Kokios problemos aptariamos Antigonėje yra artimos ir šių laikų žmogui?

Dabartinėje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmonių. Daugelis įsivaizduoja, kad visas pasaulis sukasi tik aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai žmonių, kurių skiriasi požiūris į pasaulį, žmogiškosios vertybes. Sofoklio dramą „Antigonė“ pasirinkau ne veltui. Antika, kuomet buvo sukurta ši drama, tai laikotarpis, kuriuo remiasi visa šiandienos civilizacija. Ši mintis man yra svarbi, nes tai buvo laikas, kai buvo sugeneruotos pagrindinės mokslo ir meno idėjos, bei žmogiškosios vertybės. O skaitydama antikinę dramaturgiją pajuntu, kad ir šiandien niekas nepasikeitė. Vienas žymiausių šio laikotarpio atstovų yra graikų tragikas, Atėnų pilietis Sofoklis, kuris sukūrė apie 120 tragedijų, iš kurių liko tik septynios. O vieną iš geriausių, naujųjų laikų žmonės praminė tragedijų karaliene, Sofoklio dramą „Antigonė“, tad norėčiau panagrinėti šio kūrinio problemas ir kuo jos artimos šių laikų žmogui.
Jeigu reikėtų atsakyti, dėl ko šis kūrinys yra toks žinomas ir prasmingas, neabejotinai pirmiausia būtų galima pasakyti, kad jame labiausiai išreiškiamos ir svarbiausios humaniškumo idėjos. Be šių idėjų kūrinyje nagrinėjamos įvairios problemos: abejonės dėl politinių įstatymų tikrumo ir valdymo nuovokumo, atsakomybės vertybės bei pareigos ir tikrumo jausmo. Tragedijoje susiduria amžinuosius žmonių giminės papročius ginanti jauna, dar gyvenimo nepatyrusi Antigonė ir jos dėdė valdovas Kreontas, savo nuožiūra skelbiantis įstatymus. Taigi, Antigonė yra viena gražiausių moters charakterių kultūros istorijoje. Žavi jos dvasios stiprybė, meilė ir ištikimybė savo šeimai bei pasiaukojimas. Pastaruoju metu, kai Europos neaplenkia ne tik ekonominė, bet ir dvasinė krizė, kai giminės praranda artumo ryšį, kai dėl turtų ir egoizmo prarandamos dvasiškos vertybės, Antigonės ištarti žodžiai “Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau” turėtų prasiskverbti į kiekvieno žmogaus pasąmonę ir priversti susimąstyti apie savo žmogiškąją prigimtį, apie meilę savo artimui ir atleidimo jausmą. Susimąstykime - o kaip mes? Ar visada suprantame? Ar visada užjaučiame? Ar visada atleidžiame savo artimui? Ar galėtume kaip Antigonė ištarti: “Aš pasišvęsiu tam, ką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!