Klimato kaita

Panašu, jog turime pamiršti laikus, kai gyvenome švelnių klimato pustonių krašte. Dar prieš kurį laiką niurzgėjome, jog vasaros pernelyg vėsios, žiemos veikiau primena rudenį – jei nori stipresnių potyrių, važiuok į kitoje geografinėje platumoje esančią valstybę. Tačiau pastaraisiais metais lietuvišką klimatą sunku pažinti. Varginančias sausras keičia neregėtos liūtys, vėtros varto medžius, patyrėme net specialistams netikėtą žemės drebėjimą. Na, o pastarosiomis dienomis esame bandomi arktiniu šalčiu. Klimato kontrastai vis didėja. Tai kelia nerimą ne tik mums, vis mažiau pasitikintiems liaudies išmintimi, jog nėra prasto oro, bet tėra netinkama apranga, tragikomiškai atrodo ir įvairūs klimatologai, po kiekvienos anomalijos koreguojantys savo poziciją. Tačiau dauguma gerai prisimename, kai visai neseniai mokslininkų choras skelbė kitą, esą neišvengiamą, ateities scenarijų – globalus atšilimas, pamažu išnyks žiemos, ištirps ledynai, prasidės potvyniai ir kiti kataklizmai.
Klimato anomalijos būdingos toli gražu ne vien Lietuvai, kitose pasaulio vietose jos dar ryškesnės ir turi kur kas skaudesnių padarinių. Nepaisant to, stebėtina kaip greitai aplinkosaugos tema išnyko iš galingiausių pasaulio politikų kalbų. Šiandien daug kalbama apie išaugusias naftos kainas, dujų tranzitą, tačiau aplinkosaugos klausimai nustumiami į paribį. Pasaulyje, kur viskas matuojama pinigais, sesė Gamta tampa nepatogi kaimynė. Tad šiame darbe ir norėčiau apžvelgti apie klimato kaitą, šiltnamio efektą.
Žemę gaubiantis dujų sluoksnis, kurį veikia Žemės trauka ir kuris sukasi kartu su Žeme. Oro tankis jūros lygyje +15C temperatūroje yra 2.55·1019 atomų ir molekulių arba 1.22·10-3 g/cm3. Kylant aukštyn, atmosferos tankis mažėja pagal barometrinę formulę. Vertikalia kryptimi dalijama į sluoksnius, arba sferas: troposferą, stratosferą, mezosferą, termosferą, egzosferą; šie sluoksniai pereina vienas į kitą, juos skiria tropopauzė, stratopauzė, mezopauzė, termopauzė (lent.). Troposferos masė lygi ~80% visos atmosferos masės, joje yra beveik visi atmosferos vandens garai. Didžiausia ozono koncentracija yra stratosferos 20-25 km aukščio sluoksnyje, kuris vadinamas ozonosfera. Mezosferoje susidaro sidabriškieji debesys. Aukštesnieji mezosferos sluoksniai ir termosfera yra Saulės spindulių jonizuoti, dėl to dar vadinami jonosfera. Termosferoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!