymas ir kiti norminiai aktai. Įmonė, prieš pradėdama savo veiklą, turi būti įregistruota. Įmonė registruojama įmonių rejestre, kuris yra valstybinio rejestro dalis. Jo steigėjas yra LR Vyriausybė, o vyriausiasis tvarkytojas - Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Taip pat šį rejestrą tvarko Ūkio ministerija ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Rejestro tvarkytojui reikia pateikti: Užpildytą registracijos pareiškimą-prašymą, nurodant duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, Licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki individualios (personalinės) įmonės įsteigimo. Savivaldybės leidimą verstis komercine-ūkine veikla. Kai reikia - ekologinį pasą. Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą; Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant, kuriam laikui, ir adresą) individualios (personalinės) įmonės komercinei - ūkinei veiklai; Registruojant individualios (personalinės) įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas individualios (personalinės) įmonės veiklai. Jungtinės veiklos sutartis (ūkinėms bendrijoms). Bendrovės steigimo sutartis (UAB ). Įstatai (UAB). Kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Pagal LR CK 2.64 straipsnį, sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas per 30 dienų nuo visų aukščiau išvardytų dokumentų pateikimo. Uždarosios akcinės bendrovės valdymą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, įvardindamas privalomus uždarosios akcinės bendrovės vystymo organus, tai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje kaip akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos. Individualios (personalinės) įmonės bei ūkinių bendrijų valdymą kaip uždarosios akcinės bendrovės, įstatymai ir kiti norminiai aktai nereglamentuoja. Tai suponuoja mintį, kad skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinių bendrijų vystymo organų sudarymo klausimas paliekamas už įstatymo ribų, taip pat pastarųjų įmonių vadovų kompetencijai. LITERATŪRA 1. Markides, C. (1997). Strategic Innovation. Sloan Management Review, Vol. 38,, pp. 9—23. 2. Tusiman, M., Anderson, P. (1986). Technological Discontinuities and Organizational Environments. Administrative Science Quarterly, Vol. 31, pp. 439-465. 3. Abeli, D. (1980). Defininng the Business: The Starting Point of Strategic Planning. Englewood Cliffs. New Jersey, Printice- Hali 4. Bivainis J., Garškaitė K. Antikrizinio įmonės vystymo priemonės // Ekonomika., -Vilnius 2002, Nr 58. 5. Fink S. Crisis management:Planing for Inevitable, American Management Association,- New York, 1996. 6. Garškaitė K. Įmonės krizės stadijų analizė // Verslas: teorija ir praktika, – Vilnius 2002, II tomas Nr. 2 7. Juchno N., Tvaronavičienė M. Įmonių bankrotai Lietuvoje: priklausomybė nuo makroekonominių veiksnių tyrimas // Verslas: teorija ir praktika, – Vilnius 2004, V tomas, Nr.2 8. Mackevičius J., Poškaitė D. Įmonės bankroto prognozavimo analizės metodų tyrimas, remiantis finansinių ataskaitų duomenimis // Ekonomika, – Vilnius. 1999 m., Nr. 49 9. Tarybos direktyva, priimta 2001 m. kovo 12 d., dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 2001/23/EB // Europos socialinė teisė: norminių teisės aktų rinkinys. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. Taip pat: interaktyvus [žiūrėta 2006 05 26] prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=27445&p_query=&p_tr2=0 10. Tarybos direktyva, priimta 1977 m. vasario 14 d., dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (77/187/EEB) // Official Journal L 061 , 05/03/1977, p. 0026 – 0028. 11. Kiršienė J., Kerutis K. Verslo perleidimas akcijų ar įmonės pardavimo būdu: teisinio reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizė// Jurisprudencija: Mokslo darbai, Nr. 3 (81). V.:MRU leidybos centras, 2006. 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB korporacija „Lietverslas“ v. Eimantas Grakauskas Nr. 3K–3–113/2003 kat. 15.2.1.1;15.2.2.8; 21.2.2.1; 21.6; 22.1; 41; 94.1; 103. 13. Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch (BGB)) 613 a. straipsnis „Teisės ir pareigos perdavus įmonę“ // 2.1.2002 (BGBl. I S. 42, ber. S. 2909, 2003 S. 738) su pakeitimais 19.4.2006 (BGBl. I S. 866) m.W.v. 25.4.2006. Taip pat interaktyvus [žiūrėta 2006-05-26] prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!