Kompiuterinis virusas - tai speciali nedidelės apimties programa, turinti automatinį dauginimosi - maskavimosi mechanizmą ir galinti kompiuteryje atlikti nepageidaujamus veiksmus. Dažniausiai virusais užsikrečiama per el. pašto žinutes, iš interneto parsisiunčiant infekuotus failus arba naudojant infekuotus diskelius ar kompaktinius diskus.
Pagrindiniai virusų tikslai yra maskuotis ir daugintis, bet nereikia pamiršti, kad viruso paskirtis - kenkti. Dažniausiai sutinkami virusai bando kenkti, sukeldami komiškas ar vartotojo darbą apsukinančias situacijas. Kai kurie virusai gadina informaciją, programinę, o kartais ir techninę įrangą. Kartais virusų sukeliama žala susijusi su jų dauginimosi funkcijomis, kai didelis aktyvių viruso modulių skaičius išeikvoja kompiuterio darbinę atmintį ar dėl intensyvaus dauginimosi perkraunami kompiuteriniai tinklai.
• laiko bombos, pradedančios veikti numatytu laiku;
• Trojos arkliai – programos, įterptos į kitas programas; jos atrodo kaip naudingos programos, tačiau atlieka kenkėjiškus veiksmus;
• nematomi virusai – programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose ar išorinės atmintinės sektoriuose;
Virusų kenksmingumas
Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi:
• nepavojingieji virusai kompiuterio darbui ypatingai nekenkia, tik į ekraną išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairus garsus ir pan.
• pavojingieji virusai gali rimtai sutrikdyti kompiuterio darbą;
• labai pavojingi virusai naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją (pavyzdžiui, bylų išdėstymo lenteles).
Virusai, užkrėtę sistemą, gali:
• sumažinti kompiuterio greitį;
• neleisti atlikti kai kurias operacijas;
• modifikuoti duomenis;
• ištrinti bylas;
• fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius.
Virusai internete
Internetas yra labai paranki terpė virusams plisti. Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą internete. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta – tiesiog reikia įprasti tikrinti iš interneto siunčiamas bylas. Antrosios grupės virusai įdomūs tuo, kad jie dažniausiai neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Toks nereikalingas duomenų srautas užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamas naudingos informacijos persiuntimo spartą. Gavę laišką su prisegta byla, būtinai...
Šį darbą sudaro 696 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!