Koks žmogus yra brandi asmenybė?

Stojiškos laikysenos individas, besiremiantis kuklumo ir saikingumo principais, yra brandi asmenybė. Nuo pat antikos laikų šios savybės buvo iškeltos kaip esminės žmogaus vertybės, užtikrinusios stabilią pasaulio tvarką, o tvirta laikysena padėjo įveikti iškilusius sunkumus. Visuomenė teigiamai vertinamo tuos, kurie, atsisakę asmeninės laimės, siekė aukštesniojo tikslo ir tikėjo, kad vienintelis poelgių vertintojas yra Dievas. Tokia nuostata ypač sustiprėjo XVII amžiuje, kuomet, žlugus Renesanso idėjoms (tikėjimui žmogaus galiomis, humanizmo filosofijai), individas pasijuto menkas, lengvai pažeidžiamas, pradėjo abejoti savo gebėjimais ir bijoti nenuspėjamo likimo (baroko žmogus vadovavosi posakiu „atmink, kad mirsi“). Manau, kad tokioje krizėje atsidūrusio žmogaus vienintele atrama krikščioniškosios dorybės, tvirta laikysena bei tikėjimas į Dievą tapo ne be priežasties, nes tai padėjo pagrindą žmogaus vidinei ramybei, padėjo susitaikyti su neišvengiama lemtimi. Tokios savijautos individas vaizduojamas vieno ryškiausių baroko atstovų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odėje „Janui Libinijui“, kurioje iškeliama stojiškos laikysenos svarba. Lyrinis subjektas aukština dorybę, dvasines vertybes, nuosaikumą, kuklumą ir saikingumą, nes tai padeda išvengti dėl šlovės kylančio pavydo bei pasiekti gyvenimo pilnatvę. Žmogaus gyvenimas, jo teikiami malonumai yra laikini, todėl Dievo įvertinimas yra labai svarbus (tai nurodo retoriniai klausimai „Ar bus patenkinta Dievybė, / Ar pasitiks jį karštais plojimais“). Iš šio literatūros pavyzdžio akivaizdu, kad su nenuspėjamu likimu susitaikęs, krikščioniškomis vertybėmis besiremiantis individas yra brandi asmenybė, tai jam padeda išlaikyti vidinę harmoniją, stojiškai priimti gyvenime ištinkančius sunkumus. Mano nuomone, tokia žmogaus laikysena yra itin aktuali ir šiandieniniame pasaulyje, kadangi sumaterialėjusi visuomenė dažnai tenkinasi tik šlove ir laikinais malonumais, pamiršta tikrąsias vertybes ir tarsi ignoruoja gyvenimo trapumą. Be to, tik brandus individas yra visavertis bendruomenės narys, gebantis objektyviai vertinti savo egzistenciją. Taigi, tvirtos laikysenos, krikščioniškąsias vertybes iškeliantis ir su gyvenimo laikinumu susitaikęs žmogus yra brandi asmenybė.
Kita vertus, brandus žmogus yra ir tas, kuris suvokia savo veiklos svarbą bei jos daromą įtaką bendruomenei. Apšvietos amžiuje buvo išaukštintas savarankiškas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!