Kalbėjimas. Ką gali juokas?

Ką gali juokas?

Juokas – emocija kuri dažniausiai pasirenkama išreikšti teigimus dalykus, laimę. Tačiau ne visada juokas gali išreikšti teigiamas emocijas. Juoką žmonės naudoja ir beviltiškose situacijose, kada jos tampa komiškomis, juokiamasi ir stresinėse situacijose. Juokas kartais yra įvardijamas kaip ginklas padedantis žmogui išgyventi: ironija, sarkazmas, satyra. Būtent tokį juoką ir šias juoko formas savo kūryboje naudoja XX a. Rašytojai tokie kaip: Balys Sruoga, Antanas Škėmas, Jurgis Savickis.

Ironija yra būdas objektyviai vertinti žmogaus prigimties problemas. Juokdamiesi iš tam tikrų žmogiškųjų ydų, mes ne tik pašiepiame, bet kartu esame priversti ir giliau, skvarbiau pažvelgti į problemą. Tai verčia susimąstyti, ar tas reiškinys, kurį matome, iš tikrųjų nėra graudus ir vertas didelio nerimo. Ironiškai į žmogaus prigimtį žvelgia XX a. modernusis lietuvių prozininkas novelistas Jurgis Savickis. Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento rašytoju. Autoriaus novelėse vaizduojamas pasaulis gana žiaurus ir negailestingas, tarsi be jokių prošvaisčių, paveiktas blogio ir keliantis grėsmę žmogaus egzistencijai. Novelėse autorius žvelgia į situaciją iš šalies, tarsi į spektaklį, kas leidžia skaitytojui kritiškai vertinti veikėjų poelgius. Novelėje „Jono Graužos nuotykiai“ vaizduojamas neatsakingas, nuolat linksmybių ieškantis pagrindinis veikėjas Jonas Grauža. Atvykęs į provincialų miestelį, jis sutinka pažįstamą moterį, kurios vardo negali prisiminti, tačiau kaipmat užsigeidžia trumpalaikio meilės nuotykio. Autorius detalėmis kalba apie veikėjo patirtį tokiuose reikaluose, ironiškai piešia jo pasitikėjimą savimi, savivertę, kai bučiuoja miestelyje sutiktą moterį, ponią Račienę, jos namuose. Moteris Joną Graužą priverčia pasijausti „geroku idiotėliu“, sako mylėjusi, tačiau Grauža tuo metu leido laiką su kitomis moterimis. Pagrindinis veikėjas supranta esąs lengvabūdis, nori pasitaisyti, tačiau rašytojo ironija parodo, jog tai nėra labai realu ir įtikima, o ir pats Grauža, net neaplankęs šeimos, skuba į „linksmybių miestą“ Berlyną. J. Savickis neteisia veikėjų, ironiška laikysena leidžia skaitytojui pačiam vertinti rimtas, tačiau iš pirmo žvilgsnio nerimtai vaizduojamas, problemas. Tai suteikia galimybę objektyviai žvelgti į pasaulį, žmogų. Taigi juokas padeda neįprastu būdu suprasti ir vertinti žmogaus ydas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!