Kokia atminties galia žmogui?

Žmogus, matydamas nykius merdinčios dabarties vaizdus, atmintyje idealizuoja praeities paveikslą ir stengiasi grąžinti kadaise gyvavusią harmoniją gamtoje ir tautoje. Jau nuo seno gamta buvo laikoma ramybės ir šventumo simboliu. Istorinė bei kultūrinė atmintis liudija sakralų pagonių ryšį su gamta, kai kiekvieną Žemės lopinėlį saugojo dievai. Lietuvių gyvenimą pagal gamtos tvarką dar XVIII a. hegzametru aprašė švietėjas Kristijonas Donelaitis epinėje poemoje metai. Baltiška pasaulėvoka, gamtos tapatinimas su šventu Rojaus sodu matoma ir XIX a. vidurio poeto Antano Baranausko lyrinėje poemoje “Anykščių šilelis”, kurioje kalbama apie įvairų žmogaus ryšį su gamta. Poemoje atskleidžiami žmogaus santykio su gamta pokyčiai. Lyrinis subjektas atsigręždamas į praeitį idealizuoja miško vaizdus, pasitelkdamas visas jusles miške atranda dvasios ramybę. Žmogus grožisi mišku , dvasios tėvyne, kurią suteikia regimasis, girdimasis ir uodžiamasis pasaulis. Ta palaiminga būsena išreiškiama retoriniu klausimu: “Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!” Praeities miškas, charakterizuojamas epitetu “baltas”, yra tarsi Dievo sodas, kur pušelės “ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,/ Liemuo liemenį plaka, kaip nendrės siūruoja”. Gražius gamtos vaizdus greitai pakeičia pirmasis miško kirtimas. Poemos žmogus apgailestauja, kad lietuviams teko iškirsti šilelį, siekiant išgyventi badą. Egzistencine būtinybe tapusiam kirtimui supriešinamas antrasis šilelio niokojimas. Šis kirtimas simbolizuoja pažeistą dvasinių ir moralinių santykių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!