Kodėl svarbu ginti savo tiesą? (rašinys)

Kodėl svarbu ginti savo tiesą? Estijos rašytojas Rein Raud sakė: „Nėra svarbu, ar tai, kuo tikime, yra tiesa. Svarbu, kuo tikėjimas mus paverčia“. Kiekvienas žmogus turi savo tiesą, ir kiekvienam ją ginti yra nepaprastai svarbu. Tam yra daug įvairių priežasčių. Visų pirma, savo tiesą svarbu ginti, nes niekas kitas už tave to nepadarys. Jeigu visi tik sėdėtų ir lauktų, kol jų nuomonė bus pasakyta kito žmogaus, ar daug didvyrių žinotume? Tikriausiai – ne. Apginti savo tiesą dažnai nedrąsu, bijoma visuomenės nepritarimo. Tačiau vardan savo įsitikinimų gerovės, tai netgi būtina. Garsi kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę Nijolė Sadūnaitė prieš ruošdamasi teismui pasirašė gynimosi kalbą, kurioje rašė: „Nebijodami nei kalėjimų, nei lagerių, privalome smerkti visus veiksmus, kurie neša skriaudas ir pažeminimą, sėja nelygybę ir priespaudą. <...> Svarbiausia gyvenime išlaisvinti širdį ir protą nuo baimės, nes nuolaidžiauti blogiui yra didelis nusikaltimas“. N.Sadūnaitė nepamynė savo įsitikinimų net teisiama. Dar vienas puikiai tinkantis pavyzdys – poetės Marijos Meilės Kudarauskaitės eilėraštis „Karalienė iš Žemaitijos“ iš ciklo „Patarnavimai karaliui“. Lyrinis subjektas yra moteris, kurios partizanas vyras žuvo. Vyrą reikia iškasti papirkus sargybą, nes pokario metu laisvės kovų kovotojai žuvę buvo laidojami nežinamuose kapuose, jų kūnų nenorėjo atiduoti artimiesiems. Moteris rizikuoja gyvybe tam, kad galėtų palaidoti mylimąjį kitoje vietoje, kapinėse, kur mirusi nori atsidurti pati, nes taip ji nenusižengia sau, savo prigimtiniam moraliniam įstatymui. Neginant savo tiesos – gali tekti gailėtis visą gyvenimą. Dauguma žmonių yra susidūrę su situacija, kai nepasakius savo nuomonės, vėliau pasigaili. Gerai, jeigu tai ne itin ką lemiantis veiksnys. Tragiko Sofoklio dramoje „Antigonė“ nagrinėjama tiesos ir gėrio kova prieš (250ž.) neteisybę. Žuvus pagrindinės veikėjos Antigonės broliams, vieną iš jų, Polineiką, karalius uždraudžia palaidoti. Bet kas, kas pasipriešins įstatymui sulauks bausmės. Tačiau pagrindinė veikėja labai religinga – tiki, jog jei nepalaidos brolio, jis nepateks į mirusiųjų pasaulį. Būtent, todėl sučiupta atliekant laidojimo apeigas, ji garbingai, nors nusižengusi įstatymui, žūsta. Šio kūrinio protagonistas yra labai stipri, ryžtinga asmenybė, kuri kovoja prieš neteisingus, su morale besikertančius įstatymus. Tačiau jos sesuo yra visiška priešingybė. Ji įstatymo sulaužymo pabūgsta, nepadaro nieko nei dėl brolio, nei dėl sesers, todėl visą likusį gyvenimą nugyvens viena, su sąžinės graužatimi. Ši istorija parodo, kaip svarbu, garbinga ginti savo įsitikinimus ir net mirti dėl jų. Galiausiai, tai žmogų augina kaip individą, padeda suprasti jo savivertę, tobulėti. A.Sadūnaitė paskutiniame žodyje rašė: „Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!