Klausimas apie būties prasmę, apie žmogaus vietą pasaulyje, apie visų daiktų esmę – tai mūsų mąstymo pagrindas. Todėl filosofija ir laikoma visų mokslų „motina“. Klausimai, kuriuos filosofija keldavo nuo antikos iki dabarties, keičiantis aplinkybėms skambėdavo vis kitaip, bet jų esmė visada išlikdavo panaši. Bet kas gi yra toji filosofija? Ką ji nagrinėja, kokia jos paskirtis, kam ji reikalinga? Turbūt nesuklysiu teigdama, jog daugelis žmonių paklausti, kas yra filosofija, vargu ar atsakytų...
O juk filosofija yra visas ,žmonėms iki galo nesuprantamas, pasaulis, žmogaus egzistencija ir apskritai visko, kas egzistuoja paaiškinimas. Pasaulyje yra begalės įvairių filosofijos srovių, teorijų ir filosofų.
Tad šio referato didžiausias tikslas ir uždavinys – aptarti vieną iš pagrindinių filosofijos srovių, tai yra, vadinamąją fenomenologiją.
Kas gi yra toji fenomenologija, kokia jos paskirtis, objektas, idėja, pagrindiniai bruožai, pagrindiniai filosofai ir jų mąstysena; fenomenologijos įtaka, reikšmė vaikystei bei ugdymui; kas yra hermeneutika? – tai ir yra pagrindiniai klausimai, kuriuos bandysiu išsamiai ir aiškiai aptarti bei paaiškinti.
Maždaug tuo pačiu metu, kai Amerikoje iškilo pragmatizmas, Prancūzijoje – bergsonizmas, Vokietijoje susiformavo kryptis, vadinama fenomenologine filosofija, arba tiesiog fenomenologija. Nuo pirmųjų dviejų ji labai skyrėsi, tačiau, kaip ir jos, buvo būdinga šiam laikotarpiui ir drauge sudarė vieningą frontą prieš ankstesnės kartos minimalizmą.
Fenomenologija (gr. phainomenon – reiškinys ir logos – mokslas) – tai tiesioginiu žmogaus patyrimu grįstas mokslas, kai patyrimas yra išlaisvintas iš visų teorinių prielaidų ir interpretacijų.
Tiesioginiai jos pirmtakai yra Austrijos filosofas Francas Brentanas (1838–1917) ir Vokietijos filosofas Karlas Štumpfas (1848–1936). Bet vis dėlto fenomenologijos pradininku laikomas Edmundas Husserlis (1859-1938). E. Husserlis turėjo labai daug pasekėjų, kurie fenomenologijos idėjas ir metodus vystė estetikos, etikos, psichologijos, religijos, teisės ir kitose srityse. Žymiausias jų yra M. Šeleris (1874-1928), sukūręs savarankišką mokyklą. Iš kitų žymesni yra šie: M. Gaigeris (1880-1937), M. Diufrenas (1910 g.) estetikos srityje; A. Pfenderis (1870-1941), L. Binsvangeris (1818g.) psichologijoje ir psichiatrijoje; A. Rainachas (1883-1917) teisėje; D....
Šį darbą sudaro 3724 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!