Kada darbas prilygsta žygdarbiui

Žygdarbiui dažniausiai prilyginami dideli, visuomenei akivaizdžius ar apčiuopiamus rezultatus turintys darbai. Dar antikos laikais altruizmas (nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove) buvo iškeltas kaip svarbiausia žmogaus charakterio savybė, nusakanti jo vertę visuomenėje. Pavyzdžiui, viename graikų mite vaizduojamas titanas Prometėjas pasipriešina Dzeuso valiai, kuomet šis nusprendžia sunaikinti žmoniją ir sukurti tobulesnę giminę. Titanas ryžtasi išmokyti dabartinius žmones skaičiuoti ir rašyti, prisijaukinti gyvulius ir taip padaryti juos kultūringesnius. Net žinojimas, kad už savo poelgį sulauks bausmės, nesustabdo jo nuo šio žygdarbio. Laikui bėgant, visuomenei naudinga veikla, kuria užsiima individas, ir toliau išliko jo vertės matu, o Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto žodžiai „aš galiu pralaimėti mūšį, bet negaliu tuščiai praleisti minutės“ dar kartą patvirtina, kad egzistuoja nesavanaudiškų, nuolat sau ir bendruomenei vertingos veiklos ieškančių žmonių. Mano nuomone, reikšmingi darbai negali likti tinkamai neįvertinti, o juos atliekančius individus būtina ne tik pastebėti, tačiau ir sekti jų pavyzdžiu. Žygdarbiui prilygstantis darbas vaizduojamas ir dramaturgo, aktyvaus visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus poetinėje dramoje „Mažvydas“, kurioje atskleidžiamas pagrindinio veikėjo Martyno Mažvydo patiriamas vidinis konfliktas. Jis - pirmosios lietuviškos knygos autorius, išsižadėjęs asmeninės laimės dėl pareigos gimtajai kalbai ir tėvynei. Siekis išsaugoti lietuvių tautinį identitetą priverčia jį gyventi Prūsijoje, kurioje klestinti reformacija pabrėžia gimtosios kalbos vartojimo svarbą 250 bei sudaro tinkamas sąlygas skleisti lietuvišką žodį. Šis literatūros pavyzdys įrodo, kad didis darbas – knygos išleidimas – paskatinęs žmones vartoti gimtąją kalbą, padėjęs pamatus tautiškumui bei pareikalavęs asmeninės laimės yra prilyginamas žygdarbiui. Manau, kad būdamas aktyvus visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius suvokė spausdinto žodžio svarbą mažos tautos likimui ir kūryba bei patriotine veikla norėjo priminti „per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys“. Tiesa, tokios valstybės, kurioje gyvename šiandien, sukūrimas pareikalavo ne tik knygų leidybos gimtąja kalba, tautinio identiteto puoselėjimo, tačiau ir neįtikėtinos žmonių stiprybės, pasipriešinant rusifikacijai bei germanizacijai okupacijų metu, akistatoje su pasaulyje egzistuojančia neteisybe. Taigi, kilnus darbas, prilygstantis žygdarbiui, yra tas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!