Kas yra tikrasis vyriškumas?

Kas yra tikrasis vyriškumas? Jau nuo seniausių laikų vyriškumas vertinamas kaip svarbi žmogaus savybė. Antikos mituose yra iškeliami ir vertinami šiuo bruožu pasižymintys herojai: Odisėjas, Achilas, tarp jų vyriškumu išsiskyrė ir Antigonė. Vyriškumas – tai žmogaus, kuris turi tvirtą valią ir yra ištvermingas, savybė. Tikrasis vyriškumas yra individo pasiaukojimas, visiškas atsidavimas, stiprios valios išraiška kilniam tikslui pasiekti. Taigi, kokiais poelgiais pasireiškia vyriškumas? Visų pirma, vyriškas žmogus yra tas, kuris gina savo ir artimo garbę. Garbė – tai orumas, kuris reikalauja stiprios valios ir drąsos jį ginti. Jos neįmanoma nusipirkti – tik užsitarnauti už narsą, drąsą ir ryžtą. Dažnai ši vertybė paminama ir, anot romėnų filosofo Apulėjaus, „<...> kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su ja elgiamasi.“ Tikro vyriškumo pavyzdys ginant garbę iškeliamas didžiojo XIX a. I p. lietuvių ir lenkų poeto romantiko Adomo Mickevičiaus epinėje poemoje „Gražina“. Poemoje rašoma, kad kunigaikštis Liutauras rengė sąmokslą prieš didįjį kunigaikštį Vytautą ir kartu su Kryžiuočių ordinu rengėsi užimti Lydos miestą. Liutauro žmona, Lydos kunigaikščio dukra Gražina bando perkalbėti savo vyrą nuo brolžudiško karo, tačiau jam rūpi tik valdžia, šlovė ir turtas, tad kunigaikštytei teko pačiai išvaryti kryžiuočius ir nutraukti šį susitarimą. Lemtingą dieną, kuomet kryžiuočiai puolė Lydą iš keršto, Gražina stojo į kovą dėl savo vyro garbės ir mirė mūšio lauke. Ji – tikrojo vyriškumo pavyzdys, savo epochos Antigonė. Aukojimasis dėl garbės išsaugojimo – vienas stiprios, vyriškos asmenybės bruožų. Jis parodo žmogaus valios stiprybę, išbando jo ištvermę, viduje uždega didvyrišką drąsą. Taigi, tikro vyriškumo kupini žmonės yra tie, kurie drąsiai gina, aukojasi dėl savo ir artimo garbės. Be to, vyriškumas atsiskleidžia per gerus darbus visuomenės labui. Dirbti kitų gerovei yra kilnus tikslas. Šio vyriško poelgio pavyzdžių galime rasti visuomenėje: eseistė V. Juknaitė rūpinosi nelaimingais, visuomenės atstumtais vaikais, o bibliotekininkė Ona Šimaitė Antro pasaulinio karo metu gelbėjo Vilniaus geto žydus. Bet koks, net ir menkiausias darbas kito naudai yra oraus, valingo žmogaus bruožas. Stiprios valios išraiška kilniam tikslui pasiekti atskleidžiama XIX a. pab. lietuvių publicisto, poeto, pozityvizmo atstovo Vinco Kudirkos eilėraštyje „Labora!“. Šiame eilėraštyje jaunas žmogus skatinamas fizinę ir dvasinę energiją skirti kilniems, sau ir visuomenei prasmingiems tikslams. Ironizuojama, kad žmogus yra silpnas ir dažnai išsižada savo idealų „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“, todėl darbas yra iškeliamas kaip didžiulė vertybė, stiprios valios žmogaus bruožas, kuris „duoda tiek vieko1“. Pats Vincas Kudirka, vadinamas lietuvių tautinio atgimimo sąžine, taip pat dirbo visuomenės gerovei – leido laikraštį „Varpas“, tapo vienu lietuvių tautinio sąjūdžio vadų, siekė šviesti žmones ir diegti į jų sąmonę europietiškojo demokratizmo principus. Dėl savo politinių pažiūrų jis buvo kalinamas, gulėjo mirties patale, tačiau, kaip ištverminga asmenybė, jis nepasidavė ir dirbo toliau. Veikla kilniam tikslui pasiekti – tikrojo vyriškumo apraiška. Tvirtas, ištvermingas žmogus ryžtasi dirbti kito gerovei, nes, anot lietuvių patarlės, darbas žmogų puošia. Taigi, darbas, kaip stiprios valios išraiška kilniam tikslui pasiekti, yra tikrojo vyriškumo bruožas. O svarbiausia tai, jog tik tikrai vyriškas žmogus saugo savo tėvynę ir dėl jos aukojasi. Tik stiprios valios žmonės ryžtasi ginti tėvynės suverenitetą, dažnai dėl to tenka paaukoti net gyvybę. Šį vyriškumo bruožą galima atrasti skaudžiuose, tačiau neužmirštamuose Lietuvos istorijos vingiuose. Savo gyvybes už tėvynės laisvę paaukojo partizanai, viduramžiais teko atremti kryžiuočių puldinėjimus. Net sunkiausiu metu mūsų didvyrių neapleido tikėjimas, ryžtas. Tai – visiškas atsidavimas, drąsa ir pasiaukojimas, meilė savo gimtajam kraštui. Pasiaukojimas, kaip vienas iš vyriškumo bruožų, iškeliamas XVI a. Renesanso epochos LDK poeto J. Radvano herojiniame epe „Radviliada“. Mikalojus Radvila Rudasis nuo mažens buvo ugdomas kaip būsimojo Tėvynės gynėjo asmenybė. Jo auklėtojas Mūsajas siekė, kad Mikalojus sugebėtų atskirti tikras vertybes nuo materialaus laikinumo. Šio mokymo dėka Radvila užaugo kaip tikrojo vyriškumo pavyzdys – jis įsipareigojo ginti tėvynę Livonijos kare, kurio pergalę skanduoja Radvanas. Didikas buvo pavyzdys po prabanga pasislėpusiems, silpnos dvasios bajorams. Jis buvo drąsus, atsidavė tėvynei, ją saugojo ir gynė. Tik tvirtos valios žmogus šitaip didvyriškai gina tėvynę dėl kurios mirti, anot Horacijaus, „malonu ir garbinga“. Taigi, žmogus, pasižymintis vyriškumu, drąsiai gina savo tėvynę ir net atiduoda savo gyvybę už jos laisvę. Apibendrinant galima teigti, jog tikrojo vyriškumo savybę turintys žmonės yra drąsūs, ištvermingi, kupini ryžto ir stiprios valios. Šie bruožai išryškėja, kai žmogus gina savo garbę, saugo tėvynę ir jos laisvę bei be atilsio dirba visuomenės labui. Graikų filosofas Aristotelis teigė: „Vyriškumas – dorybė, kurios skatinami žmonės pavojuje atlieka puikių darbų.“ 689 žodžiai Gita Gliaudytė, IIIg4

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!