Trobos, stambaus ūkininko sodyba, mažažemio valstiečio sodyba.
Lietuvių liaudies tiek menas, tiek architektūra savita, sakralinė, gal net šiek tiek paslaptinga šiuolaikinei kartai. Architektūros paveldas, medinė architektūra vertai pelno pasididžiavimą ir turėtų būti deramai saugoma.
Tai kas gi buvo mūsų protėvių namai? Visų trobesių kompleksas su juos supančiais medžiais, tvoromis, vaismedžių sodais vadintas sodyba, senoviškiau – sėdyba. Tai vieta, kur šeima yra įsikūrusi, kur gyvena, dirba, yra sukaupusi savo triūso vaisius, kur gimdo ir augina vaikus. Lietuviui jo sodyba buvo tarsi pasaulio centras. Visais istorijos laikais lietuvis šventai saugojo savo tėvų, senelių ir prosenelių sodybą. Tai jo tvirtovė ir šventovė. Visiškai nesvarbu, ar tie namai turtais pertekę, ar tik menkutė lūšnelė. Bet tai žmogaus savastis, ir čia gera jo sielai, į čia norisi sugrįžti, į namus.
Nuo senų laikų žemaičiai gyveno kaimuose, bet, nors ir retai, viensėdžiuose. Archeologų nuomone, padrikas kaimelis buvo ankstyviausia gyvenvietės forma teritorinės bendruomenės laikais (I mūsų eros tūkstantmetyje).
Iš padrikų kaimelių galėjo susiformuoti kupetiniai kaimai. Jų būta visoje Lietuvoje, bet daugiausia Žemaitijoje ir Dzūkijoje.
Žemaičių valstiečiai sodyboms išsirinkdavo patogias ir gražias vietas šalia kalvelės, prie upės, pamiškėje. Taip ir susispietė jos po vieną, po dvi, lyg kupetos, į kaimus. Šiuose kaimuose sodybos išsidėsčiusios laisvai. Pastatai pritaikyti prie vietos reljefo. Žemaičių sodybos erdvios. Jose žymiai daugiau įvairios paskirties trobesių, negu aukštaičių ir dzūkų sodybose. Pastatai Žemaičiuose masyvūs. Šiaudiniai stogai, plačios, žemai nuleistos pastogės. Žemaičiai nemėgo savo trobų puošti iš lauko. Troboje daug patalpų.
Tradiciniai žemaičių gyvenamieji namai pasižymi masyvumu ilgu ir plačiu korpusu, neaukštomis, vertikaliai lentomis apkaltomis sienomis. Stogas masyvus, keturšlaitis, su čiukuru. Trobos planas gana sudėtingas. Centrinę jos dalį užima kaminas, kuris su abiejose pusėse esančiomis priemenėmis skiria trobą į du galus. Troboje paprastai būdavo nuo 5 iki 15 patalpų.
Aprašomasis gyvenamasis namas savo dydžiu ir išdėstymu yra žemaitiško tipo gyvenamasis namas, rentinės statybos trobesys, atspindintis pasiturinčio valstiečio ekonominę padėtį, kaimo buitį, papročius.
Geroji priemenė.
Per ją retai vaikščiodavo, nes tai...
Šį darbą sudaro 1957 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!