Kokį vaidmenį vaidina žmogus savo mirties atžvilgiu?

1. Mirtis.
buvusi uždrausta tema, vėl tampa diskusijų objektu.
2. Procesas.
žemėje gali išlikti dešimtis ar, net tūkstančiais metų.
Mirtis gali būti staigi arba lėta. Lėta dažniausiai vyksta, jei žmogus miršta nuo senatvės ,
vyksta lėtinis mirimo procesas, turintis savo etapus.
3. Gyvybės nutraukimo problemos modernioje visuomenėje.
Lietuvos visuomenė 1998 metų vasarą susidūrė su gyvybės nutraukimo precedentu.
Tuomet motina (kvalifikuota medikė) suleido mirtiną vaistų dozę savo sūnui, kentėjusiam
didelius skausmus po stipraus viso kūno nudegimo. Ji, vadovaujantis Lietuvos baudžiamuoju
kodeksu, buvo patraukta teisminėn atsakomybėn už tyčinį žmogaus nužudymą
sunkinamomis aplinkybėmis. Vis dėlto, kilus diskusijoms, ar motina turėjo teisę įvykdyti
paskutinę nepagydomai sergančio sūnaus valią, griežta teisininkų nuomonė ėmė keistis, ir
moteris buvo išteisinta. (Psichiatrai įrodė, kad sūnų moteris numarino būdama afekto
būsenoje, t. y. nesuprasdama savo veiksmų esmės). Šios diskusijos parodė, jog tokiuose
katalikiškuose kraštuose kaip Lietuva eutanazijos ir kitų gyvybės nutraukimo formų problema
ypač opi ir kontraversiška. Jose taip pat išryškėjo akivaizdus priešiškumas ir dogmatiškumas
vertinant ne tik konkrečius gyvybės nutraukimo atvejus, bet ir pačią mirtį kaip diskusijų
objektą.
4. Gyvybės vertės sampratos antikoje, krikščionybėje ir modernioje
visuomenėje.
Visose pasaulinėse religijose ir visose visuomenėse egzistuoja draudimas atimti gyvybę. Tai
bet kokios socialinės tvarkos ir visuomenės išlikimo garantas. Ir vis dėlto nuo seniausių laikų
susiduriame su bandymu pateisinti kai kuriuos gyvybės nutraukimo atvejus. Besąlygiškas
gyvybės vertės aukštinimas susijęs tik su krikščionybės įsigalėjimu Vakarų kultūroje.
Senovės Graikijos ir Romos įstatymai ne visuomet laikėsi gyvybės apsaugos principų.
Spartos įstatymai reikalavo žudyti luošus naujagimius. Antikos mąstytojai Platonas ir
Aristotelis taip pat stengėsi pagrįsti tam tikras gyvybės nutraukimo formas. Platono idealios
valstybės modelyje nelieka vietos ne tik poetams ar menininkams, bet ir neįgaliesiems bei
žemos kilmės žmonėms. „Valstybėje" randame reikalavimą žudyti „blogiausių ir luošų tėvų
kūdikius".
Tik maždaug V a. pr. Kr. rašytame tekste, vadinamoje Hipokrato priesaikoje, susiduriame su
aiškiai suformuluotų tiek eutanazijos, tiek aborto ir savižudybės draudimu. Gydytojas turi
pasižadėti, kad „niekada nesuteiks ne tik mirtį skatinančių vaistų, bet ir panašaus patarimo
neduos" . Tokia laikysena užfiksuota ir krikščioniškoje doktrinoje, teigiančioje, jog žmogus
yra Dievo kūrinys ir tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!