Kolektyvinės apsaugos priemonės

Įvadas
Kiekvieną dieną mes nesame tikri dėl savo sveikatos. Gyvename XXI amžiuje, tačiau ir šiame naujų tecnologijų laikmetyje negalime būti garantuoti, kad neįvyks kokia nelaimė ar katastrofa. Taip pat žmogus niekada negalėjo ir negalės pasipriešinti gamtos stichijoms: uraganui, audrai, žemės drebėjimui... Esant tokioms ekstremalioms sąlygoms svarbiausia nepulti į paniką ir prisiminti apsaugos priemones. Jų pagalba galime išvengti daug nelaimingų atsitikimų ar net mirčių.
Įvykus nelaimei ar susidarius kitokioms ekstramalioms sąlygoms, žmonėms tenka saugotis. Paprasčiausia būtų pabėgti ar išsikelti iš nelaimės vietos, tik ne visuomet galime taip padaryti. Kartais nespėjama, dažnai nenorima palikti savo turto, dalis įmonių turi dirbti ir nelaimės meto sąlygomis. Visą šalį apėmusios suirutės metu išvykti nebūtų kur. Reikalingos žmonių apsaugos priemonės tose vietose, kur jie gyvena ar dirba. Jos būna arba kolektyvinės (grupei žmonių), arba asmeninės (vienam žmogui).
Mano darbo tikslas – supažindinti jus su kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, paaiškinti jų naudojimo atvejus ir būdus.
Kolektyvinės apsaugos priemonės
Nuo masinio naikinimo ginklo galima apsisaugoti įvairiais būdais. Svarbiausi iš jų yra gyventojų paslėpimas kolektyviniuose apsauginiuose statiniuose, evakuavimas iš miesto į užmiesčio zoną, individualių apsaugos priemonių panaudojimas. Be to, kiekvienas turi mokėti pasinaudoti vietovės apsauginėmis savybėmis ir čia pat esančiais daiktais.
Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai specialūs statiniai (tipinės slėptuvės), taip pat kiti statiniai (gyvenamosios ir darbo patalpos, rūsiai, požeminės perėjos, tuneliai ir pan.), kurie, tinkamai juos paruošus, gali būti naudojami žmonių apsaugai nuo prognozuojamo pavojingo poveikio.
Kolektyvinės apsaugos priemonės yra šios:
1 slėptuvės
2 priešradiacinės priedangos
3 paprasčiausios priedangos
Slėptuvės
Slėptuvės turi būti:
• valstybinės reikšmės objektuose: Prezidentūroje, Seime, Vyriausybės ekstremalių situacijų valdymo centre, ministerijų ir žinybinių ekstremalių situacijų valdymo centruose;
• gyvybiškai svarbiuose objektuose: ligoninėse ir vaistų gamybos įmonėse, Lietuvos telekomunikacijų sistemoje, valstybinio radijo ir televizijos objektuose, elektros, šilumos, dujų tiekimo objektuose, geležinkelio sistemoje, duonos ir grūdų gamybos objektuose, krašto apsaugos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos objektuose;
• rizikos objektuose: Ignalinos atominėje elektrinėje, chemiškai pavojingose įmonėse, kariniuose daliniuose, vertybinių popierių saugyklose ir kt.
Nors...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!