Kompiuterio įtaka kiekvieno iš mūsų sveikatai

Išmaniojo amžiaus pradžią žymi pirmasis asmeninis kompiuteris, kuris visuomenei buvo pristatytas dvidešimto amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje. Jis galėjo pasigirti netgi šešiolikos kilobaitų operatyviąja atmintimi ir netgi šešių mega hertzų procesoriaus dažniu. Žinoma, šių laikų standartais tokia specifikacija yra juokinga, o kaina nei didelė, nei maža - tik trys tukstančiai JAV dolerių. Nors šis kompiuteris buvo pakankamai brangus ir ganėtinai nepraktiškas, tokia milžiniška paklausa nustebino net pačius korporacijos įkurėjus, kurie tikėjosi parduoti bent vieną kompiuterį per dieną, tačiau realybėje, naujas kompiuteris buvo parduodamas kas minutę. Bet praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų, iš prabangos prekės asmeninis kompiuteris tapo neatsiejama kasdieninio žmonių ,o ypač studentų, gyvenimo dalimi. Nors vieną kompiuterį galime rasti kiekvienuose namuose, o visame pasaulyje daugiau nei aštuonis milijardus. Dėka tokio technologijų populiarumo tapome išmaniai neišmani visuomenė, kuri daugumą užduočių gali atlikti vos keliais brūkštėlėjimais, tačiau nepaisant to, vis tiek visur skubame, turime šimtus draugų socialiniuose tinklapiuose, tačiau nebežinome, kaip bendrauti realiame pasaulyje. Žmonės kiekvieną dieną gauna tiek daug informacijos, kad pameta savo sveiką protą. Vis dėlto, dėl kompiuterių kenčia ne tik jauno žmogaus psichika ar socialinis gyvenimas tačiau, daroma nemaža žala ir jaunų žmonių sveikatai. Vaikų, paauglių bei studentų su įvairiomis regos problemomis, sutrikusia laikysena ar nugaros skausmais daugėja kasmet, o fiziškai aktyviai praleistas laikas stabiliai mažėja. Nors piktnaudžiavimas kompiuterine technika sukelia daug sveikatos negalavimų, kelia priklausomybę bei teikia daug netinkamos informacijos, visgi kompiuteriai prisidėjo prie žmonijos gyvenimo lygio augimo bei teikia nemažai naudos. Nei vienas studentas negalėtų įsivaizduoti savo gyvenimo be kommpiuterio, todėl šiuo darbu stengsimės apžvelgti teigiamą ir neigiamą kompiuterių įtaką jaunąjai visuomenei. 1 Skyrius. KOMPIUTERIO TEIKIAMA NAUDA IR ŽALA 1.1Kompiuterio naudojimo įtaka sveikatai Milijonai žmonių visame pasaulyje savo kasdieninėje veikloje pastoviai dirba su kompiuteriais. Didelė kompiuterių dalis yra naudojama jaunų žmonių pramogoms, mokymuisi, studijų ar namų aplinkoje. Taigi kompiuteris jaunimui teikia daug naudos – padeda tiek dirbti, tiek pramogauti, tačiau tuo pačiu jis kenkia sveikatai. Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo problemomis, nugaros skausmais, veido ir odos pažeidimais, bei riešų ir pirštų problemomis. Todėl pirmiausia reikėtų aptarti kompiuterio poveikį akims. Amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, regėjimo įtampa ir nuovargiu skundžiasi nuo 40 iki 85 proc. visų dirbančių kompiuteriais, tarp jų ir jauni žmonės. Valandų valandas sėdint prie kompiuterio akys pavargsta, tai gali sukelti įvairias pasekmes tokias kaip: akių perštėjimą, niežėjimą, graužimą, ašarojimą, paraudimą, gali atsirasti neryškus vaizdas, akių dvejinimasis, atsiranda vokų virpėjimas, per dažnas mirkčiojimas, taip pat ,svarbiausia, vystosi trumparegystė. (Kamilė Druktenytė 2011). Šiems padariniams įtaką dažniausiai daro prasta ekrano kokybė t.y mirgėjimas, nepakankamas ryškumas taip pat, netinkama ekrano padėtis, blogas apšvietimas, nepalankus informacijos pateikimas, pozicijos fiksavimas ir dažnas žvilgsnio krypties kaitaliojimas, per ilgas darbas priešais ekraną. Nuostabos nekelia tai, jog studentai dažnai nešioja akinius ar kontaktinius lešius. Dažniausiai trumparegystė pasireiškia paskutinėse mokyklos klasėse ir pirmais studijų metais, kai tenka ypač daug sėdėti prie knygų ar kompiuterio (Inga Saukienė 2010). Nuolatinis sedėjimas prie kompiuterio naktimis, netinkamoje šviesoje yra dažna studentų klaida, ko pasekoje, tenka rinktis korekcines akių priemones.Be to regos sistemos kokybė ir efektyvumas daro įtaką mokymuisi ir išmokimui. Neefektyvi rega lėtina žmogaus veiklą ir mažina jos tikslumą, sąlygoja klaidų atsiradimą ( Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė 2015). Vis dėlto, siekiant sumažinti darbo aplinkos įtaką regėjimui bei akių nuovargį rekomenduojama užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio apšvietimo parametrus; įrengiant darbo vietas minimizuoti ekrano blizgėjimą; dirbti tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais monitoriais; reguliariai tikrintis regėjimą, ir prireikus tinkamai jį koreguoti; laikytis darbo ir poilsio režimo; daryti pertraukėles (Kamilė Druktenytė 2011). Ypač studentams yra patartina dirbti laikantis saugumo nurodymų, nes butent šios grupės asmenims tenka daugiausiai praleisti laiko žiūrint į ekranus mokantis, rašant mokslinius darbus ar ruošiant pristatymus. Šiaulių universitete atliktas tyrimas parodė , kad didžioji dauguma studentų (69%) kompiuteriu jau naudojasi daugiau nei 5 metus ir prie jo praleidžia nuo vienos iki keturių valandų per dieną ( Milita Nevedomskaitė 2010).Visgi ilgas sedėjimas prie kompiuterio daro žalą ne tik akims, bet ir ir riešams ir pirštams. Visi dažniausiai naudojame pelytę, kurią laikome delne vienoje pozicijoje. Viso to pasekmė – riešo kanalo sindromas.Tai yra neurologinis susirgimas, pasireiškiantis ilgalaikiais plaštakos ir pirštų skausmais ir nutirpimais. Taip nutinka dėl vidurinio nervo užspaudimo toje vietoje, kur jis praeina riešo kanalą – siaurą tarpą tarp riešo kaulų ir juos dengiančio skersinio riešo raiščio. Skausmas gali plisti per ranką aukštyn link peties ir net pasiekti kaklą. Ligai progresuojant, gali susilpnėti ir atrofuotis nykščio raumenys – dėl to tampa nevikrūs plaštakos judesiai, būna sunkiau paimti stiklinę ar puodelį, laikyti vairą, popieriaus lapą. Ypač tai pastebima rytais, kuomet pabudę jūs nejaučiate savo pirštų. Jeigu anksčiau dėl riešo kanalo sindromo daugiausiai kentėjo žmonės, kurių darbas susijęs su rankų judesiais – muzikantai, siuvėjai, gestų kalbos vertėjai, – tai dabar yra kilęs biuro darbuotojų ir studentų bumas. Būtent jie didžiąją laiko dalį praleidžia barškindami kompiuterio klaviatūrą. Jų riešai atlieka monotoniškus judesius – gana lėtus ir vienodus. Šitaip iš lėto (chroniškai) traumuojami riešo srities audiniai. Pasikartojantys judesiai, vibracija, neteisinga kūno padėtis sėdint prie kompiuterio – visa tai padidina riešo kanalo sindromo riziką, Todėl studentai turėtų pasirupinti tinkama klaviatura, pele, kilimėliu, kuris turi būti su minkšta pagalvėle riešui, kad rankos dilbis ir plaštaka būtų vienoje plokštumoje, o ne plaštaka užriesta į viršų arba apačią, atrama alkūnėms ant kėdės, tai padės išlaikyti ranką ir plaštaką vienoje plokštumoje (publikacija 2015). Dėja, bet ilgas ir netaisyklingas sedėjimas prie kompiuterio daro žalą ne tik akims ir riešasms, bet ir stuburui. Nugaros skausmas yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų, viena iš dažniausių sveikatos sutrikimų priežasčių. Jį patiria nuo 60 – 90 procentų žmonių. Tarp vaikų ir paauglių, kaip ir suaugusių, skausmai yra dažnas reiškinys: jis pasireiškia 70% – 80% asmenų iki 20 metų amžiaus (Kristina Jomantaitė 2010). Skausmą sukelia ne pats kompiuteris, bet netaisyklingas sedėjimas prie jo, todėl sėdėjimas nėra gera padėtis stuburui, nes sėdint juosmens tarpslanksteliniai diskai yra spaudžiami gana stipriai (Dadelienė, 2004). Sėdint nugaros apačiai tenka pustrečio karto didesnis krūvis negu stovint (Sutcliffe, 2000). Kai tenka sėdėti ilgą laiką, dažnai sėdima netaisyklingai. Nekeičiant kūno padėties sėdint kelias minutes, raumenys, laikantys nugarą, pavargsta, atsipalaiduoja, tada sudrimbama, susikūprinama, nugara sulinksta. Jeigu taip sėdima nekeičiant padėties ilgą laiką, gali išsitempti nugaros raumenys ir raiščiai, o tai sukels nugaros skausmus. O kai sukumpusi sėdėsena pasidarys įprasta ir kasdien truks ilgą laiką, tai gali sukelti diskų deformaciją, stuburo iškrypimą (Dadelienė, 2004). Be stuburo žalos, netaisyklinga laikysena sukelia rimtų sveikatos sutrikimų tokių kaip įdubusi krūtinės ląsta, pakumpę pečiai ir atsikišęs pilvas bei kenkia asmens vidaus organams, todėl ilgainiui žmonėms, kurių laikysena netaisyklinga atsiranda kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimų. Gali atsirasti virškinimo problemų, skrandžio skausmų, pilvo pūtimas taip pat, dažnas galvos skaumas ir nuovargis (Kristina Jomantaitė 2010). Ne paslaptis, kad studentai dažnai skundžiasi prieš tai išvardintais simptomais, kuriuos galimai sukelia ilgas netaisyklingas sedėjimas prie kompiuterio. Ir galiausiai, kompiuteris daro žalą veido bei kaklo srities odai. Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai. Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 - 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai. Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų teiginius, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą. Be to, nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp darbo laiko kompiuteriu trukmės ir bėrimų intensyvumo (Kamilė Druktenytė 2011). Taip pat, buvo atlikti provokaciniai testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Kadangi darbas kompiuteriu negali būti priežastinis faktorius, ieškota konkretaus veiksnio, esančio darbo aplinkoje ir lemiančio odos pakenkimus. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra žemesnė santykinė oro drėgmė (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!