Kokios Renesanso idėjos svarbios šiuolaikiniam žmogui?

Kokios Renesanso idėjos svarbios šiuolaikiniam žmogui? Renesansas - nuo XIV iki XVII a. trukusi epocha, kurios metu atgimė Antikos atstovų palikimas, todėl vystėsi mokslas, menas bei filosofija, o visuomenė pradėjo vertinti humanizmą, žmogaus protą bei tautinę savimonę. Šios epochos atstovų idėjos teikė įkvėpimo ir po daugelio metų gyvenusiems kūrėjams bei formavo jų pasaulėžiūrą. Tačiau ar Renesanso idėjos tebėra aktualios šiais laikais? Kokie moraliniai principai nepraranda vertės net kardinaliai pasikeitusiame pasaulyje? Renesanso kūriniuose atsiskleidžianti pagarba gimtajai šaliai yra svarbi vertybė ir šiais laikais. Šioje epochoje gyvenę kūrėjai siekė tinkamai pristatyti savo tautą pasauliui bei atskleisti patriotizmo prasmę lietuviams. Vieni garsiausių šio laikotarpio lietuvių sukurti literatūros kūriniai, pavyzdžiui, Mikalojaus Husoviano ,,Giesmė apie Stumbrą” bei Jono Radvano ,,Radviliada” vaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų didybę, gamtos grožį bei kitus valstybės turtus. Vis dėlto manau, kad geriausiai tautinę tapatybę apibūdina dar Renesanso epochos atstovo, humanisto Mikalojaus Daukšos suformuluota tautos samprata: ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų <...> tėvų žemės, papročių ir kalbos?”. Autorius toliau pabrėžia šią idėją žodžiais: ,,Ne žemės derlumu, <...> ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą”. Anot Daukšos, būtent kalba bei tradicijų išsaugojimas leidžia lietuviams išlikti vieningiems bei pilnaverčiams žmonėms. Šio Renesanso atstovo idėjos nepamirštos ir po kelių šimtų metų. XX a. antrosios pusės atstovas, poetas bei visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis sovietmečiu skatino žmones prisiminti savo tautinę tapatybę parašydamas eilėraštį ,,Kreipimasis į archyvą dėl žemės grąžinimo Paserbentėje”. Eilėraščio pavadinime žodžiai ,,žemė Paserbentėje” įgyja ir perkeltinę prasmę, jie reiškia ne tik teritoriją, bet ir tampa lietuvių identiteto, kultūros simboliu. Eilėraščio pirmojoje strofoje lyrinis subjektas teigia, vieninteliai jo teisės į žemę įrodymai yra žodynas, Maironio eilėraščiai bei sena verpstė. Šie daiktai pabrėžia svarbiausias lietuvių tapatybės dalis: žodynas simbolizuoja autentišką kalbą, Maironio eilėraščiuose aprašomos vertybės: patriotizmas, pagarba istorijai bei senos verpstės atspindimas darbštumas bei ant jos išraižyti folkloro elementai vaizduoja esminius lietuvių tautos charakterio bruožus. Taigi, XX a. poeto Marcelijaus Martinaičio požiūris yra labai artimas Daukšos idėjoms, kadangi šie autoriai siekia išsaugoti ne tik teritoriją, bet ir nematerialųjį turtą - kalbą bei kultūrą. Šios dar Renesanse gerbtos amžinosios vertybės išlieka svarbios ir dabar. Lietuvoje puoselėjama gimtoji kalba bei tradicijos, net lietuviai, emigravę į svetimas valstybes, buriasi į bendruomenes, kuriose gali kalbėti lietuviškai bei švęsti tradicines šventes. Taigi, Renesanso kūrėjų vertintas patriotizmas suteikia tautai įkvėpimo prisiminti savo tautinę tapatybę net po daugelio metų. Renesanso epochoje suklestėjusi humanistinė pasaulėžiūra išlieka aktuali ir dabartinėje visuomenėje. Renesanso atstovų įsitikinimus atskleidžia šiuo laikotarpiu rašiusio poeto Viljamo Šekspyro citata: ,,Ir kas per kūrinys žmogus! Koksai kilnus jo protas! Kokios bekraštės jo galimybės!”. Norintys ugdyti savo protą bei asmenybę žmonės buvo skatinami domėtis įvairiomis meno bei mokslo sritimis, todėl visuomenė sparčiai tobulėjo. Protestantizmo pradininko Martino Liuterio bendraminčiai populiarino idėjas, jog žmonės turėtų skaityti Bibliją savo kalba, kad galėtų ne tik suprasti raštą, bet ir patys vertinti religiją. Žinias skleisti padėjo ir šiuo laikotarpiu išrastas spausdinimo presas, leidęs spausdinti knygas dideliais tiražais, todėl jos tapo prieinamos kiekvienam pasiturinčiam žmogui. Šios idėjos pasiekė ir Lietuvą, o XVI a. viduryje išleista pirmoji lietuviška knyga - lietuviškosios raštijos pradininko Martyno Mažvydo sudarytas ,,Katekizmas”. Knygą sudaro katekizmas, giesmynas ir skaitymo pradžiamokslis, kurio tekstas pradedamas žodžiais :”Imkit mane ir skaitykit\ Ir tatai skaitydami permanykiat”, taigi akivaizdu, kad autorius tikisi, jog kūrinio skaitytojai praturtins savo žinias ir perduos jas kitiems. Šios žinios padėjo žmonėms ne tik geriau suprasti krikščionybę, bet ir kritiškai vertinti juos supantį pasaulį. Tuo pačiu metu įkurtas kontrreformacijos judėjimas bei jam atstovavęs jėzuitų ordinas taip pat skatino žmones pažinti pasaulį, įkūrė pirmąjį Lietuvoje universitetą. Išsilavinimas vis dar laikomas viena pagrindinių visuomenės vertybių. Beveik visame pasaulyje yra privaloma įgyti bent pradinį išsilavinimą. Taip yra siekiama kiekvienam žmogui suteikti galimybę siekti žinių, o išsilavinimas tapo vienu iš kriterijų, pagal kuriuos vertinama tautos gyvenimo kokybė. Erudicijos suteikiama galimybė individams patiems formuoti savo požiūrį šiais laikais tapo ypač svarbi, kadangi žmonės, kasdien susiduriantys su informacijos pertekliumi, turi išmokti atskirti tiesą nuo dezinformacijos. Taigi, žingeidumas, kuris vertinamas jau nuo Renesanso laikų, dabartiniame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Apibendrindama galiu teigti, kad Renesanso epochoje puoselėtos vertybės nepraranda aktualumo. Dabartinėje visuomenėje yra ypač svarbu neatsiskirti nuo savo tautos, o išlikti lietuviais leidžia dar XVI a. išryškintos vertybės - unikali kalba bei kultūra, o iki šiol vertinamas Renesanso atstovų puoselėtas žingeidumas leidžia žmonėms siekti išsilavinimo bei kritiškai vertinti pasaulį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!