ĮVADAS Kaimo turizmas – viena iš populiarių laisvalaikio praleidimo formų. Jis apima kelionę į kaimo vietoves ir rekreacinę veiklą jose, taip pat yra etninės kultūros, senovinių dailiųjų amatų, tradicijų, kaimo bendruomenės puoselėtojas, kulinarinio paveldo išsaugojimo iniciatorius. Lietuvoje tai dar nauja verslo šaka, pirmieji šio verslo entuziastai atsirado 1984 m., todėl, daug ko galime pasimokyti iš užsienio valstybių, kur kaimo turizmas gyvuoja jau keletą dešimtmečių. Miesto žmonės, pavargę nuo triukšmo ir spūsties, mielai atostogauja kaimo sodybose ir moka pinigus už kaimo ramybę, jaukumą bei svetingumą. Bet nereikia pamiršti, kad net į gražiausio gamtovaizdžio sodybą nevažiuos ilsėtis žmonės, jeigu joje nebus bent elementarių gyvenimo ir higienos sąlygų, jau nekalbant apie atrakcijas. Atvykę turistai nori susipažinti su vietine kultūra, papročiais, pabendrauti su šeimininkais, paragauti nacionalinių patiekalų. Ši turizmo sritis sparčiai populiarėja, nes daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaime, o ekonominė padėtis jame ypač sunki. Šis verslas jiems duotų papildomas, o vėliau gal net pagrindines, pajamas. Kaimo turizmo atsiradimas ir raida Poilsiavimas kaime nėra šių laikų atradimas. Tai yra viena seniausių poilsiavimo formų. Europoje ilsėtis į kaimą žmonės vykdavo jau XVII a. Tiesa, tai buvo turtingųjų privilegija. Jie organizuodavo medžiokles, pokylius savo užmiesčio rezidencijose. Paprasti žmonės ne tik neturėdavo galimybių poilsiauti kaime, bet ir apskritai poilsiauti. Laikui bėgant vystėsi pramonė ir kartu gerėjo žmonių gyvenimo sąlygos. Į kaimą vykdavo vis daugiau ir daugiau poilsiautojų. Lietuvoje iki XX a. vidurio kaimo turizmas vystėsi panašiai, kaip ir kitose Europos šalyse. Lietuvai tapus TSRS nare, žemės ūkis buvo pertvarkomas iš pagrindų. Kuriami kolūkiai, tarybiniai ūkiai. Privačios žemės, kur būtų galima priimti poilsiautojus, praktiškai neliko. Kaimo turizmas vėl atgijo atkūrus nepriklausomybę. Lietuviai vyksta atostogauti į kaimą, nes yra pasiilgę jo. Užsieniečius traukia nuoširdus, malonus priėmimas, natūrali gamta bei pigesnis aptarnavimas. Poreikį kaimo turizmui rodo ir tai, kad žmonių, teikiančių šias paslaugas, skaičius didėja. Kaimo turizmas Europos Šalyse organizuotai plėtojamas jau 40m. Ilgą laiką šiuo verslu užsiėmė tik pavieniai ūkininkai ir kiti privatūs asmenys kaime, dažnai net nelegaliai. Tik per pastaruosius 15 metų visuomenė ir valstybės struktūros šiam verslui ėmė skirti daugiau dėmesio. Dėl politinės situacijos Lietuvoje aktyvi kaimo turizmo plėtra prasidėjo tik devinto dešimtmečio viduryje, todėl prilygti Europos šalių kaimo turizmo lygiui Lietuvai prireiks nemažai laiko, pastangų ir lėšų. Skiriami trys Lietuvos kaimo turizmo raidos etapai: 1. Poilsis kaime tarpukario laikotarpiu. Tuo metu turtingieji vykdavo ilsėtis į užmiesčio vilas, o jaunimas, dažniausiai studentai, keliaudavo po šalį, pakeliui pernakvodami pas ūkininkus. Dažnai ta nakvynė buvo šieno kupetoje. 2. Atostogos kaime kolūkinės sistemos periodu. Šiam etapui būdingos dvi formos: atostogos pas gimines kaime ar valstybinėse turistinėse bazėse. 3. Kaimo turizmas atkūrus nepriklausomybę. Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo turizmo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmasis sodybų katalogas. Tais pačiais metais įsikūrusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija ėmė aktyviai reklamuoti kaimo sodybų teikiamas paslaugas. Kaimo turizmo klasifikacija Kaimo turizmas yra vienas iš daugelio skirtingų turizmo rinkos sektorių, kartu sudarančių visą turizmo rinką. Tačiau dėl desperatiškos kaimo turizmo prigimties ir sudėtingumo, atskirti kaimo turizmą nuo kai kurių kitų turizmo rūšių (pvz., pajūrio turizmo) sunku arba neįmanoma. Todėl siūloma kaimo turizmą apibrėžti pagal jo sąsają su aplinka. Kad turizmas būtų apibūdinamas kaip kaimo, jis turėtų atitikti visas kaimo vietovės charakteristikas: maža sodyba ir populiacija, žemės ūkiu paremta ekonomika ir tradicinė socialinė struktūra. Kaimo turizmas turėtų pabrėžti ir atspindėti kaimo aplinką, būti kaimiškas savo dydžiu, charakteristikomis ir pastatais, remtis šios aplinkos savybėmis ir požymiais. Taip pat vietovės fiziniu, socialiniu ir kultūriniu potencialu, panaudoti esamus statinius, įrenginius, įtraukti vietos bendruomenę. Kaimo vietovėse galimas visų rūšių turizmas pagal jo turinį: • Gydomasis turizmas; • Poilsio turizmas; • Pažintinis turizmas; • Profesinis – dalykinis turizmas; • Religinis turizmas; • Sportinis turizmas; • Nuotykių turizmas; • Etninis turizmas. Be šių išvardintų turizmo rūšių, kurios yra gana populiarios kaime, turistai tikisi užsiimti ir kita veikla, būdinga kaimui. Kadangi kaime nuo seno pagrindinis verslas buvo žemdirbystė, tai suteikė kaimo žmonių gyvenimui specifiškumo. Būtent tai traukia į kaimą miestiečius. Turistų veikla, susijusi su žemės ūkiu, vadinama agroturizmu. Kai kuriuose šaltiniuose aptinkamas dar vienas terminas – ūkio turizmas, kurį kaimo turizmo specialistai apibūdina kaip agroturizmo porūšį (žr. 1 pav.) Pirmieji ūkio turizmo apibrėžimai turėjo labai plačią reikšmę. Jie apėmė bet kokią veiklą ūkyje, kurios dalis taip pat buvo kai kurios turizmo formos. Vėliau apibrėžimas siaurėjo nuo turizmo žemės ūkio teritorijose (kaimo turizmas) iki turizmo ūkininkų ūkiuose. Paskutiniaisiais metais turizmo paslaugų ūkiuose samprata buvo dar labiau apribota. Nustatyta, kad pajamos iš ūkio turizmo sudarytų ne mažiau 25 % (o kai kur net 50 %) visų ūkio pajamų, ir kad ūkiuose būtų naudojama kuo mažiau ne vietinių produktų. 1 pav. Turizmo rūšių santykis su kaimo turizmu ir jo rūšimis Ūkių turizmas apima visą kaimo turizmo veiklą, susijusią su ūkiais, t. y. tiek nakvynę, maitinimą ir pramogas, tiek vizitus į ūkius. svarbu suvokti skirtumą tarp ūkių, kurie vis dar veikia kaip žemės ūkio įmonės ir ūkių, kurie tik siejasi su žemės ūkio verslu dėl esamos geografinės padėties ar architektūros. Dažniausiai ūkių turizmu vadinamas apsistojimas ūkyje, t. y. kambariuose, gretimuose pastatuose ar palapinėse. Sąvoka “kaimo turizmas” apibendrina visas ankščiau paminėtas turizmo formas, tai visos turizmo formos, susijusios su poilsiu kaimo aplinkoje (su žemės ūkio veikla, gamtovaizdžiu ir kraštovaizdžiu, vietiniais papročiais, apeigomis bei amatais). Teisė teikti kaimo turizmo paslaugą Kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje teritorijoje arba mieste, kuriame gyvena ne daugiau 3 tūkst. gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga. Šios paslaugos tiekėjai privalo turėti: • Turistams gyventi pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus (ne daugiau 20 gyvenamųjų numerių); • Sudaryti sąlygas, atitinkančias LTD ir LKTA nustatytus paslaugos teikimo reikalavimus; • Savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą. Kaimo turizmo paslaugų verslą reguliuoja keletas tarpusavyje susijusių įstatymų: LR Civilinis Kodeksas, Turizmo, Žemės ūkio, Ūkininko ūkio, Aplinkos apsaugos ir kt. Taip pat yra daugybė reikalavimų, kuriuos reikia patenkinti norint užsiimti kaimo turizmo verslu. Asmenims, norintiems užsiimti kaimo turizmu, gali padėti Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Ji suteikia visą reikiamą informaciją apie verslo steigimą, priežiūrą reikalingą inventorių, pastatų ir aplinkos reikalavimus. Lietuvos kaimo turizmo asociacija Lietuvos kaimo turizmo asociacija - nevyriausybinė organizacija, viena iš Žemės ūkio rūmų narių, vienijanti daugelį Lietuvos kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Tai savarankiška ne pelno organizacija įsteigta 1997m.. Šiuo metu vienija beveik 1 000 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybės. Į Asociaciją įstojama pateikus prašymą Asociacijos tarybai, o juridiniam asmeniui (įmonei) dar reikia pateikti ir nutarimą apie pageidavimą tapti Asociacijos nariu. Narystė Asociacijoje neriboja atskirų jos narių veiklos, jei ši veikla nėra nukreipta prieš Asociaciją. Iš Asociacijos išstojama atsiskaičius su ja už turtinius įsipareigojimus. Jeigu dėl nario išstojimo Asociacija negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, išstojantysis privalo kompensuoti dėl to atsirandančius Asociacijos nuostolius arba baigti vykdyti įsipareigojimus. Visuotinio susirinkimo, aukščiausios valdymo organo, nutarimu Asociacijos narys gali būti pašalintas iš Asociacijos, jeigu nevykdo įsipareigojimų ar kitaip pažeidžia įstatus arba pasibaigus nustatytam terminui, ilgiau kaip du mėnesius, nesumoka nario ar kitų mokesčių. Pašalintam arba išstojusiam iš Asociacijos asmeniui nario mokestis negrąžinami. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Asociacijų, Žemės ūkio rūmų ir kitais įstatymais, normatyviniais aktais bei savo asociacijos įstatais. Įstatuose nurodyti organizacijos tikslai ir uždaviniai, valdymo forma ir valdymo organai ir t.t. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) įstatuose pateikti šie tikslai: 1. atstovauti Asociacijos narių interesams įvairiose institucijose ir organizacijose; 2. koordinuoti Asociacijos narių veiklą plėtojant kaimo turizmą Lietuvoje; 3. rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, metodines priemones, informacinius biuletenius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais; 4. kelti Asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje; 5. analizuoti kaimo turizmo paslaugų paklausą šalies viduje ir užsienyje; 6. bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos, kitų šalių ir tarptautinėmis analogiškomis organizacijomis, būti jų nare; 7. dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų projektus, reglamentuojančius Asociacijos ir jos narių veiklą. Asociacija nuo įstatų įregistravimo momento yra juridinis asmuo, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, balansą, antspaudą, emblemą, atsiskaitomąsias ir valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose banko įstaigose ir po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje. LKTA yra ribotos turtinės atsakomybės organizacija. Pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, iš kurio gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Asociacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai už Asociacijos prievoles. Asociacijos veiklos laikotarpis neribotas. Joje negali būti mažiau kaip 3 nariai. Viena iš LKTA funkcijų yra informacijos platinimas ir kaimo turizmo populiarinimas. Tam tikslui buvo sukurta Lietuvos kaimo turizmo ir Amatų informacinė sistema internete (
Šį darbą sudaro 5230 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!