Klasikinio baleto spektaklio analizė „Žizel“

Baletas „Žizel“ (pirmasis pavadinimas –„Žizel, arba vilisos“) – vienas žymiausių romantizmo epochos spektaklių. Baletas pirmą kartą scenoje parodytas 1841 m. „Paryžiaus operoje“. Baletmeisteriai – Ž. Pero ir Ž. Korali. Scenarijus – prancūzų prozaiko ir teatro kritiko T. Gotje. Per daugelį metų šis baletas pasirodė daugelyje pasaulio scenų. Lietuvoje baletas pirmą kartą pasirodė 1931 m. (pastatymas – P. Petrovo).
Scenoje pasirodo pagrindinė veikėja Žizel, tai jauna mergina, gyvenanti valstiečių šeimoje. Taip pat atsiranda ir kitas labai svarbus veikėjas Albertas, bet šis veikėjas kilmingas, bet savo kilmę bando nuslėpti ir apsimeta paprastu valstiečiu. Albertas ir Žizel įsimyli vienas kitą. Akivaizdu, kad veiksmo pradžioje jau matomos romantizmo epochos spektaklių bruožai – vaizduojamas realus žmonių gyvenimas, Alberto ir Žizel meilė. Jaunuolių jausmus išduoda emocijos, subtilūs Alberto prisilietimai ir Žizel plastiški judesiai. Turbūt būtų labai banali istorija, jei viskas būtų taip gražu ir romantiška. Pasirodo dar vienas veikėjas Ilarijonas, kuris taip pat rodo romantiškus jausmus Žizel. Naujasis veikėjas atskleidžia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!