Jonizuojančios spinduliuotės rūšys, šaltiniai, biologinis aktyvumas, poveikio profilaktika

Radiacija (jonizuojančioji spinduliuotė) buvo visuomet. 1886 m. prancūzų mokslininkas A.A.Bekerelis pastebėjo, kad kažkoks metalas, kuriuo jis stalčiuje prispaudė fotoplokšteles, apšvitino jas. Tas metalas turėjo urano priemaišų. Netrukus tuo susidomėjo jauni mokslininkai Marija ir Pjeras Kiuri. Jie pastebėjo, kad uranas spinduliuodamas pavirsta kitokiais cheminiais elementais. Viena, tokį elementą jie pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei poloniu, kitą- radžiu (spinduliuojantis). Šis atradimas buvo padarytas 1898 metais. Minėtiems atradimams dirva buvo parengta truputį anksčiau, kai buvo atrasti rentgeno spinduliai. Tai padarė vokiečių fizikas V.K.Rentgenas 1895 m.
Radioaktyvumas — tai kai kurių cheminių elementų savybė spinduliuoti nematomą energiją. Cheminių elementų izotopų branduoliai sudaro vadinamųjų nuklidų grupę (izotopai — tai atomai, kurių branduoliuose yra vienodas skaičius protonų, bet skirtingas skaičius neutronų). Kai kurie nuklidai pastovūs (stabilūs), bet dauguma jų savaime skyla, ir jie visą laiką virsta kitokiais nuklidais. Pavyzdžiui, uranas-238 kartkartėmis išmeta grupę dalelių — du protonus ir du neutronus ir virsta toriu-234. Bet toris taip pat nepastovus: vienas jo neutronas virsta protonu, ir toris jau tampa protaktiniu-234. Šis taip pat savaime skyla Šis reiškinys trunka tol, kol susidaro pastovus nuklidas švinas. Per kiekvieną tokio virsmo taktą išsilaisvina energija, kuri ir sudaro tą nematomą spinduliavimą.
o Alfa spinduliuotė - nestabilus branduolys išspinduliuoja dalelę, - helio branduolį, sudarytą iš dviejų neutronų ir dviejų protonų. Sužadintam branduoliui grįžtant į nesužadintą būseną, išspinduliuojami gama kvantai, biologiniame audinyje jos siekia 50 nm atstumu.
o Beta spinduliuotė, vyksta tada, kai nestabilus branduolys, grįždamas į nesužadintąją būseną, išspinduliuoja elektroną (beta dalelę). Gama kvantai išspinduliuojami praėjus kelioms nana sekundėms po branduolio skilimo, šios spinduliuotės siekis yra ilgesnis negu alfa dalelių.
o Gama spinduliuotė (gama kvantai)- tai elektromagnetinės bangos arba fotonų srautas, kurių bangos ilgis mažesnis už 0,1 nm (0,1•10-9 m). Šis fotonų srautas atsiranda vykstant branduoliniams virsmams, pereinant branduoliams iš sužadintosios būsenos į nesužadintąją, sąveikaujant dalelėms su medžiaga, vykstant elektronų - pozitronų porų anihiliacijai. Šių bangų siekis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!