Kam žmogui reikalinga bendruomenė?

Tvirta bendruomenė padeda ne tik lengviau spręsti problemas ir judėti siekiamo tikslo link, tačiau ir sudaro visuomenės ugdymo bei individų socializacijos pagrindą. Šiuolaikiniame pasaulyje bendruomeniškumas dažnai yra suvokiamas kaip tam tikras bendrų pastangų suvienijimas, žmones jungiančių vertybių visuma, stiprus emocinis ryšys bei vienas kito palaikymas. Taip pat visuomenė yra esminis motyvas, tarsi atspirties taškas, išsaugant moralę, žmogiškąsias vertybes ir tautiškumą (pavyzdžiui, gimtąją kalbą ar tradicijas). Nuo jos atsiskyrę arba atskirti individai (ypač individualistai, siekiantys asmeninės laimės ir nebijantys išsiskirti iš minios) dažnai jaučiasi ne tik nesuprasti, bet ir pasmerkti kitų žmonių.
Bendruomenės palaikymas bei pagalba reikalinga ne tik siekiant užsibrėžtų bendrų tikslų ar susidūrus su įvairiais sunkumais ir kliūtimis, tačiau ir padeda žmogui neprarasti moralinių principų, išsaugoti tradicijas, papročius ir gimtąją kalbą. Nuo pat žmonijos atsiradimo, individai būrėsi į tam tikras bendrijas – taip buvo ne tik paprasčiau apsiginti nuo netikėtai užpuolusių priešų ar laukinių žvėrių, tačiau ir apsirūpinti maisto atsargomis (pavyzdžiui, medžioti, žvejoti, grybauti ir uogauti), atlikti reikalingus ūkio darbus. Modernėjant visuomenei, kintant individų vertybėms ir pasaulio suvokimui, keitėsi ir bendruomenės suvokimas, jos paskirtis – visuomenė tapo tam tikru ramsčiu ar net atspirtimi formuojant moralinius principus bei išsaugant bei puoselėjant tradicijomis pagrįstą pasaulio suvokimą, papročius ir gimtąją kalbą. Bendruomenės svarba pabrėžiama ir literatūroje, neabejotinas to pavyzdys – lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio epinė didaktinė poema „Metai“. Kristijonas Donelaitis buvo atkaklus, pareigingas ir žmones mylintis pastorius, kuris, suprasdamas Mažosios Lietuvos kultūrinę situaciją ir siekdamas išsaugoti lietuvybę, sakydavo pamokslus dviem kalbomis – vokiečių ir lietuvių. Poemos „Metai“ veikėjai – žemdirbiai, tad atskleidžiama jiems būdinga pasaulėjauta, įprasminama valstiečių buitis, neatsiejama nuo tradicinių žemės darbų. Žmogus suvokiamas kaip visos kūrinijos dalis, tad jam nevalia išsiskirti iš bendruomenės, taip pat akcentuojama kuklumo, saikingumo bei darbštumo svarba. Nors būrai didžiuojasi savo tradicijomis (lietuviškais valgiais, tautiniais drabužiais) ir gimtąja kalba, tačiau germanizacijos poveikis poemoje akivaizdus –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!