Kokio vertybės yra prasmingo gyvenimo garantas?

Gyvenimo prasmė negali būti nusakyta įprastos sąvokos apibrėžimu. Kiekvienam ji skirtinga. Jau antikos filosofai išreiškė įvairų pilnatvės supratimą. Epikūras akcentavo, jog kiekvieno žmogaus tikslas – laimė, Platonas siekė išryškinti sielos pradų hierarchijos subordinacijos svarbą, o Seneka, niekinęs žemiškus turtus, prasme laikė transendencinį gėrį. Nors šie tikslai skirtingi, tačiau, norint juos pasiekti, yra svarbu remtis vidiniu prieštaringumu ir aistra, verčiančia patirti kuo daugiau. Nes gyvenimo prasmė išsipildys tuomet, kai pažinsime save ir mus supantį pasaulį.
Žmogaus dvilypumas priverčia analizuoti ir tobulinti save. Tai pasiekiama Karlo Gustavo Jungo įvardytu individuacijos procesu. Jo metu suprantame instinktus bei sustipriname ego ir superego, taip sukurdami savo tikrąją ir pasmingą gyvenimą užtikrinančią asmenybę. Individuacija atskleidžiama ir XXa. Pirmosios pusės rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinyje „Altorių šešėly“. Autorius mokėsi Seinų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje, tačiau visada jautėsi artimas kūrybai. Kaip ir pagrindinis romano veikėjas, Vincas Mykolaitis – Putinas susikūrė simbolinį tėvą Maironį, tarsi norėdamas save įtikinti, jog kunigystę ir kūrybą suderinti įmanoma. Deja, nors motyvas atrodė racionalus, tačiau rašytojas, supratęs, jog šių dviejų polinkių suderinti nepavyks, pasirinko kūrėjo kelią ir atsisakė kunigystės. Nors šiuos faktus randame ir psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“, tačiau Vincas Mykolaitis – Putinas teigia, jog jo ir Vasario gyvenimai sutampa „tik viena kita aplinkybe“, o Liudo kunigo – poeto nesantarvė yra „gilesnė ir fatalesnė“. Nors kūrinys aiškiai neišryškina, jog per individuacijos procesą Vasaris pasiekė gyvenimo tikslą, tačiau galime suprasti, jog, atradęs save, jis sukūrė gyvenimo prasmę. Pradžioje buvęs kompleksuotas, savimi nepasitikintis, uždaras vaikas, Vasaris leidžiasi į pokyčių kelionę. Ardomas prieštaringumo jausmo, veikėjas vienu metu gyvena du gyvenimus. Mokosi bažnyčios apeigų ypatumų, ieško pašaukimo kunigystei, tačiau tuo pačiu metu prisijungia prie klierikų kuopelės „Šviesa“ ir kuria eilėraščius. Atrodo, jog, pamažu siekdamas slopinti kūrėjo gyslelę, jis tik dar labiau sustiprina vidinį poetą. Suprasdamas, jog kunigams nelemta turėti artimų santykių su moterimis, negali atsispirti jausmas baronienei Rainakienei, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!