• Kazimieras Būga - pagrįstai laikomas žymiausiu lietuvių kalbos tyrėju. Jis buvo labai plačių interesų kalbininkas, domėjosi net keliomis kalbotyros sritimis.
• 1879 m. lapkričio 6 dieną Kazimieras gimė valstiečių šeimoje.
• Gyveno Pažiegės vienkiemyje, Dusetų rajone.
• Kazimiero šeima buvo gausi: keturi sūnūs ir keturios dukterys, todėl tėvams nelengva buvo aprūpinti savo vaikus ir leisti jiems įgyti išsilavinimą.
• Tėvas Kazimierą nuvežė į Peterburgą mokytis.
• 1897 m. Kazimieras įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, tačiau joje negalėjo apsiprasti su tuo, kad buvo niekinama viskas, kas lietuviška, todėl po metų išstojo.
• Taip jis užsitraukė tėvų ir visos giminės rūstybę.
• Netekęs tėvų paramos Kazimieras Būga pradėjo savarankišką gyvenimą. Dirbo, mokė vaikus.
• Pats pasirengė stojimui į universitetą, pats išlaikė brandos egzaminus ir 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą.
Išsilavinimo ieškojimas
• Dar būdamas studentu, išleido pirmą stambų veikalą „Aistiški studijai“, kuriame išdėstė savo mokytojo K. Jauniaus lietuvių kalbos mokslo teorijas, parengė spaudai K. Jauniaus „Lietuvių kalbos gramatiką“.
• 1911 m. studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“ K. Būga įrodė, kad tokie dvikamieniai asmenvardžiai, kaip Gintautas, Gedvilas, Rimgaila, Norvydas, yra seni lietuviški žodžiai, ir taip Būga padėjo pamatus lietuvių asmenvardžių mokslui.
Darbas universitetuose
• Išleista studija „Lituanica“ 1912 m. rusų kalba, kurioje buvo aiškinami seniausi lietuvių skoliniai iš rusų kalbos ir nustatyta jų chronologija.
• 1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitete. Vėliau Būga dirbo Permės universitete, kuris 1917 m. jam suteikė lyginamosios kalbotyros profesoriaus vardą.
Kazimiero veikla Lietuvoje
• Po Spalio perversmo Rusijoje, 1920 m., Būga grįžo į Lietuvą ir nuo 1922 m. tapo Lietuvos universiteto profesoriumi. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams.
• Skolinių tyrinėjimas buvo labai mėgstama Būgos darbo sritis.
• 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties.
• Dar viena studija išleista „Lietuvių ir baltarusių santykiai ir jų...
Šį darbą sudaro 596 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!