Juozas Grušas (1901-1986)

Juozas Grušas - egzistencinės problematikos novelių, įvairių žanrinių formų dramų kūrėjas. Tragiškojo ir tragikomiškojo būties principo rašytojas. Kūrybai būdinga moralinė problematika ir moralinė savimonė. Stilistiškai jungė formos konstruktyvumą ir apibendrinimo galią.
J.Grušas gimė 1901m. lapkričio 29d. Žadžiūnų-Kalniškių kaime, Šiaulių apskrityje, valstiečių šeimoje. Pirmasis jo mokytojas buvo poetas Jovaras, kuris išmokė rašto ir patraukė prie literatūros. Dar prieš I pasaulinį karą J.Grušas baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. Savarankiškai pasimokęs, 1920m. J.Grušas įstojo į Šiaulių gimnazijos ketvirtą klasę. 1924m. baigė gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vokiečių literatūrą, pedagogiką. Savo kūrybos kelią J.Grušas pradėjo eilėraščiais, kuriuos nuo 1925m. spausdino laikraščiuose, bet greit perėjo prie beletristikos. 1931m. baigęs studijas dėstė lietuvių kalbą Žydų mokytojų pedagoginiuose kursuose Kaune, paskui iki 1939m. redagavo katalikišką savaitraštį "Mūsų laikraštis". 1938-1939m. J.Grušas buvo Rašytojų draugijos pirmininku, 1940-1941m. dirbo Valstybinėje knygų leidykloje redaktoriumi. Karo metais J.Grušas gyveno Joniškyje.
Pokario metais J.Grušas ilgai sirgo ir beveik nieko nerašė. Nuo 1956m. prasidėjo rašytojo kūrybinis pakilimas. Jis rašė daugiausia dramos veikalus.
Juozas Grušas mirė 1986m. gegužės 21d.
Pirmoji dramos sūkurimo istorija.
1938 m. režisierius B. Dauguvietis, gatvėje sutikęs, kalbėjo jam paradoksinius žodžius: „ Grušai, rašyk dramas – tai garbė ir pinigai. Parašyti novelę – tai tas pats, kaip pasiūti pirštinę. O dramą – pasaulį sujudinti!“ Dramos žanras jį slaptai viliojo, slaptai galvojo, kad ateityje pasirinks dramaturgiją ir nuo jos nebesitrauks. Tačiau tuo metu dar nesiryžo – teatru domėjosi, bet giliau nestudijavo.
Pirmuosiuose bandymuose jo herojai pateko į gyvenimo įvykių sūkurį, viskas aplinkui bėgo, o herojai stovėjo vietoje. Juozo Miltinio žodžiai, kad jis niekad nebūsiąs dramaturgas, buvo lemiami: nenumušė nuo nuotaikos, bet sukėlė pasiryžimą tapti dramaturgu.
Pirmoji pjesė: „ Tėvas ir sūnus“.
Vėliau jis ėmė ieškoti sudėtingesnių charakterių, kovojančių su savimi, kovojančių su savimi, kylančių ir krintančių. Dramaturgas, kaip ir kiekvienas menininkas, turi studijuoti gyvenimo tikrovę, ieškoti esmės, dvasinių pradų. Teatro poveikis –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!