Ko mus moko Biblija

Ko mus moko Biblija?

Žodis „Biblija” yra kilęs iš lotynų ir graikų žodžių, kurie reiškia „knygos”. Tai yra tinkamas pavadinimas, nes Biblija yra visų žmonių knyga, visiems laikams. Ją parašė Dievo įkvėpti įvairūs žmonės, tai buvo: žvejai, karaliai, poetai, darbininkai, politikai, karvedžiai, valstiečiai, komersantai ir daug kitų įvairiausių tautybių ir profesijų žmonių. Tai knyga visiškai kitokia negu kitos knygos, turinti atskirą klasę. Krikščioniams Biblija nėra vien tik grožinis kūrinys– jiems tai pirmiausia Dievo Žodis, didžiausias dorovinis autoritetas, svarbiausias žmogaus sąžinės garantas, amžinas tiesos šaltinis ir gynėjas. Šventasis Raštas diegia labai daug vertingų dorybių bei sąmoningų vertybių, kurios padeda ne tik pačiam žmogaus dvasiniam pasauliui skleistis, bet šios vertybės liečia ir kitų asmenų gyvenimus, į kuriuos būtina įnešti laimės bei džiaugsmo. Bet vis tik, ko mus moko Biblija? Kokių vertybių ir dorybių mus moko?

Dabarties visuomenėje vis labiau įsigali materialūs poreikiai-valdžios elitas, kuriam svarbiausios vertybės: pinigai, jėga, prabanga, pramogos. O žmogus tapo tarsi priedu prie materialinių dalykų. Humanistinės vertybės– dvasingumas ir žmoniškumas– šiandien tampa vis didesniu deficitu, bendravime dominuoja puikybė, savęs demonstravimas ir tuščiagarbiškumas. Vieni prieš kitus be atokvėpio konkuruojame, įrodinėjame

pranašumą, kuris rodos turėtų būti didesnis, reikšmingesnis, svarbesnis, galingesnis, garbingesnis. Dėl žmoniškumo stygiaus sunku susikalbėti, trūksta pagalbos, geranoriškumo, užuojautos, artimo meilės. Suglumęs mąstai: nejaugi neliko nieko švento šiame sumaterialėjusiame pasaulyje? Vis dėlto, Kristaus gyvenimas žemėje – net pačiose mažiausiose smulkmenose– turi tokią gilią reikšmę, kad visų jo gelmių negalime išsemti, todėl Šventojo Rašto, kaip nuolat trykštančio šaltinio, gali pakakti praturtinti visą dvasinį gyvenimą. Biblija žmones moko įvairių vertybių: būti sąžiningiems ir mokėti laikytis duoto žodžio, nesivadovauti klasta, padėti silpnesniesiems, neteisti kitų žmonių, duoti, o ne imti, nekerštauti, o atleisti, viską, ką darome, turi būti nauda kitiems, o ne mums. Nepamirškime, kad iš to gauname ne mažai ir sau, gauname tai, ko iš turtų nesugebėtume gauti, tai yra- mūsų džiaugsmas, kai matome dėkingumo žvilgsnį, kito akyse; kito nuoširdus ir šiltas ačiū, kuris nėra materialus, bet yra žymiai brangesnis už daiktus ar pinigus ir begalinė šiluma, kurią jaučiame ne dėl temperatūros, bet dėl savo padarytų darbų ir kito skleidžiamos padėkos energijos. Taigi, Biblija mus moko kasdienio žmogaus žmogiškumo ir dvasingumo pagrindo, kurio jis turėtų laikytis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!