Kada žmogaus gyvenimas yra prasmingas? Rašinys

Kada žmogaus gyvenimas yra prasmingas?

Eiliškumo tvarka remtis autoriais 1.Kudirka 2.Biliūnas 3.Škėma

,,Spręsti apie žmogaus gyvenimo prasmę neįmanoma iš jo trukmės, juk skaitoma biografija vertinama ne pagal jos ilgį, knygos puslapių skaičių, o pagal jos turiningumą", - yra pasakęs austrų psichiatras Viktor Emil Frenkl. Ši mintis reiškia, kad žmogui nėra svarbu, kiek ilgai jis yra gyvenęs, svarbu tai, kiek jis yra turėjęs gyvenimo įvykių ir gali papasakoti prisiminimų. Tad galima iškelti klausimą, kada žmogaus gyvenimą galima būtų vadinti pilnaverčiu ir prasmingu?

Žmogaus gyvenimas tampa pilnaverčiu tada, kai jis turi savo tikslą ir nuveikia kažką naudingo dėl kitų. XIX amžiaus antrosios pusės prozininko Vinco Kudirkos eilėraštyje ,,Varpas” aprašomas jo paties asmeninės laisvės aukojimas dėl tėvynės gerovės. XIX a. Lietuva buvo užimta carinės Rusijos. Autorius Vincas Kudirka smerkė carinės Rusijos priespaudą, todėl, norėdamas pasipriešinti, redagavo laikraštį „Varpas“ ir kūrė eilėraščius. Šie darbai - reikšmingiausia visuomeninė V. Kudirkos veikla. Per „Varpą“ V. Kudirka nubrėžė kryptį tautiniam sąjūdžiui ir kultūrinei veiklai. Varpininkai akcentavo lietuvių tautos priklausymą Vakarų Europos kultūros tradicijai. Jų užsibrėžiamas uždavinys – kelti lietuvių tautą į civilizacijos aukštumas. Siekiama tokių vertybių, kaip demokratija, tolerancija, veiklumas, racionalumas. Tautinis atgimimas suvokiamas kaip pažangus reiškinys, modernėjimo procesas. V. Kudirka dėl nuosmukio kaltina ne tik carinės Rusijos priespaudą, bet ir pačių lietuvių tingumą, nerangumą, konservatyvumą. Literatūroje varpininkai rėmė realizmo meną dėl jo ryšio su realiu gyvenimu. Didžiausias dėmesys skiriamas socialinėms problemoms, individo vidinio pasaulio gelmė (romantinės literatūros pamatas) tampa neįdomi. Kita vertus, daug dėmesio skiria pačiai lietuvių kalbai: imasi ją norminti, kalbą vertina kaip pasipriešinimo priemonę rusinimo politikai (tuo metu Lietuvoje buvo spaudos draudimo laikotarpis). Nedidelį savo poezijos pluoštą V. Kudirka sudėjo į eilėraščių rinkinį „Laisvos valandos“. Rinkinio pavadinimas skamba kiek paradoksaliai: laisvos valandos – tai ne laisvalaikis, kaip turėtų būti, bet sunkus darbas, eilėraščių, skirtų aukštiems idealams įtvirtinti, kūrimas. V. Kudirkos kurta oratorinė poezija turi vieną adresatą – tautą – ir yra paremta etiniais principais: įsipareigojimu dirbti tėvynės ir tautos labui, aukštų idealų siekimu,tarnavimu tėvynei. Vadinasi, net ir laisvalaikis – darbas visuomenei. Ypač prasmingas proginis eilėraštis „Varpas“, skirtas pirmajam žurnalo „Varpas“ numeriui. Eilėraštyje „Varpas“ lyrinis subjektas kviečia lietuvius kovoti už nepriklausomybę: „Tai skambink „Varpe“! tegul gaudims tavo/Išilgai, skersai eina per Lietuvą!“ Kiekvieno posmo paskutinėje eilutėje kartojamas žodis „kelkite“. Šiuo pakartojimu norima pasakyti, kad tauta turi atsibusti, susivienyti, aukotis ir kovoti už savo šalies laisvę. „Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatūra ir iki šiai dienai savo sužieduotinės neapleidžiu“, – tai V. Kudirkos žodžiai „Iš mano atsiminimų keletas žodelių“. Taigi, V. Kudirka visu savo gyvenimu ir kūryba parodė prometėjišką apsisprendimą tarnauti Lietuvai, jos žmonėms ir taip įprasmino savo būtį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!