Koks yra gyvenimas be prasmės gyventi?

Iš dangaus, lažybų tarp velnio ir Dievo, veiksmas nusileidžia į žemę, kur Faustas pražilęs, sunykęs ir sielvarto kankinamas. Tuo metu jis giliai mąstė, kuomet netikėtai į kambarį užėjo jo mokinys Vagneris. Pokalbio su studentu metu Faustas aiškina, kad žmonės tikrai nieko nežino apie senovę. Abu gydytojai yra pasipiktinę arogantiškomis, kvailomis mintimis, kad žmogus jau užaugo žinodamas visas visatos paslaptis. Faustas kalbasi atšiauriai, retkarčiais įžūliai, parodydamas, kad nori, jog Vagneris išeitų ir paliktų ji vieną. Kai studentas išvyko, Faustas pradėjo mąstyti, jog iki šiol, jis prilygino save Dievui, ieškojo pasitenkinimo moksle ir gyvenime. Taip pat, kad suprastų mokslą, studijavo filosofiją, teisę, mediciną, net teologiją, tačiau mokslas jam neatsakė, kur gyvenimo esmė ir jo laimė. Širdis nepažino džiaugsmo, kurio stipriai troško ir jau nebesitikėjo jo pažinti. Tačiau vis dar kankino noras pažinti gyvenimą, jo prasmę ir laimę. Faustas pasijunta esąs nebe Dievo paveikslas, o šliaužiojąs ir besisotinąs dulkėmis kirminas, kurį sutriuškins praeivis. „Ne Dievas aš, ir nėr ko įsijausti; Aš kirminas, kuriam tik dulkes rausti, Jomis kvėpuoju ir jomis mintu, Kol žūsiu po paklydėlio padu“ - skundėsi jis. Faustas supranta, kad jo gyvenimas „yra dulkėse“ ir ketina nusižudyti gerdamas nuodus. Tačiau tuo metu, kai į lūpos paliečia taurę nuodų, pasigirsta varpų skambėjimas ir chorinis giedojimas - angelai gieda apie Kristaus Prisikėlimą. Faustas apsigalvoja ir nusprendžia neįvykdyti savo ketinimų.
Pagr mintis: Gyvenimas be prasmės yra bevertis. Tik laimė, tikėjimas savimi ir rezultatai suteikia gyvenimui pilnumo.
Dramoje pagrindinis veikėjas Faustas supratęs, kad negali pažinti pasaulio, nusivilia ir nusprendžia nusižudyti. Nuo šio poelgio jį sulaiko tik giesmės, tačiau veikėjas vis vien neatranda egzistencijos prasmės. Faustas parsiveda šunį pas save po choro pasirodymo. Gydytojas atsisėda prie knygos. Atitraukęs nuo darbo, gydytojas pamato, kaip šuo virsta Mefistofeliu. Daktaras skundžiasi velniui Mefistofeliui: gyvenimas toksai - sunki našta,/ Ir aš kasdien mirties meldžiu slapta." Dėl šios priežasties mokslininkas sutinka pasirašyti sutartį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!