Jonas Jablonskis

Vasario 23 dieną paminėjome lietuvių kalbos tėvo, didelio tautos patrioto ir nenuilstančio mūsų kalbos puoselėtojo Jono Jablonskio mirties 75-ąsias metines, o gruodį minėjome ir šio kalbininko gimimo 145-ąsias metines.
Beveik pusę šimto metų Jablonskis buvo gyva ir aktyvi lietuvių tautos istorijos dalis. Jo gyvenimas rodo, kaip paprastų valstiečių sūnūs nelengvai pasiekė mokslus, kaip jie brendo dideliam švietimo darbui. Pažindami Jablonskio gyvenimą ir darbus, geriau pažinsime ir mūsų praeitį, mūsų liaudies kovą dėl savo teisių kurti geresnę ateitį.
Apie Jablonskį parašyta nemažai straipsnių, atsiminimų ir net ištisų knygų. Dar buržuazijos valdymo metais J. Balčikonio rūpesčiu buvo išleisti jau nurodyti Jablonskio raštai, kur sudėti beveik visi periodikoje spausdinti kalbininko straipsniai. Ypač daug dėmesio Jablonskiui skiriama tarybiniais metais. Visų pirma Jono Palionio sudaryti J. Jablonskio „Rinktiniai raštai“. Jų pirmajame tome išspausdinti kalbininko didieji darbai – gramatikos, o antrajame – svarbieji kalbos straipsniai. Jablonskio darbai neužmirštami – jie tebėra gyva mūsų kultūros dalis.
Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose, dabartiniame Šakių rajone. Pradžios mokslus ėjo Šakių Naumiestyje, o 1872-1880 metais „ėjo klases“, kaip tuomet sakydavo, Marijampolės gimnazijoje. Su šiuo jo mokymusi Marijampolės gimnazijoje yra išlikę įdomių faktų. Mat Keturvalakių klebonas prelatas Šipaila, būsimojo kalbininko dėdė, pasižadėjo remti giminaitį, bet su sąlyga, jog kiekvienais metais Jonas pereis į aukštesnę klasę. Bet atsitik šitaip, kad Jonas jau pirmoje klasėje dėl rusų kalbos nemokėjimo paliekamas antriems metams. Nenorėdamas nutraukti mokslų, jaunasis gimnazistas ištaisė pažymėjimą, tada vadinamą „cenzūra“, ir namiškiai apie jį ištikusią nesėkmę nieko nesužinojo. O vėliau, po poros metų, kai viskas paaiškėjo, J.Jablonskis jau buvo pirmas mokinys savo klasėje ir jam tęsti mokslų niekas nebetrukdė. 1880 metais jis baigė Marijampolės gimnaziją aukso medaliu ir kaip valdžios stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo klasikinę filologiją – lotynų ir graikų kalbas. Būsimo akademiko F. Fortunatovo ir profesoriaus F. Koršo paskatintas J. Jablonskis ėmė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!