Jūrų srovės

Jūrų srovės

Jūrų srovės - jūrose ir vandenynuose kylantys vandens dalelių slenkamieji judesiai, dėl kurių vandens masės pernešamos tam tikromis trajektorijomis. Pasaulinio vandenyno cirkuliacinių sistemų dalis. Sroves galima nusakyti vektoriais, kurie parodo vandens masės judėjimo greitį ir kryptį tam tikru momentu. Jūrų srovių greitis matuojamas m/s arba mazgais.

Išoriniai sroves sukeliantys veiksniai:

• Vėjas
• Atmosferos slėgio pokyčiai
• Upių nuotėkis
• Krituliai
• Garavimas
• Potvynius ir atoslūgius sukeliančios jėgos

Vidiniai sroves sukeliantys veiksniai:

• Skirtingo tankio vandens masių sukelti slėgio horizontalaus pasiskirstymo ypatumai.
• Jūrų srovių tekėjimo krypčiai didelį poveikį turi Žemės sukimosi kreipiamoji jėga (Corioliso jėga), kuri kreipia sroves Šiaurės pusrutulyje į dešinę, Pietų pusrutulyje – į kairę. Jūrų srovių režimui t. p. svarbios trinties bei išcentrinės jėgos.

Corioliso jėga

Inercijos jėga, išreiškianti atskaitos sistemos sukimosi poveikį santykiniam materialiojo taško judėjimui jos atžvilgiu. Corioliso jėga lygi taško masės ir jo Corioliso pagreičio sandaugai, o jos kryptis – priešinga šio pagreičio krypčiai. Atskaitos sistemoje, kuri sukasi, materialųjį tašką, judantį nelygiagrečiai su sistemos sukimosi ašimi, veikianti Corioliso jėga yra statmena taško reliatyviajam greičiui. Dėl Žemės sukimosi Corioliso jėga reiškiasi taip: laisvai krintantys kūnai nukrypsta nuo vertikalės į rytus, kūnai, judantys Žemės paviršiumi, Šiaurės pusrutulyje nukrypsta į dešinę nuo judėjimo krypties, Pietų – į kairę. Žemė sukasi lėtai, todėl šie nuokrypiai labai maži. Pastebimi, kai kūno greitis labai didelis (pvz., raketų, artilerijos šaudmenų) arba judėjimas vyksta labai ilgai (dėl Corioliso jėgos, pvz., ỹra kai kurių upių vienas krantas). Corioliso jėga svarbi balistikai, giroskopų, turbinų teorijai. Corioliso jėgą pirmasis aprašė (1835) G. G. Coriolisas.

Jūrų srovės skirstomos pagal:

• Pagal kilmę skirstomos į gradientines
• Vėjo
• Potvynių bei atoslūgių

Gradientinės jūrų srovės

Gradientinės jūrų srovės apima barogradientines, tankio, nuotėkio, kompensacines sroves. Jas sukelia horizontalus tankio gradientas, susidarantis dėl skirtingos temperatūros ir skirtingo druskingumo vandens masių sąlyčio. Toks gradientas būna tiek vandens paviršiuje, tiek bet kuriame vandens sluoksnyje. Gradientinių srovių yra visame Pasauliniame vandenyne. Tankio srovės ypač ryškios sąsiauriuose, jungiančiuose skirtingų vandens masių baseinus; pvz., Gibraltaro sąsiauryje paviršiniu sluoksniu į Viduržemio jūrą plūsta Atlanto vandenyno vanduo, o priedugniniu, iš Viduržemio jūros į vandenyną, – druskingesnis (tankesnis) šios jūros vanduo. Tankio srovių būna Bosforo, Dardanelų, Danijos sąsiauriuose, dažnos ir Klaipėdos sąsiauryje. Nuotėkio gradientas susidaro dėl skirtingo vandens lygio gretimose akvatorijose. Nuotėkio srovių yra prie didžiųjų upių (Amazonės, Kongo, Jenisiejaus) žiočių, ties Azijos pietrytiniais krantais (pakilus vandens lygiui dėl musoninių liūčių) ir kitur. Golfo srovės sistema priskiriama prie nuotėkio srovių (ji prasideda Meksikos įlankoje, į kurią suplūsta gretimų akvatorijų vandenys, ir išsiveržia galingu srautu – Floridos srove – per Floridos sąsiaurį), prie tankio ir prie vėjo bei dreifinių srovių. Prie kompensacinių srovių priskiriamos visos priešsrovės, susidarančios po didžiosiomis srovėmis; pusiaujo zonoje, 30–300 m gylyje, virš temperatūros šuolio sluoksnio teka iš vakarų į rytus Cromwellio (Ramiajame vandenyne), Lomonosovo (Atlanto vandenyne), Tarejevo (Indijos vandenyne) srovės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!