Knyga yra kelias į geresnį gyvenimą. daugeliui iškyla klausimas kodėl? Kai kurie žmonės mano, kad knygų skaitymas, tai tuščias laiko švaistymas. Tačiau didžioji dalis žmonių iš prigimties yra smalsūs ir žingeidūs. Jie nori žinoti, kokia yra knygų nauda. Tik knyga gali patenkinti žmogaus poreikį sužinoti, patirti, išmokti.
Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga. Išleista 1547 m. sausio 8 d. Autorius – Martynas Mažvydas.
Pirmosios lietuviškos knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Leidimo išlaidas apmokėjo kunigaikščio iždas. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena, nebuvo daug parapijų, vadinasi, didelės paklausos, antra, netrukus išėjo bažnyčios poreikius geriau atitinkantis B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą M. Liuterio mažasis katekizmas – „Enchiridionas“.Knyga parengta sumaniai, pasinaudojant kitų tautų autorių darbais, kad patenkintų ne tik Bažnyčios, bet ir pasauliečių kultūrinius poreikius. Iš tikrųjų knygelė yra gana universali. Be vokiečio G. Sauromano , vokiečio J. Vilicho , lenko J. Maleckio katekizmų, daugiausia remtasi lenkų liuterono, dirbusio tuo metu Karaliaučiuje, J. Sekliucjano katekizmais ir giesmynu. Visi jie buvo ištikimi M. Liuterio mokslui.
Lietuvių tautos atmintyje A. Baranauskas yra pirmiausia “Anykščių šilelio” kūrėjas. Ši poema vienas iš gražiausių lietuvių literatūros kūrinių. Sukurti “Anykščių Šilelį” paskatino daugelis aplinkybių. Tai ir protestas prieš lietuvių kalbos menkinimą, kurį teko A. Baranauskui girdėti per paskaitas Varnių kunigų seminarijoje, ir lenkų romantikų, ypač poemoje minimo A. Mickevičiaus skaitymas. Tačiau šitoje, prieš diskriminaciją parašytoje, poemoje gausu jausmų, kylančių iš sielos, širdies gelmių. Niekas taip giliai neužjautė, neišgyveno širdimi ir neparodė lietuviui gamtos neišsemiamumo, turtingumo ir spalvingumo kaip A. Baranauskas. Būtent šioje poemoje galime perskaityti tarp eilučių poeto meilę gimtajam kraštui, jo žmonėms.
Ė kur darbar šilelis, buvę miškai šventi, kažin kodėl senobėj visiškai išskinti.
Kad jau nebetarnautų dievaičiams – tėvynė.
Poeto sielą...
Šį darbą sudaro 1051 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!