Šio darbo tikslas – išnagrinėti komercinių bankų teikiamas paslaugas Europos Sąjungoje. Savo analizei pasirinkau dvi šalis – Vokietiją ir Vengriją, kurios, manau, labiausiai atspindi visas ES valstybes. Vokietija atstovauja senosioms ES narėms, kurios turi seną stabilią bankinę sistemą, kurios nevargina krizės. Kita šalis – Vengrija – atstovauja Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, kurios į ES įstojo vėliau ir, kurios įveikė sunkų, kupiną krizių ir pertvarkymų, kelią, pereinant iš socialistinės į rinkos ekonomiką.
Tiesa, restruktūrizacijos (pertvarkymai) buvo vykdomi ne tik buvusio socialistinio bloko valstybėse joms atgavus nepriklausomybę. Restruktūrizacija, aišku, mažesniais mastais, buvo vykdoma ir visose senosiose ES vastybėse, tačiau dažnai bankų sektorius buvo pertvarkomas “prevenciškai”, tai yra siekiant užkirsti kelią galimiems didesniems sunkumams ateityje. Todėl šiame darbe nenagrinėjamos senosios ES narės, kurių bankinės sistemos yra seniai susiformavusios ir nevykdomos radikalios reformos. Nagrinėju vastybes, kurių bankinės sistemos restruktūrizavimas yra kažkiek artimas Lietuvoje vykusiems procesams, taigi, ir aktualiausias mums.
Darbo pradžioje apžvelgsiu, kaip kilo krizės trijose Vidurio Europos šalyse: Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, kokių veiksmų buvo imtasi restruktūrizuojant bankų sektorių. Šias tris valstybes pasirinkau kaip didžiausią pažangą, kuriant rinkos ekonomiką, padariusias Vidurio Europos šalis, ką liudija ir jų pakvietimas pradėti derybas dėl narystės Europos sąjungoje jau pirmajame rate. Visoms šioms šalims, kuriant rinkos ekonomiką reikėjo pertvarkyti bankų sektorių. Visose šalyse bankai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurias daugiausiai lėmė sisteminė rizika, susijusi su visos ekonomikos pertvarkymu, ir dėl ko į bankų restruktūrizavimą turėjo įsikišti Vyriausybė. Šiose šalyse kilusios problemos buvo sprendžiamos skirtingais būdais ir įvairiose srityse buvo pasiekti geresni arba blogesni rezultatai.
Didesnis dėmesys skiriamas, kaip minėjau, Vokietijai ir Vengrijai (2-3 skyriai). Juose analizuojamos šių šalių bankinės sistemos, nacionalinių bankų veikla, bankinės sistemos įstatymai ir pinigų politikos priemonės.
Taigi, savo darbe stengiausi išskirti išskirtinius atvejus – Vokietijos ir Vengrijos atvejus. Taip pat, apibūdinau Čekijos ir Lenkijos bankinės sistemos restruktūrizacijos procesus, kurie yra, manau, gana svarbūs ir aktualūs Lietuvai,...
Šį darbą sudaro 10205 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!