Koks šiuolaikinio žmogaus santykis su tėvyne?

Eil.
nr.
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
Kiekvienas žmogus turi gimtąjį kraštą, kur yra visada laukiamas ir gali sugrįžti.
Kiekvienas tėvynę priima skirtingai ir savaip ją idealizuoja. Meilė tėvynei gali būti
inicijuota įvairiais žmogaus išgyvenimais, potyriais kultūriniu atžvilgiu ar literatūrinių
tekstų įtaka. Būtent literatūroje per įvairias patirtis aprašomi žmonių jausmai tėvynei.
Tačiau dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą, ypač šiuolaikiniam žmogui. Ryšys
tarp žmogaus ir gimtojo krašto bėgant amžiams keitėsi ir šių laikų žmogus meilę
tėvynei supranta ir mato kiek kitaip.
Šiuolaikinio žmogaus santykis su tėvyne yra pakitęs, nes atsiradus naujoms
technologijoms žmonės atitolo nuo tautinių vertybių. Kompiuteriai ir kiti elektroniniai
prietaisai pakeitė knygas ir taip tapo neįdomi literatūra, kurioje mūsų Lietuvos
patriotai taip gražiai išreiškė jausmus tėvynei. Vienas tokių Lietuvos patriotų, taip pat
žymus lietuvių romantizmo poetas, buvo Maironis, kuris savo poemose vaizdžiai
aprašė asmens santykius su pasauliu ir su pačiu savimi, tų santykių apmąstymus ir
išgyvenimus. Brandintos tautinio romantizmo idėjos Maironio eilėraščiuose skambėjo
išraiškingai ir įtikinamai. Poetas ne tik prisiėmė budinimo misiją, bet ir realizavo ją.
Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“ ugdė lietuvio dvasią, skatino gėrėtis
praeitimi, o tuo pačiu su pasitikėjimu žvelgti į ateitį. „Bėkit, bėkit, mūsų upės, į
marias giliausias! / Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!”. Šioje ištraukoje
„Kur bėga Šešupė“ poetas labai ryškiai ragina lietuvius siekti pakeisti tautos
gyvenimą, ragina puoselėti mūsų tradicijas, skleisti tautiškumą. O meistriškai pateikti
gimtojo krašto ir jo didžios istorijos vaizdai įrodo, jog tautiečiai nevengia idealizuoti,
girti ar net hiperbolizuoti savo gimtų namų vaizdą: „Ar giedros išaušta pavasario
dienos, / Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, / Ar dreba nuo šalčio apleistos
rugienos, / Mums savo tėvynė graži visados”. Šios eilės leidžia pamatyti koks
nepaprastai artimas ir glaudus ryšys buvo tarp Maironio ir Lietuvos. Jo meilė ir
atsidavimas įkvėpė kitus poetus kurti, o žmones vienytis ir žengti pirmą žingsnį
nepriklausomos Lietuvos link. Tačiau šiuolaikiniame sumaterialėjusiame pasaulyje
tėvynė kaip sąvoka yra sumenkėjusi ir užmiršta. Šiandien daugelis žmonių tėvynę
apibūdina siaurai - tik kaip jo šeimos ratą. Esame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!