Jupiteris ir Didžioji Raudonoji Dėmė

 Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad „Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės", Jupi­terio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln, km, skriejimo aplink Saule periodas 11,86 m., sinodinis perio­das (vidutinis laiko tarpas tarp gretimų' opozicijų) 399 d. Jupiterį patogu kasmet stebėti kelis mėnesius. Spin­desiu jį pralenkia Venerą ir retkar­čiais Marsą.
pusiaujinis skersmuo lygus beveik 143 000 km, o ašigalinis nesiekia 135000 km.
Pro teleskopą matoma, kad gelsvą Jupiterio skritulį kerta tamsūs ruožai, vadinamos debesų juostos. Dažniausiai matomos dvi ryškios juostos abipus pusiaujo, nors kartais išryškėja ir dau­giau. Jei teleskopas daug didina, vaiz­das darosi Sudėtingesnis, detalių dau­giau, jos nuolat kinta, nes Jupiteris yra labai aktyvi planeta.
čiu. Pavyzdžiui, (tarp dvie­jų pusiaujo juostų) vidutinis sukimosi periodas 5 min trumpesnis negu kitų planetos dalių. Negana to, kai kurie ryškūs pavir­šiaus dariniai sukasi savuoju periodu ir dreifuoja atmosferoje nepriklau­somai.
Jupiteryje dažnai matomos dėmės, bet dauguma jų greitai išnyksta. Išimtis yra Didžioji Raudonoji Dėmė, kuri stebima daugiau kaip 300 metų; kar­tais ji trumpam išnyksta, bet visada vėl atsiranda. Dėmė ypač ryški buvo 1878 m.; tai buvo elipsinis 48 000 km ilgio ir 11 000 km pločio plytos raudo­numo darinys, kurio paviršiaus plotas buvo didesnis negu Žemės plotas. Ji vėl išryškėjo nuo 1960 m. vidurio.
Ilgai manyta, kad Raudonoji Dėmė gali būti savotiška sala, plūduriuo­
gali­ma paaiškinti aukščio pasikeitimu, kai nugrimzdusią dėme dengia debesys.
Pagal kitą hipotezę, dėmė yra Tetloro stulpas, t. y. viršūnė besisukančių dujų stulpo, kuris atsiranda dėl sutrikusios atmosferos cirkuliacijos, apeinant stam­bią Jupiterio paviršiaus iškilumą. Bet JAV kosminės stotys „Pionieriai" ir „Vojadžeriai" įrodė, kad Raudonoji Dėmė yra ne kas kita, kaip milžiniš­kas atmosferos sūkurys — ciklonas.
Jupiterio sandara
Jupiterio vidinė sandara modeliuojamu teoriškai. Daugelį metų buvo populia­ri hipotezė, kad Jupiteris turi kietą branduolį, kurį gaubia storas ledo sluoksnis, o pastarąjį — atmosfera. Da­bar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!