Ką žmogui reiškia šeima?

„Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus“ ,- rašė vienas žymiausių Vokietijos klasikų, filosofas Frydrichas Šileris. Iš tiesų, artumas ir aplinkinių rūpestis padeda ištverti gyvenimo iššūkius. Nenuostabu, kad daugiausiai palaikymo sulaukiame šeimoje. Tačiau šiais laikais ji pakitusi: žmonės tenori turto, meterialinės naudos. Ar nesinori pasipriešinti tai „apatiškumo kultūrai“ (V.Adamkus), verčiančiai mus „dvasiniais unguriais“ (J.Aputis)? Norisi tikėti, kad visuomenė dar šeimą laiko pagrindine savo ir valstybės vertybe. Viena aišku: individas gali laikyti šeimą prioritetu, kuris padeda atrasti vidines stiprybes, arba atsisakyti artumo ir tapti apatiška visuomenės dalimi.
Visų pirma, šeimyniški draugiški santykiai formuoja humanišką, dėmesingą asmenybę. Ne veltui Biblijoje rašoma „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“. Galime suprasti, jaunuoliai pirmuosius savybės bruožus įgyja šeimoje, perima juos iš tėvų. Tačiau ne visi tėvai atiduoda tik gerą: šiais laikais sutuoktiniai išsiskiria, palikdami emocines problemas, kamuojančias vaikus iki gyvenimo galo. Tokiu atveju individas gali sirgti depresija ar save gelbėti pasirinkdamas alkoholį. Tačiau žymus XX a. pab. lietuvių prozininkas, „tylusis modernistas“ Juozas Aputis novelėje „Vakarėjant gražios dobilienos“ vaizduoja darnią šeimą. Susirgęs tėvas sujaudina sūnaus širdį, todėl doras vaikas daro viską, kad tėvas būtų priimtas daktaro. Pradžioje vaikas abejoja savo sugebėjimais, todėl kreipiasi į dėdę. Supratęs, kad giminaičiui baisu pasipriešinti sovietmečio biurokratijai, imasi veikti savarankiškai. Jis brukasi prie ambulatorijos langelio. Juk, sūnaus tėvas miršta, šundaktaris minėjo „miokardą kažkokį“. Vaiko atsidavimas vaizduoja sugebėjimą rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos. Kritiška situacija sūnų verčia lipti iš jo komforto zonos, kovoti už tai, kas svarbu: „Nesigrūsčiau, jei taip nereikėtų“. Matyt, J. Aputis jaunojo personažo lūpomis perduoda žinią: visada būtina išlaikyti moralines nuostatas. Pats autorius irgi augo doroje, religingoje šeimoje, puoselėjusioje krikščioniškąsias dorybes – sąžiningumą, tiesos sakymą, pagarbą žmogui. Taip pat kaip ir pagrindinis veikėjas rašytojui teko susidurti su sovietmečio iškeltais išbandymais: jo kūryba neatitiko ideologinių standartų, autorius negalėjo padaryti didesnės karjeros, nes nestojo į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!