Kelionė į Australiją

Įvadas Kelionės į Australiją pagrindinis tikslas - nuvykti ir susipažinti artimiau su šalimi. Pasigrožėsime nuostabia Australijos gamta, aplankysime Erso uolą, stebuklingąjį Sidnėjaus ir Melburno miestą. Sidnėjuje aplankysime Operos teatrą, Harboro tiltą, Circular Quai prieplauką, memorialinį akmenį, skirtą Džeimsui Kukui, Botanikos įlanką. Melburne aplankysime esančią šventyklą „ See Yous Joos House“. Aplankysime Raudonąją Australijos širdį – Ajers Rokas, koralinius polipus ir kt. Manau, kad į šią kelionę gali vykti įvairaus amžiaus žmonės. Maršrutas 1 diena. 8.00 val. atvykome į Australijos miestą Sidnėjų. Apsistojome viešbutyje. 9.00 val. pavalgėme pusryčius. 10.00 val. bendra miesto apžvalga. 15.00 val. pietaujame. Nuo16.00 val. laisvas laikas. 2 diena. 8.00 val. pusryčiaujame viešbučio kavinėje. 9.00 val. išvykstame į Sidnėjuje esančią Kadmano katedrą. 11.00 val. vykstame į Operos teatrą. 13.00 – 14.00 val. pietaujame. 14.00 val. vykstame apžiūrėti memorialinį akmenį, skirtą Džeimsui Kukui. 17.00 val. važiuojame prie Harboro tilto. 19.00 val. grįžtame į viešbutį. Laisvas laikas. 3 diena. 8.00 val. valgome pusryčius. 9.00 val. vykstame į Featherdale – laukinės gamtos parką, 12.00 val. aplankome mėlynuosius kalnus. 15.00 val. pietaujame. 16.00 val. vykstame prie Tasmanijos jūros paplūdimių ir ten praleidžiame visą dieną. 4 diena. 8.00 val. pusryčiaujame ir išvykstame į Melburną. Atvykstame į Melburną ir Melburne aplankome šventyklą Yous Joos House. 14.00 val. pietaujame. Po pietų aplankome centrinės Australijos rajoną Ričmondą. 20.00 val. laisvas laikas. 5 diena. 8.00 val. pusryčiaujame. 9.00 val. važiuojame prie Erso uolos į centrinę Australiją. 20.00 val. grįžtame į viešbutį ir ruošiamės kelionei į namus. Truputis statistinių duomenų Australija, žemynas pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Plotas 7,6 milijonai kvadratinių metrų {5,1% viso žemės sausumos ploto}. Didžiausias ilgis {iš vakarų į rytus} 3983 kilometrai, didžiausias plotis { iš šiaurės į pietus }3198 kilometrai. Tolimiausi žemyno sausumos taškai: šiaurėje – Yorko kyšulyje {10,41 pietų platumos}, pietuose – Pietryčių kyšulyje {39,07 pietų platumos}, vakaruose – Steep kyšulyje {113,09 rytų ilgio}, rytuose – Byrono kyšulyje{153,39 rytų ilgio}. Australijos krantą skalauja Ramiojo vandenyno Koralo ir Tasmano jūros, pietuose ir vakaruose – Indijos vandenynas, Šiaurėje – šio vandenyno Timoro ir Arafuros jūros. Nuo Naujosios Gvinėjos žemyną skiria Torrerosąs. Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos, Karpentorijos, Juozapo Bonaparto Kingo, Ryklių, Spencerio. Palei šiaurės rytinę pakrantę {Koralų jūroje} yra didžiausias pasaulyje Kordų rifas – Didysis barjerinis rifas {ilgis 2019 kilometrai}; nuo Australijos jį skiria 15 – 45 kilometrų pločio lagūna. Didžiausios salos: Tasmanija, Melvilleio, Kengūrų sala, Groote Eylandtas, Flinderso, Barthursto, Froserios. Australijos sostinė yra Kanbera. Gyventojų gyvena 315 400. {1} Gamta Australija – žemiausias ir plokščiausias žemynas; paviršiaus vidutinis aukštis 330 kilometrų. Plotai iki 200 metrų aukščio užima 36% visos Australijos, aukštesni kaip 1000 metrų – 0,6%. Pagal reljefą skiriamos trys dalys: Didysis vandenskyros kalnagūbris, arba rytinės Australijos kalnai, Australijos arba Centrinė, lyguma ir Vakarinės Australijos plokščiakalnis. Didysis vandenskyros kalnagūbris tęsiasi lygiagrečiai su rytiniu krantu nuo Yorko kyšulio plokščiakalnio iki Basno sąsiaurio. Ilgis3220 kilometrai, didžiausias plotis 600 kilometrų. Šiaurėje kalnai vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis, pietuose – aukštesni, giliai suskaldyti upių slėnių; Čia yra Australijos Alpės su aukščiausia žemyno viršūne – Kosčiuškos k. {2228 m}, Mėlynieji kalnai {didžiausias aukštis1360 m}. Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio vakariniai šlaitai nuolaidžiai leidžiasi į kalvotas lygumas. Australijos lyguma {~1000 kilometrų pločio} yra žemyno viduryje, tęsiasi iš šiaurės į pietus nuo Karpentarijos įlankos iki Didžiosios Australijos įlankos. Tai žemiausia {depresija prie Eyre‘o ežero 15 metrų žemiau jūros lygio}, karščiausia ir sausiausia žemyno vieta. Lygumos pietuose yra Flinderso {iki 1165 metrų}, Lofty {934}, rytuose – Grey, šiaurėje – Selwyno kalnagūbriai. Į vakarus nuo Australijos lygumos plyti Vakarinės Australijos plokščiakalnis; vidutinis aukštis 300 – 600 metrai. Jo pakraščiai iškilę: šiaurėje – Kimberly plynaukštė {didžiausias aukšis936 metrų, ordo k.}, vakaruose – Hamersley kalnagūbris {1251 metrai, Meharry k.}, pietvakariuose – Darlingo {1582 metrai, Kuko k.}, rytuose - Macdonnelio{1510 metrų, Zeilio k.}, Musgrave‘o {1440 metrai, Woodroffe‘o k.}kalnagūbriai. Plokščiakalnio pietuose – Nullarboro lyguma. Įdubusiame plokščiakalnio viduryje plyti dykumos; Didžiojo Smėlio, Didžioji Viktorijos, tarp jų – akmeningoji Gibsono dykuma. Australijos viduryje yra Simpsono, vakaruose – Tanami dykuma. Kai kurie Australijos gamtos objektai yra pasaulio paveldo paminklai: Didysis Barjerinis rifas, Ryklių įlanka, Fraserio , Macquarie‘ o salos, Heardo ir Mcdonaldo salos, Kakadu nacionalinis parkas, Uluru – Kota Tjutos nacionalinis parkas, Centrinis rytų drėgnųjų miškų rezervatas, Kvynslando drėgnieji tropikai, Willandros ežero sritis, Tasmanijos dykuma, Mėlynieji kalnai, žinduolių Sorlijų radimvietė. Klimatas Australija beveik beveik per vidurį kerta Pietų {Ožiaragio} atogrąža. Žemynas yra trijose klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje. Tasmanijos salos pietinė dalis yra vidutinių platumų klimato juostoje. Oro masės dėl nedidelių paviršiaus aukščių juda netrukdomai iš šiaurės į pietus bei iš pietų į šiaurę ir beveik neiškreipia platuminės oro temperatūros kaitos. Šilčiausio {sausio} mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20 laipsnių celzijaus nukrinta tik pačiuose pietuose, šalčiausio {liepos} mėnesio žemiau 10 laipsnių – tik žemyno pietryčiuose ir kalnuose. Aukščiausia oro temperatūra {52, 8 C} užregistruota 1889 Cloncurry {Kvynslendo šiaurės vakaruose}, žemiausia {-29, laipsniai} – 1994 netoli Kosčiuškos k.{Charlotte‘os perijoje}. Karščiausia vieta yra Marble Baras {vakarinėje Australijoje}, čia 1923 lapkritį – 1924 balandį 160 dienų iš eilės temperatūra buvo aukštesnė kaip 37,8 C; aukščiausia 49,1 C žemyno viduryje dideli paros svyravimai – dieną pakyla iki 50, naktį nukrinta žemiau 0. Drėgnus vėjus iš Ramiojo vandenyno sulaiko Didysis vandenskyros kalnagūbris. Jo šlaituose per metus iškrinta 3750 mm kritulių, kai kur iki 1500 mm.Vasarą žemyno šiaurėje susiformuoja žemo slėgio sritis; tada iš šiaurės į žemyną iki22 laipsnių pietų platumos prasiskverbia drėgnieji pusiaujo musonai. Gausiausiai lyja tarp 16 ir 19 laipsnių pietų platumos. Drėgniausia vieta yra Tully {Kvynslende}, kur per metus iškrinta vidutiniškai 7773 mm kritulių. Drėgnasis sezonas šiaurės pakrantėje trunka 6-7, piečiau – 3-5 mėnesius. Kritulių daugėja koncentrinėmis zonomis į žemyno pakraščius, tačiau pietinės ir vakarinės pakrantės sausringos. Didelėje dalyje {-40%} žemyno teritorijos per metus iškrinta 155000 kalinių. 19 amžiaus pradžioje pradėjus auginti avis ir eksportuoti vilną Naujasis Pietų Velsas ėmė sparčiai plėtotis. 19 amžiaus trečio dešimtmečio pabaigoje Australija tapo didžiausia vilnos eksportuotoja pasaulyje. Paspartėjo žemyno kolonizacija, kėlėsi kolonistai ir iš kitų Europos šalių.1825 nuo Naujojo Pietų Velso atskirta Tasmanija, susikūrė naujos kolonijos: 1829 Vakarinė Australija, 1836 Pietinė Australija, 1836 Viktorija, 1859 Kvynslendas {18 amžiaus pabaiga – 20 pradžia}. 1842 Didžioji Britanijos vyriausybė suteikė savivaldą Naujajam Pietų Velsui, 1851 – Viktorijai, Pietiniai Australijai, Tasmanijai. 1840 – 68 į Australiją nustota veži kalinius. 19 amžiuje šeštam dešimtmety Viktorijoje, Naujajame Pietų Velse, vakarinėje Australijoje rasta aukso, kitose kolonijose – geležies, vario, kt. metalų rūdų. Tai lėmė sparčia gamybos ir apdirbamosios pramonės, geležinkelių transporto, telegrafo plėtotę bei didesnį emigrantų iš Europos ir Azijos antplūdį. Gyventojų padaugėjo nuo 400000 {1850} iki ~ 1,2 milijono {1861}. 19 amžiaus antroje pusėje plėtėsi judėjimas dėl Australijos kolonijų suvienijimo. Norėta visas šešias Didžiosios Britanijos kolonijas sujungti į vieną valstybę, suvienodinti įstatymus. 1900 Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė Australijos sandraugos aktą. Jis tapo 1901 01 01 sukurtos dominijos – Australijos sandraugos – konstitucija. Dėl Sidnėjaus ir Melburno nuolatinių varžybų sostine tapo Kanbera. {1} Kultūra 1872 priimtas pirmasis privalomojo pradinio mokslo įstatymas. Mokslas privalomose mokyklose yra nemokamas ir privalomas nuo šešių - penkiolikos metų. Baigusieji pradines mokyklas {6 m} primami į vidurinias mokyklas {5 – 6 m} arba gali mokytis amatų mokyklose {3-4 m}. Užsienio kalba nėra privalomas mokomasis dalykas. Aukštesnysis išsilavinimas įgyjamas technikos koledžuose. Aukštasis mokslas yra mokamas. 2000 buvo 42 aukštosios mokyklos, 695490 studentų. Mokslo centrai: Linnaeus, Australijos ir du Olandijos. Svarbiausi muziejai: Karališkasis botanikos sodas ir Australijos muziejus, Taikomosios dailės ir mokslo, Botanikos, Nacionalinis jūrų, Viktorijos nacionalinė galerija. Kuriama anglų kalba. {1} Menas Architektūra. Seniausi aborigenų būstai buvo suręsti iš medžio žievės, šakų, lapų, dumblo. Vėliau buvo pradėta statyti namus iš akmenų ir plytų, sujungrų kalkių ar sudegintų jūrinių moliuskų kriauklių skiediniu, stogus dengti čerpėmis. Pirmieji Austrlijos profesionaliosios architektūros objektai sukurti valdant gubernatoriui L. Macquerie, dauguma jų anglų klasicizmo stiliaus, 19 amžiaus pirmoje pusėje pradėjo kurtis didieji miestai su puošniais vyriausybės rūmais, bankais, bažnyčiomis. Architektūroje vyravo anglų neogotika, neorenesansas. Dailė. Seniausi žinomi meno kūriniai Australijoje kurti australų aborigenų, glaudžiai susiję su religija ir mitologija. Naujųjų laikų Australijos dailė skiriama į kolonistų, impresionistinę, moderniąją ir postmoderniaja. Muzika. Yra aborigenų muzika ir Australijoje apsigyvenusių europiečių adaptuotos liaudies bei profesionalioji muzika {vokalinė ir instrumentinė} archajiška. Dainose dažniausiai atsispindi kova už būvį, buitis, maisto rinkimas. Muzikos instrumentai – lentelės, sukutis. Paplitę ilgi mediniai arba nendrių trimitai didžeridu, džiovintų ankščių su sėklomis barškučiai. Šiaurės Australijoje pučiamos nosinės fleitos. Teatras. Taeatro elementų yra aborigenų mituose, darbo ir buities scenų imitacijose, toteminėse apeigose. Saviti tetralizuoti renginiai buvo vadinami korobori. Teatrui pradžia davė europiečiai emigrantai. Sidnėjuje 1789 pastatytas pirmasis mėgėjiškas spektaklis – G. Farquhario pjesė Seržantas – rekrūtų verbuotojas. 1832 abt. Ir dailininkas B. Lavey {1798 – 1837} Sidnėjuje įsteigė pirmąjį profesionalųjį teatrą. 19 amžiaus antroje pusėje susikūrusios teatro trupės statė dramos ir operos spektaklius, rengė estrados vaidinimus. 1922 -1926 steigėsi literatūrinio teatro d – jos ir nacionalinė dramaturgiją propoguojantys teatrai. Nuo 1930 Sidnėjuje veikė nepriklausomas teatras. Nuo 1962 Adelovidėje kas dveji metai rengiamas tarptautinis teatro festivalis. Melburne veikia Nacionalinis dramos teatras. {1} Turizmas 1999 Australiją aplankė 4,5 milijonai užsienio turistų {15,9 % iš Japonijos, 16,3 % iš Naujosios Zelandijos, 11,8 % iš Didžiosios Britanijos, 9,4 % iš JAV}, pajamos iš turizmo sudarė 17 milijardų Australijos dolerių. Transportas Svarbiausias kelias Sidnėjus – Melburnas - Adelaidė – Perthas – Mout Isa – Brisbane‘as – Sidnėjus. Galima vykti automobiliais, geležinkeliais, lėktuvais, vidaus vandenimis. Religija ~ 70% gyventojų yra krikščionis, iš jų daugiausiai Romos katalikų {~ 38% } ir anglikonų {~ 31 %} . Nuo 18 amžiaus veikia savarankiška Australijos anglikonų bažnyčia. Kiti krikščionys – Antiochijos apeigų katalikai { maronitai}, babtistai, evangelikai liuteronai, presbiterionai, stačiatikiai melchitai. Dalis australų aborigenų išpažįsta tradicinę religiją. Santykiai su Lietuva Pasirašyta Lietuvos ir Australijos Prekybos ir eksporto bendradarbiavimo {1993} bei Investicijų apsaugos ir skatinimo {1998} sutartys. {1} Sidnėjus Sidnėjus yra didžiausias, beveik 4 milijonus žmonių turintis Australijos miestas, su Niujorko stiliaus gatvėmis ir nepaprastai gražiais gamtiniais jūrų uostais. Kitaip nei miesto centre, priemiestyje vyrauja žemi pastatai ir panašių namų eilės su gerai išpuoselėtomis vejomis. Dominuoja bungalai su sodais ir baseinais, vyrauja rami, tiesiog atostogų atmosfera. Šio didžiausio Australijos miesto simbolis yra Operos teatras, pastatytas tolyn į jūrą išsišovusioje Benelongo nerijoje. Netipiškas yra kiaukuto formos stogo konstrukcijos sumanymas. Centre stūkso aukščiausias Sidnėjaus dangoraižis: liftas pakelia į 305 metrų aukštyje esama apžvalgos aikštelę. Iš čia matyti ne tik miestas, įlankos, bet, esant giedrai, matomo ir milžiniškų bangų užliejimai, Tasmanijos jūros pakrančių paplūdimiai, o taip žemyno gilumoje stūksantys Žydrieji kalnai. Žemiau esančiame prekybos rajone Piit Street vyrauja nuolatinė spūstis. Prie prekybinių gatvelių, kaitrios saulės šešėlyje plazda ištemtos laivų burės. Beveik be garso miesto centro link įsuka moderni geležinkelio linija. Greita susisiekimą tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies užtikrina Harboro tiltas { Uosto tiltas}, kuris dėl savo plieninės lanko pavidalo konstrukcijos, vietos gyventojų mieliau vadinamas „The old Coathanger“ {sena pakaba}. Kasdien didžiulis automobilių srautas pravažiuoja 1932 pastatytų tiltu, kuriame yra septynių pusių eismas, geležinkelio linijos, dviračių ir pėsčiųjų takeliai. Kol neatsirado operos statinio, „ Senoji pakaba“ buvo Sidnėjaus simbolis. Geriausias susisiekimo būdas tarp centro bei likusios miesto dalies ir priemiesčių yra vandens keliai. Iš vienos pakrantės į kitą ar iš miesto centro į atokiau esančias priemiesčio teritorijas galima patekti ir moderniais katamaranais, ir senaisiais keltais su rūkstančiais kaminais. Pagrindine prieplauka laikomaCucular Quai, kurioje miesto gyventojų ir turistų nuotaiką praskaidrina, gatvės aktoriai, akrobatai bei muzikantai. Netoliese nuleidusi inkarą stovi maištingoji fregata Bounty – Palei, bulvare rikiuojasi daudybė puikių restoranų. Europos ir Amerikos turistams Australijos restoranai nėra brangūs ir gali pasigirti gera virtuve. Seniausias Sidnėjaus pastatas – Kadmano kotedžas, pastatytas 1816 metais. Netoliese stovi memorialinis akmuo, skirtas Džeimsui Kukui, kuris 1770 metais atrado Botanikos įlanką, o visą rytinę pakrantę pavadino Naujuoju Pietų Velsu. Nepaisant to, kad Sidnėjus yra tikras didmiestis, čia pat, netoli centrinės miesto dalies, daugybė puikių paplūdimių. {2} Melburnas Antras pagal dydį Australijos miestas yra Melburnas. Melburno architektūroje ir atmosferoje savo pėdsaką paliko ir kitų tautų imigrantai. Azijiečiai miestą praturtino spalvingų kinų kvartalu bei 1856 metais pastatyta šventykla su Yuys Joss House. Little Italia {Mažoji Italija} rajone jaučiama Viduržiemio jūros atmosfera, čia gausu picerijų, ledainių ir makaronų krautuvėlių. Melburno rajonas – Ričmondas yra trečias pagal dydį graikiškas miestas po Atėnų ir Salonikų. Būtent čia, einant Ričmondo gatve, tęsiasi Little Saigon {Mažasis Saigonas} – su daugybe vietnamietiškų parduotuvių, gatvės prekystalių ir restoranų. Miesto centre – pėsčiųjų gatvės, alėjos, didelės aikštės ir gausybė žalumos. Aikštėje šniokščia fontanai, savo triukus demonstruoja mimai ir akrobatai, o tavernose ir vasaros kavinėse – spalvinga žmonių banga. Patrauklumo miestui suteikia Vakarų Europoje jau beišnykstantys tramvajai, juolab ne tie šiuolaikiški, o tie senieji, nudažyti žalia spalva, gundantys, su mediniais suoleliais ir amžinais skersvėjais. Australijos tapytojų, aborigenų ar Heidelbergo grupės, patirusios Prancūzų impresionizmo įtaką, darbai yra eksponuojami angliško stiliaus meno galerijose. Prie muziejinių miesto vertybių taip pat priklauso senieji lėktuvai, lenktyninio žirgo Pbor Lap iškamša ar 1885 metais Belfaste pastatytas Polly Woodside burlaivis. Kiekvienais metais kovo mėnesį su eitynėmis, lenktynėmis, šokių ir muzikos pasirodymais Melburnas švenčia pamėgtą Moomba festivalį. {2} Erso uola {Ulūru} Vienas Didžiausių ir žymiausių Monolitų Pasaulyje – Erso uola – yra milžiniškas kupolo formos luitas, susidaręs iš stambiagrūdžio smiltainio, kuriame gausu lauko špato, stūksantis už 322 kilometrų nuo Alis Springso centrinėje Australijoje. Jo apvalūs ir gamtos išvagoti apie 350 metrų aukščio skardžiai, kurių perimetras 9 kilometrai, tiesiog stulbina lygioje dykumoje, kur auga akacijos ir dykumos ąžuolai. Leidžiantys ar kylant saulei, uola ima keistis: atrodo, kad monolitas sugeria saulės spindulius ir kaip milžiniškas chamelionas, keičiąs savo spalvą, žėri miriadais rubinų. Erso uolą 1873 metais aptiko tyrinėtojas Wiliamas Gosse‘as, lydimas afgano kupranugarių varovoChamrovo. Gosse‘as uolą pavadino pietų Australijos premjero vardu, nežinodamas, kad ji jau turi aborigenų duotą vardą – Ulūru. Ulūru, dabar siejama su Pitjantjatjaras ir Jankutjatjeras gentimis, yra svarbi Sapnolaikio takų, išraižius šalį, kryžkelė. Tačiau, Australijos rašytojo Thomaso Keneally žodžiais tariant ji tapo „ svarbiu teigiamu tautiniu simboliu“ ir baltiesiems Australijos gyventojams. Kasmet tūkstančiai keliautojų traukia į šalies centrą, prie šios uolos pamatyti, kaip saulėlydžio metu ji tampa tamsiai raudona arba kaip po audros tarsi iškilusio į paviršių banginio kūnu ja srūva sidabrinės srovelės. Svarbiausias lankytojų tikslas – užlipti uolos šlaitu. Nuo vėjų gražiamo viršaus, išraižytų duburių ir griovelių, atsiveria neaprėpiama panorama; vaizdas dar įspūdingesnis, nes migloje už 32 kilometrų į vakarus kupso „apvalūs“ minaretai, milžiniški kupolai ir didžiuliai skliautai – Olgos kalnai. {3} Koraliniai polipai Koraliniai polipai – mažučiai jūros duobagyviai, dažniausiai nejudrūs, nes vienas jų galas priaugęs prie bendriausios kamieno ar šakos. Augdami jie auginasi ir kitą kalkinį kiautą, kuris šeimininkui mirus pasilieka ir tampa pagrindu kitiems jauniems koralams. Taigi per tūkstančius ir mili jonus metų šie menkučiai padarėliai sudaro didžiausias koralų užkardas {rifus}. Koralų jūroje, netoli Australijos šiaurės rytų pakrantės, per kokius dvidešimt penkis milijonus metų išaugo didžiulė, gal 2011 kilometrų ilgio koralų užkarda. Kai kurie koralų kupstai čia tokie dideli, kad virto salomis, kiti sudaro plačius atebradus, seklumas, treti išnyra iš vandens tik per atoslūgius. Koralų užkardas – ne tik didžiausi, bet kogero ir spalvingiausi pasauly gyvi dariniai, stulbinantys gyvasties gausa bei įvairove. Koralų brūzgynai būna kuo įvairiausių spalvų ir pavidalų – nelygu rūšis, bendruomenės dydis, bei amžius. Labiausiai paplitę, rudi ir regis mėlyni. Skaisčiai balti dažniausiai panašūs į akmenis, švelniai rausvi, sodriai rožiniai ir violetiniai – į mislingus pasakiškus augalus.Tarp koralų plačiai ryškių spalvų bekiautės, į jurginų žiedus panašūs aktinijos, plevena skaisčiai raudoni raudondumbliai, stygo margų ir taškuotų jūrinių plunksnų šluotelės. Taikydamosis prie šių įstabių raibumų, spalvingiausiais kryžiais bei raštais puošias. Didžiosios koralų seklumos pusiausvyrą randa pažeidę Azijos šalių žvejai, nuolat atplaukdami žvejoti. Dabar apie devynias dešimt aštuoni nuošimčiai šio nuostabaus gamtos paminklo paskelbta draustiniu. Tai pirmasis jūrų draustinis pasaulyje. {4} Išvados Šią vietą pasirinkau todėl, kad svajoju kada nors tenai nuvykti, ir savo akimis pamatyti visą ta grožį. Taip pat pasirinkau šią šalį, nes turėjau nemažai medžiagos. Literatūra 1.Visuotinė Lietuvių enciklopedija Vilnius 2002 2.100 gražiausių pasaulio miestų 3.Legendinės vietos; James Hargur ir Jennifer Westwood Vilnius 2000 Alma littera 4.100 pasaulio stebuklų, iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė; Veronika Žilienė, Liuda Petkevičiūtė: 2002m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!