Kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

Kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

‘‘Tarp pilkų debesų“ Rūta Šepetys

XX a. viduryje pasaulį sukrėtė neregėto masto bei žiaurumo II-asis pasaulinis karas, kurio epicentras buvo Europa. Didžiųjų valstybių įsiviešpatavimo Europoje troškimas sukėlė tragediją, nusinešusią milijonus nekaltų žmonių gyvybių. Karas neaplenkė ir Baltijos šalių – buvo sušaudyta daugybė žydų, į koncentracijos lagerius ištremta daugybė lietuvių, latvių, estų. Karas paveikė žmonių gyvenimą, jų mąstymą bei požiūrį į pasaulį. Baisios karo patirtys atsispindi rašytojų kūriniuose. Juose buvo keliamas klausimas, kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis.

Susodinti į vagonus, apimti baimės, žmonės nežinojo, kur dėtis, ką daryti, jie buvo palikti sėdėti ir laukti, tik nežinia ko. Lina, talentinga penkiolikos metų mergaitė, buvo įsodinta į vagoną su savo mama ir broliuku Jonu, o tuo tarpu jos tėtis buvo atskirtas nuo šeimos. Kaip ir dauguma žmonių, Lina negalėjo ramiai sėdėti ir žiūrėti į tokius žiaurius dalykus, vykstančius prieš ją, tad jos vienintelis išsigelbėjimas buvo piešti ir įsivaizduoti, kad dalykai, kurie vyksta prieš jos akis, yra tik jos laki vaizduotė. Žmogaus natūralus atsakas į žiaurų pasaulį yra bandyti nuo jo pabėgti. Tai buvo jos pabėgimas atgal į Lietuvą, išsigelbėjimas. Vis dėlto jai dar svarbiau buvo rasti tėtį. Tėtis jai buvo pasakęs: ,,Tu piešk, o aš surasiu tave.” Šie tėčio ištarti žodžiai mergaitei buvo didžiausia motyvacija piešti. Ji piešė kelio ženklus, kuriuos pravažiuodavo, laukus, miesto pavadinimus. Tai jai suteikė vilties nepasiduoti ir išlikti žmogiškai.

Laiškų rašymas buvo viena iš priemonių, padėjusių tremtiniams neprarasti vilties ir išlikti žmonėmis. Lietuviai rašė užšifruotus laiškus savo pusseserėms, tetoms ir dėdėms, tikėdamiesi, kad juos suras ir išgelbės. Visgi, kai parašyti laiškai pasiekdavo savo adresatą, juos būdavo sunku įskaityti. NKVD laiškuose esančią svarbią informaciją tušuodavo juodu markeriu. Ponia Rimienė buvo pirmoji iš viso lagerio, kuri gavo atsakymą. Žinia greitai pasklido po lagerį ir tą naktį lietuviai susirinko į ponios Rimienės trobelę. Visi buvo pilni laimės ir apimti naujai atrastos vilties, kad gal vis dėlto šitas košmaras baigsis ir kažkas juos išgelbės. Nors tai ir buvo pavojinga, žmonės rašė laiškus ieškodami vilties ir išsigelbėjimo. Tai buvo vienas iš būdų neprarasti savo žmogiškumo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!