Kokius veikėjų poelgius galite pavadinti lemtingais?

Kokius veikėjų poelgius galite pavadinti lemtingais? Argumentuokite remdamiesi skirtingų istorinių laikotarpių literatūros kūriniais.
Literatūra – tai mūsų realaus pasaulio projekcija. Tik jos dėka plačiau ir turiningiau suvokiame įvairių amžių ir tautų istoriją, sudarome įvairiapusiškesnę mūsų pačių gyvenimišką patirtį, tarsi gyvename daugybę gyvenimų, suartinančių mus su visų laikų pasauliu. Literatūra - tai patirtis. Įsisavindami šią sukauptą patirtį mes tobulėjame, suvokiame savo idealus, tikslus. Tik literatūra gali perduoti žmonijos dvasią, kuri kaip paveldas lieka ateinančioms kartoms. Nors keičiantis istoriniams laikotarpiams keičiasi ir lietuvių literatūros bruožai, kūrėjų rašymo stilius, tačiau išlieka visus šiuos laikotarpius vienijantis dalykas – tai veikėjų vidinio pasaulio vaizdavimas, kai yra aprašomi tokie kūrinių personažų poelgiai, kurie pakeičia tolimesnį jų gyvenimą, vertybes, priverčia susimąstyti, kas iš ties svarbu ir teisinga. Tolimesnėje savo kalboje aš paminėsiu trijų istorinių laikotarpių – tai XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios,. XIX a. , XX a. pradžios ir XX a. antrosios pusės, Lietuvos ir užsienio rašytojų kūrinius, kuriuose tam tikri veikėjų poelgiai tapo lemtingais.
Visų pirma norėčiau paminėti XVIII a. – XIX a. vokiečių rašytojo Johanas Volfgangas Gėtės kūrinį „Faustas“, kuriame lemtingu pagrindinio veikėjo Fausto poelgiu galima laikyti susitarimą su velniu Mefistofeliu. Faustas pasijunta esąs nebe Dievybės paveikslas, bet šliaužiojąs ir besisotinąs dulkėmis kirminas. Jis jau neberanda atsakymų į savo klausimus knygose, nusivilia tradiciniu mokslu ir gyvenimo ribotumu. Įšgyvendamas tokius jausmus, jis ir padaro lemtingą poelgį – sudaro sutartį su velniu, kuris jam turi padėti padėti perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas Faustas užrašo jam sielą, bet priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: / „O,stabtelėk, akimirksni žavingas,“ - / Tai kuo greičiau užnerk man grandines“. Tačiau šis žingsnis visiškai pakeičia Faustą :iš vienatvės Faustas išeina į viešumą, iš noro pažinti į norą gyventi ir naudotis, iš teorijos į praktiką, tenkindamas nebe proto galias, bet kūno žemuosius geismus. Tokių žemiškų ir gyvuliškų instinktų vedamas, užuot radęs tikrąjį gyvenimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!