Komerciniai ir valstybiniai bankai, jų teikiamos paslaugos

Ryškus XX a. 8 – 9 dešimtmečių bruožas buvo komercinės bankininkystės internacionalizavimas, nes JAV, Vakarų Europos ir Japonijos bankai įsteigė savo filialų sistemas kitose šalyse. Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje komerciniai bankai pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Didelis bankų skaičius visų pirma reiškė labai menkus kapitalo reikalavimus, ganėtinai paprastą įėjimo į rinką procedūrą bei tendenciją kurti atskiros įmonės ar grupuotės reikmes aptarnaujantį „naminį“ banką.
Pradėjus bankininkystę suvokti ir vystyti kaip rizikos valdymo verslą, valstybiniai bankai gavo ir tam tikrą galimybę valdyti savo biznio riziką. Tačiau iš esmės pokyčiai buvo paviršutiniški ir mažai palietė valstybinių bankų veiklos esmę. Jiems buvo suteikta teisė veikti ne tik viename griežtai reglamentuotame ūkio sektoriuje, bet ir visame ūkyje, jie gavo šiokią tokią sprendimų autonomiją.
Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus. Bankai šiandien stovi finansinių įvykių centre. Jie yra ašis, apie kurią sukasi visas ekonominis gyvenimas, ir skatina pasaulinius prekybinius ryšius.
Mano darbo tikslai – išnagrinėti komercinių ir valstybinių bankų raidą, paaiškinti jų esmę, susikūrimo priežastis, bei bankų teikiamas paslaugas.
Šiame darbe apžvelgiama bankų raida, susikūrimo prielaidos, komerciniai ir valstybiniai bankai, jų teikiamos paslaugos, tikslai. Taip pat mūsų šalyje esančios užsienio šalių atstovybės bei skyriai. Kadangi Lietuva, tapusi ES nare, automatiškai turi keisti savo piniginę valiutą litą į Europos Sąjungos – eurą, kartu išanalizuojama Europos Sąjungos piniginės valiutos – euro, bankams ir Lietuvai teikiama reikšmė.
Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pinigus skolinančių ir užsienio valiutą keičiančių būta jau Babilone (2000 metų prieš mūsų erą), Graikijoje, Romoje. Dažniausiai tuo užsiimdavo šventyklos, valstybinės žinybos, stambūs pirkliai, kurie priimdavo saugoti tauriuosius metalus, pinigus, brangenybes, už lupikiškas palūkanas duodavo paskolas. Anglijoje bankininkystė paplito tarp auksakalių. Jie priimdavo saugoti brangenybes ir greitai suvokė, kad ne visi klientai savo atsargas nori atsiimti tuo pat metu, vadinasi, dalį jų galima skolinti. Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!