Kompiuteris ir kompiuterinė grafika: atsiradimas ir raida

Lyginant ankstensius laikus su šiandiena, galime aiškiai matyti, kaip į mūsų pasaulį vis daugiau veržiasi kompiuteris, kaip keičia pasaulėžūrą. Kaip iš paprasčiausių mechanižmų išsivystė sudėtingos skaičiavimo mašinos, kurios gali kurti vaizdus. Pačių sukurtas vaizdas prilygstantis fantastikai neretai, dalis to, virsta realybe. Kaip žmonija pasiemė tokį lygį ir kaip dar gali keistis apžvelgsime nuo pradžių.
1642 metais prancūzas Blezas Paskalis (Blaise Pascal), stebėdamas sunkų savo tėvo, mokesčių rinkėjo darbą, sukūrė vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams. Šis įrenginys, pavadintas „Paskalina”, buvo sudarytas iš ratukų, ant kurių buvo užrašomi skaičiai nuo 0 iki 9. Kai ratukas kartą pilnai apsisukdavo, jis užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. B.Paskalio panaudotas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per tris šimtmečius, pagrindu. Jo nuopelnai prisimenami iki šiol, todėl viena populiariausių programavimo kalbų pavadinta PASCAL vardu.
Prancūzijos mokslų akademijoje ir Londono karališkojoje draugijoje. Vieną mašinos egzempliorių nupirko Petras – I, kuris jį padovanojo kinų imperatoriui, norėdamas pritrenkti europietiškais technikos pasiekimais. G.Leibnicas taip pat išsamiai ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, aprašė jos veiksmus ir taisykles. Tik po 300 metų ši sistema tapo elektroninių kompiuterių veikimo pagrindu.
Lietuvioje taip pat buvo išrasta skaičiavimo mašina. Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės didikas Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis), būdamas plataus akiračio mokslo gerbėjas, mąstytojas ir kartografas, pasikvietė mechaniką ir laikrodininką E. Jakobsoną, kuris apie 1770 m. sukūrė sumatorių, geresnį negu Paskalio, nes jis atliko ir dalybos veiksmus. Šis sumatorius dabar saugomas Sankt-Peterburgo Lomonosovo muziejuje.
Automatinės staklės
Dar vienas pasiekimas, tačiau lyg ir nieko bendro neturintis su skaičiavimo mašinomis, bet darbas jau buvo automatizuojamas, XVIII – tame amžiuje Prancūzijos fabrikuose šilkiniams audiniams gaminti buvo naudojami įvairūs mechanizmai. Audeklo raštas buvo valdomas perfojuostomis arba perfokortomis. Kur kiekviena skylutė reikšdavo ar siūlas pakeliamas ar ne. Taip buvo formuojamas ištisas audinių raštas ar piešinys. Toks audinių gamybos automatizavimas, leido greičiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!