Kol jausime šiai žemei meilę, būsime gyvi

Kasdieninio gyvenimo rūpesčių verpetuose mums nebelieka laiko susimąstyti, kad gamta – tai didžiausias mūsų turtas, kurį reikia mylėti, saugoti ir tausoti. Stengdamiesi gyventi kiekvieną dieną prasmingai, pamirštame, kokią stebuklingą ir nepaprastą gyvastį suteikia mums žemė.
Žemė – mūsų motina. Mes joje gyvename, egzistuojame kaip asmenybės. Esame jos garbė ir nelaimė, kadangi kartais nesugebame, netgi užmirštame, kokį dėkingumą turime Jai jausti. Suteikiame skausmą, kuris yra širdį veriantis, nenorime arba nesuvokiame, kad turime prisiimti atsakomybę kaip už kitą, sau artimą žmogų. Nugalėti savyje esantį blogį, išrauti iš širdies visas blogio piktžoles galime tik patys. Bet prieš tai turime suprasti ir įsisąmoninti, kad mums Žemė brangi, kad galime dėl jos dirbti, stengtis, reikalui esant net kovoti.
Norisi trypti, rėkti ir šaukti! Kokie užslėpti jausmai kaupiasi giliai krūtinėje! Vieną dieną jie išsiveržia ir tuomet susimąstai, kokią neaprėpiamą jėgą į mūsų gyvenimą įneša gimtoji Žemė. Ji lyg paukštė apgaubia mus savo sparnais ir myli, globoja, saugo... Kaip motina tyli, kad nepažadintų, kad nesudrumstų miegančio vaiko sapno. Ir niekam nevalia įžengti į tas paslaptingas ir trapias iliuzijas, kuriose pulsuoja tyliai plakanti vaiko širdelė. Žemė brandina gyvybę, savo brandžia ranka apklosto, suvysto, priglaudžia kiekvieną, kuriam reikia pagalbos.
Vaikai – gyvos Žemės gėlės. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!