Kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Pastraipa

Kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries?

(W. Goldingas „Musių valdovas“)

Riba – linija, apibrėžianti tam tikrą plotą, sritį arba skirianti gretimas teritorijas, taip šią sąvoką apibūdina Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Žmogaus gyvenime ribų yra labai daug: taisyklės, įstatymai, pareigos, netgi sąžinė. Kadangi, žmogus iš prigimties yra gimęs laisvu, gali pasirinkti ar peržengti ribą ar ne. Laukinio žvėries gyvenimas yra be ribų ir jo pagrindinis tikslas yra išlikti gyvam. Žmogus – panašus į laukinį žvėrį, nes atsitikus nelaimei ar ištikus netikėtam iššūkiui, jis bando išgyventi, o tai priverčia peržengti ribas. Taigi, dabar mes ir aptarsime, kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries. Kai žmogus gyvena reguliarų gyvenimą, mokosi, dirba, sportuoja ir užsiima panašiais dalykais dažnai jis būna paprastas žmogus, tačiau kai jo gyvenime nutinka netikėčiausi dalykai, kurie išbando jį, neretai gali lemti visai kitokią reakciją ir visiškai kitokį požiūrį ne tik į gyvenimą, bet ir į kitus žmones. Tada žmogus patenka į pusiaukelę, kurioje jis atsiduria tarp žmogiškumo ir pamišimo. Tai yra aprašyta Goldingo romane „Musių valdove“. Dvidašimtame amžiuje anglų rašytojas Vilijimas Goldingas, stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones, įsitikino, kad žmonija serga. Jis ieško tos ligos apraiškų kiekviename žmoguje. Rašytojas nerimauja jaunosios kartos likimo, negi jai ir teks patirti tą tragediją, kurią teko išgyventi vyresniajai kartai per Antrąjį pasaulinį karą? Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnavęs Britų karo laivyne, 1954 metais parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną. Kai skridusių lėktuvu berniukų grupelė netikėtai patiria katastrofą ir atsiranda negyvenamoje saloje. Iš pradžių, berniukams tai nuotykis ir netgi gana pozityvus dalykas, nes taisyklių nebuvimas, šiltas klimatas ir visiška laisvė juos apakina. Tačiau iškyla drama, kuri yra susijusi su dviem pagrindiniais kūrinio herojais – Džeku ir Ralfu. Jie yra geriausi draugai, bet jų draugystę aptemdo giliai širdyje pajuntama neapykanta vienas kitam, kai jie yra paskiriami būti skirtingų berniukų grupių vadais. Riba tarp žmogaus ir žvėries šiame kūrinyje – labai trapi. Berniukai vis labiau pradėjo pamiršti kokių vertybių buvo mokyti ir kuo tikėjo, taip pat kokie draugai buvo prieš šį įvykį. Pirmas nužudytas žvėris, pirmas pralietas kraujo lašas sukėlė gyvuliškus instinktus. Gyvenimas saloje parodė, kad viską reikia daryti patiems – ir pastogę pasistatyti, ir susimedžioti valgyti. Džeką vilioja kruvina žvėrių medžioklė. Tokie berniuko bandymai išgyventi negyvenamoje saloje tarsi leido pamiršti žmogiškas savybes, tokias kaip – gailestis , pasitikėjimas. Su tuo susiję ir berniukų santykiai – pamažu dauguma berniukų pereina į Džeko pusę, nes jis aprūpina juos maistu. Žmogus yra žmogumi tuomet kai jis sugeba suprasti savo kaltę ir dėl to gailisi, tačiau kūrinyje kaikurie vaikai pamiršta kas yra tas žmogiškumas. Būti žmogumi nėra lengva, žmogus nėra vien toks žmogus, kuris kasdien dirba darbą, turi šeimą ir gyveną žmonių visuomenėje. Žmogus turi ieškotis savęs ir kartu ieškoti to, kas ji daro žmogumi. Taigi iš pirmo žvilgsnio gana neįtikėtinai skambanti „Musių valdovo,, istorija apie vaikus tarpusavio žiaurumus, pasirodo, turi visai nemenką pagrindą realiame pasaulyje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!