Kodėl svarbu priešintis neteisybei?
Žmogaus gyvenimas yra neišvengiamas be įvairių sudėtingų situacijų. Tokiose situacijose asmuo dažnai susiduria su neteisybe, prievarta, absurdu, prieš kuriuos reikia kovoti. Priešintis šiems iššūkiams yra ne tik gyvenimo dalis, bet ir moralinė pareiga. Apleidus neteisybę, prieš ją nemaištaujant, ji plistų ir turėtų neigiamų pasekmių. Taigi kodėl yra svarbu priešintis neteisybei?
Visų pirma, priešintis neteisybei yra gyvybiškai svarbu, norint išlaikyti stoišką laikyseną užkirsti kelią neteisybės plitimui. Nors laikai kinta, o kartos bei vertybės keičiasi, kova su neteisybe lieka viena svarbiausių dalykų, kuri nukreipia žmones į veiksmus, skatinančius teisingumą ir moralę. Ši tema yra ne tik giliai įsišaknijusi žmonijos istorijoje, bet ir yra nagrinėjama lietuvių rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane "Dievų miškas". Sruogos romane autentiškai vaizduojamas sovietinio režimo siaubingumas ir žmogiškųjų teisių pažeidimai. Kūrinyje aprašomos žiaurios, neteisingos gyvenimo sąlygos lageriuose, kur didžioji dalis žmonių, kurie nesistengia priešintis šiai neteisybei, netenka savo žmogiškumo ar net orumo. Štuthofo lageryje pats patyręs nepaprastą kančią, autorius išreiškė pasipriešinimą neteisybei, moraline priemone, rašydamas. Štuthofo lageryje susidūręs su neteisybe bei ištvėręs begalinę žmogišką kančią, Sruoga suprato, kad neleisti neteisybei tapti norma yra būtina. Naudodamas meninės raiškos priemones, kaip ironiją ar groteską, romane "Dievų miškas", viešai atskleisdamas lageryje vykusius siaubus, autorius priešinasi neteisybei. Tai padėjo pagrindiniam romano veikėjui- Sruogai išsaugoti savo stoišką laikyseną ir parodyti, kad net kraštutinėse sąlygose galima išlikti žmogišku. Taigi, šiame kūrinyje autorius atskleisdamas totalitarinės valdžios žiaurumą, parodo, kad priešintis neteisybei yra būtina, norint išlaikyti šaltą protą.
Be to, priešinimasis neteisybei yra būtinas siekiant išsaugoti tautinį identitetą ir tėvynės laisvę. Priešintis neteisybei yra ne tik moralinė, bet ir praktinė priemonė, o tauta, kuri pasipriešina neteisybei, neleidžia okupantams uždominuoti ir išlaiko laisvos tėvynės idėjos viltį. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti partizanų pasipriešinimas prieš sovietus, atskleidžiantis stribų nusikaltimus, parodantis, kad galima kovoti už savo šalį ir tautą, net jei tai reiškia pasitraukimą į mišką ir karą su galinga okupacine jėga. XXa katastrofų laikotarpio rašytojas, savo eilėraščiuose atskleidžiantis ne tik partizaninio karo realijas: slėpimąsi bunkeriuose, bendražygių mirtis, bet ir pasipriešinimo neteisybei svarbą, yra garsus poetas bei partizanas, Bronius Krivickas. Jo kūryboje parodoma kaip partizanai priešinosi sovietinei okupacijai bandydami išsaugoti šalies laisvę, skatinti viltį ir tikėjimą ginti šalį bei parodyti, jog kova už teisingumą yra neišvengiama. Tokia situacija religiniu kontekstu matoma Krivicko eilėraštyje “Dovydas prieš Galijotą”. Eilėraštyje partizaninis karas susiejamas su izraelitų kova dėl Pažadėtosios žemės. Galijotas simbolizuoja sovietų galią, o Dovydas atstovauja partizanų gretoms. Dovydas ir Galijotas yra bibliniai herojai, tačiau Broniaus Krivicko eilėraštyje, Galijotas yra sulyginamas su sovietų okupacija, o Dovydas atitinka partizanus. Remiantis eilėraščiu, Dovydas- partizanai stojo į kovą, ne nebuvo kas gintų kraštą: “Kad visoj tautoj jau nėr kas gina”. Biblijoje ši kova baigiasi Dovydo pergale, taigi partizanai tikisi, kad ir jiems pasiseks užmušti Galijotą, tai yra - pasipriešinti prieš sovietusa: ”Nes vis viena mirčiau iš gėdos, Jeigu lenkčiau Jo šmeižikui kelią”. Partizaninis karas Broniaus Krivicko eilėraštyje yra prilyginamas biblinei kovai. Tiek biblinėje istorijoje, tiek partizaniniame kare siekiama nugalėti nenugalimą priešą, tik Biblijoje- tai galiūnas milžinas, o Krivicko eilėraštyje, tai sovietų jėgos. Bibliniame pasakojime prieš milžiną Galijotą laimi Dovydas, kaip Krivicko eilėraštyje partizanai laimi prieš sovietus. Šis //eilėraštis moralizuoja, jog reikėtų niekuomet nepasiduoti priešui, skleisti viltį, priešintis neteisybei ir kovoti už savo garbę iki paskutiniosios akimirkos. Krivicko kūryba yra kupina patriotizmo ir meilės gimtajai žemei, raginančios suvokti, kad tik stipri, sąmoninga visuomenė gali atsispirti neteisybei. Taigi Bronius Krivickas iškeldamas partizaninės kovos reikšmę, parodo, kad priešintis neteisybei yra būtina siekiant nenuleisti rankų bei kovoti už laisvę.
Šį darbą sudaro 628 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!